Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų: Jono Furmanavičiaus, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Danai Rutkauskaitei, gynėjams advokatams A. Šarkai, Alvydai R. Medišauskienei, nuteistajam Ž. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. R. ir R. M. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1d. - terminuotu laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1d. - terminuotu laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1d. , 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinai pridėta 2006 12 18 teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš Ž. R. ir R. M. solidariai priteista 880 litų nukentėjusiojo S. K. naudai; nukentėjusiojo S. M. 200 litų civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, pripažįstant S. M. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš Ž. R. ir R. M. priteista Valstybinei ligonių kasai (G. V. g. 1a, Vilnius, LT-2009, a/s (duomenys neskelbtini) Hansa-LTB Vilniaus apsk., kodas 73000) 1119,70 Lt ( vieną tūkstantį vieną šimtą devyniolika litų 70 cnt.), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. R. ir R. M. nuteisti už tai, kad jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, 2007m. kovo 17 d. apie 0 val.15min. Alytuje, Naujojoje gatvėje esančioje autobusų sustojimo aikštelėje ties Naujosios gatvės 10-u namu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, užpuolė S. K. ir S. M., jų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą : R. M. sudavė ne mažiau penkis kartus rankomis ir kojomis nukentėjusiajam S. K. į galvą ir veidą, dėl ko S. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kairės pusės apatinio žandikaulio-skruostikaulio komplekso lūžimo ir dešinės ausies būgnelio trauminio plyšimo bei nežymų sveikatos sutrikdymą dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo bei dešinės akies apatinio voko plėštinės žaizdos; R. M. sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam S. M. į veidą, po ko, nukentėjusiajam nugriuvus, sudavė ne mažiau penkis kartus kojomis S. M. į veidą, dėl ko nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl pirmųjų kandinių dantų viršutiniame žandikaulyje nuskėlimo, paviršinio odos nubrozdinimo dešinio smilkinio srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kraujosruvos dešinės akies junginėje; R. M. ir Ž. R. tokiais veiksmais atimdami nukentėjusiesiems galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajam S. K. priklausančius 880 Lt, nukentėjusiajam S. M. priklausantį 150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 1600“ su jame buvusia 10 Lt vertės SIM EXTRA kortele, tuo padarydami nukentėjusiajam S. K. 880 Lt turtinę žalą, S. M.- 160 Lt turtinę žalą.

N. Ž. R. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą, jo nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir sumažinti paskirtąją bausmę. Apeliantas skunde nurodo įvykio aplinkybes, analogiškas jo teisme duotiems parodymams, tvirtina, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis padarė plėšimą. Nuteistojo teigimu, kratos metu pas jį policijos pareigūnai jokių svetimų daiktų nerado, tai patvirtino patys pareigūnai posėdžio metu. Nuteistasis teigia, jog teismas prieš jį buvo priešiškai nusiteikęs, kadangi jis praeityje teistas 8 kartus, jo paties ir jo liudininkų parodymus vertino šališkai.

N. R. M. apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendį panaikinti, priimti išteisinamąjį teismo nuosprendį. Apelianto nuomone, teismo nuosprendis naikintinas, kadangi neįrodytas jo dalyvavimas nusikaltimo padaryme, o teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuteistasis tvirtina, smurto, turėdamas tikslą atimti galimybę priešintis, prieš S. K. ir S. M. nenaudojęs, jokių daiktų iš jo neatėmęs, ko nepatvirtina byloje esantys įrodymai, tai yra nei nukentėjusysis, nei liudytojai neparodė, kad būtent jis sudavė smūgius S. M. į veidą ir atėmė pastarojo daiktus. Nuteistojo teigimu, 2007-03-17 naktį jis pats buvo užpultas.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

N. Ž. R. ir R. M. apeliaciniai skundai atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl Ž. R. ir R. M. veikos kvalifikavimo pagal LR BK 180 str. 1 d. ir pripažinimo kaltais įvykužius šią nusikalstamą veiką.

Nuteistųjų skundo motyvas dėl neteisingai kvalifikuotos nusikalstamos veikos ir neteisingo pripažinimo kaltais yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

Kolegija, išanalizavusi pačių nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, kitus byloje surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti nuteistųjų Ž. R. ir R. M. veikoje, yra visiškai įrodyta ir jų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.

Lietuvos Respublikos BPK 305str. 1d. 2p. nurodo, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais. Įrodymai byloje įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20str. 5d. nustatytomis taisyklėmis. Jame nurodoma, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu vadovaudamiesi įstatymu.

Kolegija daro išvadą, kad Alytaus rajono apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus. Įrodymų visumos pagrindu teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl Ž. R. ir R. M. nusikalstamos veikos padarymo, o būtent, kad Ž. R. ir R. M. atimdami nukentėjusiesiems galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajam S. K. priklausančius 880 Lt, nukentėjusiajam S. M. priklausantį 150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 1600“ su jame buvusia 10 Lt vertės SIM EXTRA kortele, t.y. įvykdė plėšimą, LR BK 180 str. 1 d.

