- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-08
- Bylos Nr.
- 1S-208-307/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Albinas Bielskis, Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- E., E. K.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės ir Mariaus Bajoro, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. (E.) K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties, kuria netenkintas Kybartų pataisos namų teikimas dėl nuteistojo E. K. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 7 d. nuosprendžiu E. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir jam paskirta subendrinta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Prie šios bausmės iš dalies pridėta Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis ir E. K. paskirta galutinė subendrinta penkiolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartimi E. K. apeliacinis skundas buvo atmestas, o kasacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 7 d. nuosprendis nebuvo apskųstas.
Šalies argumentai
2. Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2018 m. birželio 6 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl nuteistojo E. K. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą. Teikime nurodoma, kad nuteistasis praeityje teistas keturis kartus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 14 d. Adaptacinis periodas pasibaigęs, santykiai su kitais nuteistaisiais draugiški, nuteistasis yra ramaus būdo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba Ūkio skyriuje tvarkinio pareigose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja privalomosiose socialinės reabilitacijos programose, baigė socialinę programą „Padėk sau“, mokosi vidurinėje mokykloje, 11 klasėje, laisvalaikiu sportuoja, skaito spaudą, klausosi muzikos, žiūri televizorių. Nuteistasis buvo šešis kartus baustas drausmine tvarka, šiuo metu nuobaudos negalioja. Skatintas trylika kartų. Charakterizuojamas teigiamai, požiūris į administraciją teigiamas, palaiko ryšius su artimaisiais, lankomas pasimatymų metu. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 67 balai (vidutinė). Iš E. K. priteista 1 339,47 Eur, jis jau sumokėjo 449,42 Eur ir toliau žada atlyginti civilinio ieškinio sumą dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi Kybartų pataisos namų 2018 m. birželio 6 d. teikimo netenkino. Apygardos teismas nurodė, kad teigiamai vertina aplinkybes, jog E. K., atlikdamas bausmę pataisos namuose, mokosi ir dirba, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, buvo trylika kartų skatintas, palaiko ryšius su artimaisiais. Vis dėlto, teismo nuomone, šios aplinkybės neatsveria nuteistojo kriminalinės praeities, sunkumų laikantis disciplinos ir nustatytų režimo reikalavimų, jam būdingo impulsyvumo, netinkamo problemų sprendimo būdų pasirinkimo, vis dar išliekančios vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, kas šiuo metu neleidžia jo perkelti į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, nes tokiu atveju gali kilti neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems atvirojoje kolonijoje grėsmė. Todėl, nors E. K. pataisos namų teikime yra charakterizuojamas teigiamai, aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad jam atliekant bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis bus pasiekti bausmės skyrimo tikslai.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis E. K. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį ir patvirtinti Kybartų pataisos namų administracijos teikimą dėl jo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją.
4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartimi apygardos teismas sukūrė naujas, įstatyme nenumatytas sąlygas, kurios turėtų būti tenkinamos tam, kad būtų realizuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 straipsnio 4 dalyje, 141 straipsnyje įtvirtinta pataisos įstaigos administracijos teisė skirti kalinamiems asmenims paskatinimo priemones. Skundžiamoje nutartyje išvardintos sąlygos – būtinumas įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl savo įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, jog nuteistasis yra motyvuotas pasitaisyti, orientuotas po bausmės atlikimo adaptuotis visuomenėje, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis – nėra eksplicitiškai išvardintos įstatyme.
4.2. Nuteistojo teigimu, BVK 140 straipsnio 4 dalies nuostata „ir kitas reikšmingas aplinkybes”, teisiškai nėra nepriekaištinga, nes sudaro galimybę bausmių vykdymo įstatymą aiškinti plečiamai, sukuriant nebaigtinį skaičių įstatyme niekaip neapibrėžtų, tačiau vertintinų aplinkybių, ir taip bloginant bausmę atliekančio asmens teisinę padėtį. Taip sukuriama galimybė piktnaudžiavimams, neigiamas BVK 9 straipsnyje įtvirtintas progresyvaus bausmių atlikimo principas, sukuriama galimybė įstatyme įtvirtintą pataisos įstaigos administracijos teisę skirti paskatinimo priemones (kuri taip pat yra ir pareiga) traktuoti esant teismo subjektine teise, kuria teismas gali pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiūra, neatsižvelgdamas į pataisos įstaigos administracijos nuomonę. Kybartų pataisos namų administracija, kuri eilę metų 24 valandas per parą bendrauja su nuteistuoju, jį prižiūri, įvertino jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir, vadovaudamasi BVK 140 straipsnio 4 dalyje, 141 straipsnyje suteikta teise, nusprendė kreiptis į teismą teikimu dėl dar vienos (vienos iš paskutinių įmanomų) paskatinimo priemonės – perkėlimo į atvirąją koloniją. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas nepateikė pakankamai argumentų savo sprendimui pagrįsti, suinteresuotiems asmenims (tiek apeliantui, tiek ir Kybartų pataisos namų administracijai) dėl tokio sprendimo tapo nebeaišku kokias dar sąlygas ir kriterijus nuteistas asmuo turi atitikti, kad jam galėtų būti taikoma BVK 140 straipsnio 4 dalyje numatyta paskatinimo priemonė. Dėl šios priežasties apygardos teismo nutartis laikytina nepagrįsta ir todėl ji yra naikintina.
4.3. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad skundžiamą nutartį teismas grindžia motyvu, jog praeityje, prieš jo atžvilgiu priimant Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 7 d. apkaltinamąjį nuosprendį, jis buvo teistas, o tokia motyvacija tiesiogiai pažeidžia konstitucinį draudimą bausti asmenį du kartus. Be to, pasak nuteistojo, teismas pateikia tikrovės neatitinkančius teiginius neva jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 67 balai, o iš jų 22 balai yra statiniai, nors iš tiesų nustatyta jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 60 balų, t. y. artimesnė žemai nei aukštai rizikai, iš jų 45 balai yra statiniai ir tik 15 balų dar įmanoma sumažinti. Nuteistojo vertinimu, nepriklausomai nuo to, iš kur skundžiamoje nutartyje atsirado tikrovės neatitinkantys teiginiai, teismui, kuris yra viešosios teisės subjektas, kuriam taikomas viešojoje teisėje dominuojantis principas, kad teisėta yra tik tai, kas eksplicitiškai leista teisės aktais, jokiu teisės aktu nėra ir negali būti suteikti įgaliojimai klysti. Toks nuteistojo absoliučios teisės į teisingą teismą pažeidimas yra absoliutus pagrindas skundžiamai apygardos teismo nutarčiai panaikinti.
4.4. Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pateikia tikrovės neatitinkančius teiginius neva vienas iš pataisos namuose nuteistojo padarytų drausmės pažeidimų buvo itin šiurkštus – mobilaus ryšio telefono ar SIM kortelės, ar įkroviklio turėjimas. BK 3 straipsnio 2 punkte, BPK 362 straipsnyje įtvirtintas bendrasis teisės principas, kad veiką dekriminalizuojantis ar kitaip teisinę padėtį švelninantis įstatymas galioja atgal. BVK pakeitimais nuo 2016 m. balandžio 1 d. yra panaikintas BVK 1 Priedas, t. y. panaikintas draudimas bausmę atliekantiems asmenims turėti elektroninio ryšio priemones. Taigi, teiginys, kad vienas iš nuteistojo padarytų drausmės pažeidimų itin šiurkštus, neatitinka tikrovės, nes minėtos veikos draudimas apskritai yra panaikintas, minėta veika ne tik nėra šiurkšti, bet ir apskritai nebėra drausmės pažeidimas.
4.5. Skunde nuteistasis taip pat pažymi, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pateikė tendencingus teiginius apie tai, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas šešis kartus, pažeidimai buvo daromi nuo 2009 iki 2014 metų. Toks teismo teiginys, nuteistojo nuomone, ne visiškai atitinka BVK 143 straipsnio 9 dalies nuostatą, pagal kurią, jeigu nuteistajam per vienerius metus, o nepilnamečiui nuteistajam per šešis mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų. Šiuo metu nuteistasis drausminių nuobaudų neturi. Teismų praktikoje nurodoma, kad baudimo faktas negali būti traktuojamas kaip neišnykstanti aplinkybė – toks traktavimas baudimą darytų neproporcingą, neigtų asmens pataisos galimybę, prieštarautų bausmės tikslams. Taigi tendencingo teiginio pateikimas skundžiamoje nutartyje pažeidžia nuteistojo absoliučią teisę į teisingą teismą, o tai yra absoliutus pagrindas skundžiamai apygardos teismo nutarčiai panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.
5.1. Vadovaujantis BVK 140 straipsnio 4 dalimi, pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. K. atitinka pirmiau paminėtus BVK 140 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus formalius kriterijus – nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas nuo 2015 m. spalio 14 d. Tačiau vien šių formalių kriterijų nepakanka, kad nuteistasis iš pataisos namų būtų perkeltas į atvirąją koloniją. Teismas, sprendžiantis šį klausimą, dar privalo įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas išvadai apie konkretaus asmens galimybę tęsti bausmės atlikimą lengvesnėmis sąlygomis.
5.2. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas atvirojoje kolonijoje pasižymi tam tikrais ypatumais, įtvirtintais BVK 91 straipsnyje. Nuteistųjų teisės ir laisvės atvirojoje kolonijoje yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmenys, kurie perkeliami tęsti bausmės atlikimą į atvirąją koloniją, privalo būti padarę išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų ir jais sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis. Jų nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, t. y. kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos ir kitiems nuteistiesiems.
5.3. Bylos duomenimis, nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. nuteistasis E. K. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, adaptacinis periodas pasibaigęs, santykiai su kitais nuteistaisiais draugiški. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba Ūkio skyriuje tvarkinio pareigose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja privalomosiose socialinės reabilitacijos programose, baigė socialinę programą „Padėk sau“, mokosi vidurinėje mokykloje, 11 klasėje. Nuteistasis buvo skatintas trylika kartų, požiūris į pataisos namų administraciją teigiamas, palaiko ryšius su artimaisiais, lankomas pasimatymų metu. Nuteistasis atlygino dalį civiliniu ieškiniu priteistos sumos (449,42 Eur) ir dalimis žada atlyginti likusią civilinio ieškinio sumą. Aptartos aplinkybės leidžia nuteistąjį E. K. charakterizuoti teigiamai. Tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos atskirai nuo kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, nes nuteistojo elgesys yra vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nors nuteistasis anksčiau buvo trylika kartų skatintas, jis taip pat šešis kartus baustas drausmine tvarka už įvairius nustatyto režimo reikalavimų pažeidimus: mobilaus ryšio telefono, SIM kortelės ar įkroviklio turėjimą, nedalyvavimą privalomuose nuteistųjų patikrinimuose ir kt. Nuteistojo skunde pagrįstai nurodoma, kad už šiuos ankstesnius pažeidimus jam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau tai nepaneigia apygardos teismo diskrecijos atsižvelgti į ankstesnes nuteistojo drausmines nuobaudas siekiant charakterizuoti jo asmenybę, įvertinti jo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Šios, praėjus gan ilgam laikui nuo bausmės vykdymo pradžios, 2009–2014 m. laikotarpiu, nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos rodo, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas, jam vis dar priimtina savo poreikius tenkinti ir tikslus įgyvendinti neleistinomis priemonėmis.
5.4. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą taip pat turi būti atsižvelgiama į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei jo asmenybės pavojingumą. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 7 d. nuosprendžiu E. K. nuteistas už tai, jog padarė du tyčinius labai sunkius nusikaltimus, sukėlusius nepataisomus padarinius – dviejų asmenų mirtį. Nuteistasis E. K. praeityje buvo teistas keturis kartus dėl vagysčių, plėšimo, kt. nusikalstamų veikų padarymo. Jo padarytos nusikalstamos veikos palaipsniui tik sunkėjo. Kaišiadorių apylinkės teismo 2004 m. rugjūčio 13 d. nutartimi nuteistasis E. K. buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos ir būtent lygtinio paleidimo metu padarė jam inkriminuotus labai sunkius nusikaltimus. Be to, nuteistasis vieną kartą pažeidė jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apygardos teismas, nuteistajam rodomas pasitikėjimas jo teigiamai nepaveikė ir jis vėl nusikalto. Aptartos aplinkybės nuteistąjį E. K. charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio bei moralės normų, teigiamų išvadų po ankstesnių nuteisimų nepadarė.
5.5. Nuteistojo skunde pagrįstai nurodoma, kad remiantis 2018 m. birželio 6 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 5150–606 jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 60 balų, o ne 67 balai, kaip skundžiamoje nutartyje nurodė apygardos teismas, kuris rėmėsi paskutinio Lygtinio paleidimo komisijos svarstymo metu nustatytu nuteistojo E. K. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatu pagal OASys sistemą. Tačiau bet kuriuo atveju E. K. nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, taip pat vidutinė išlieka ir jo pakartotinio smurtinio elgesio rizika vertinant pagal HCR–20 metodiką. Be to, remiantis socialinio tyrimo išvada, stebimi tam tikri nuteistojo E. K. tarpasmeninių/socialinių įgūdžių panaudojimo sunkumai, nuteistasis gali kitus vertinti stereotipiškai, pasireiškia reti nekontroliuojamo pykčio protrūkiai. Apygardos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad Lygtinio paleidimo komisija kaip vieną iš nuteistojo E. K. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių siūlė jam toliau tęsti mokslus, tačiau nors nuteistasis pataisos namuose mokosi 11 klasėje, jo pamokų lankomumas yra prastas – per penkis mėnesius (nuo lapkričio iki balandžio mėn.) jis siekė tik nuo 0 iki 25 procentų. Nuteistojo išsilavinimo stoka socialinio tyrimo išvadoje yra nurodoma kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių. Beveik nelankydamas mokyklos ir negerindamas savo išsilavinimo nuteistasis nemažina šio kriminogeninio veiksnio galimos neigiamos įtakos jo elgesiui.
5.6. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepaisant nuteistąjį E. K. teigiamai charakterizuojančių duomenų, kurie neabejotinai yra reikšmingi, šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis yra padaręs tinkamas išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų, pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir pakankamai socialiai orientuotas adaptuotis visuomenėje. Šiuo metu perkėlus nuteistąjį E. K. iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties naikinti nuteistojo E. K. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ši nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.