Pirmos instancijos teismas, teisingai Ž. R. ir R. M. pripažino kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, remdamasis nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaravo vieni kitiems, nukentėjusiųjų paduotais pareiškimais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo prieduose užfiksuota įvykio vieta, specialistų išvadomis, asmens parodymų atpažinimo protokolu, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, tarnybinio pranešimo bei Areštinėje laikomų asmenų paskirstymo registro išrašais.

Nors Ž. R. ir R. M. kaltais neprisipažino, tačiau jų kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta nuosekliais ir pakankamai argumentuotais nukentėjusiųjų S. M. ir S. K. parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nesikeitė ir buvo nuoseklūs, o būtent, nukentėjusysis S. M. tvirtino, jog jis nuėjo pas darbdavį pasiimti pinigų už darbą, nukentėjusysis su Koroliovu gavo po 1000Lt. Pinigai buvo įvairiomis kupiūromis, juos įsidėjo į piniginę, o paskui- į striukės kišenę. Kadangi buvo penktadienio vakaras, užsuko pasėdėti į „Kaimo gryčią“, už vaišes mokėjo Koroliovas. Užeigoje matė Rakauską, išeidavo į lauką parūkyti ir tik ten susitikdavo su kaltinamaisiais, bet jokio apsižodžiavimo tarp jų neįvyko. Kai užsidarė užeiga, apie 24 val. išėjo iš užeigos ir nuėjo link „Žuvinto“ į taksi sustojimą. Šaukdami „stokit, gaidžiai“, kaltinamieji atbėgo iš už nugaros ir juos puolė, prasidėjo muštynės. Pirmą smūgį nukentėjusiajam į galvą sudavė Rakauskas, nukentėjusysis užsidengė rankomis veidą ir nukrito, tada pasipylė smūgiai kojomis, jų buvo tikrai daugiau nei 5, nes spardė be perstojo, todėl įsitikinęs, kad spardė abu kaltinamieji. Nukentėjusysis prarado sąmonę ir daugiau nieko nematė. Kai atsipeikėjo, užpuolikų jau nebuvo. Po muštynių dingo jo mobilus telefonas, jis buvo dėkle, o dėklas prikabintas prie kelnių diržo. Pinigus rado ten, kur buvo įsidėjęs- piniginėje striukės kišenėje. Nukentėjusysis S. K. tvirtino, jog tą vakarą jis, Malažinskas ir giminaitis Ramūnas užėjo į užeigą „Kaimo gryčia“. Prieš tai nukentėjusysis su Malažinsku iš darbdavio pasiėmė uždarbį, gavo po 1000Lt įvairiomis kupiūromis, nukentėjusysis pinigus sulenkė per pusę ir įsidėjo į užpakalinę kelnių kišenę. Užeigoje už vaišes mokėjo nukentėjusysis prie stalelio padavėjai. Kai baigėsi užeigos darbo laikas, vyrai ėjo link „Žuvinto“ parduotuvės į taksi sustojimą. Beeinant išgirdo žingsnius iš už nugaros, atsisukęs pamatė Mitrulevičių, jis iš karto puolė mušti, mušė kumščiais į veidą, galėjo suduoti daugiau kaip 5 smūgius. Muštynės įvyko pačioje autobusų stotelėje. Mitrulevičius paėmė už striukės atlapų ir nuvertė nukentėjusįjį ant žemės, nukentėjusysis rankomis užsidengė galvą, jį pradėjo spardyti, jautė, jog spardo abu kaltinamieji, nes spyriai buvo iš abiejų pusių. Kai gulėjo ant pilvo, jautė, jog apčiupinėjo kišenes, paskui atvertė ant nugaros ir išėmė pinigus. Paėmė 880Lt., nes tiek liko po mokėjimo už vaišes užeigoje. Mobilusis telefonas buvo striukės kišenėje, tačiau striukės kišenių kaltinamieji netikrino. Nurodo, kad pašalinis žmogus dar užeigoje galėjo matyti, kaip jis iš kišenės išsiima pinigus ir įsideda atgal, nes jis mokėjo už vaišes. Tada, kai jis primuštas gulėjo, jo niekas nebandė pakelti. Nukentėjusiajam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, padaryta akies plėštinė žaizda, jis ilgai buvo nedarbingas, nes teko gulėti ligoninėse, apie 2 savaites jis praleido Alytaus ligoninėje, o dar 2 savaites Kaune, kadangi reikėjo operuoti plėšimo metu sulaužytą skruostikaulį. Šias aplinkybes, kaip jau buvo minėta, nukentėjusieji tvirtino viso proceso metu. Teismas šių nukentėjusiųjų parodymais netikėti neturi jokio pagrindo, nes jie yra patvirtinti byloje surinktais kitais įrodymais, t.y. liudytojų A. N., S. K., V. B., J. A., R. K., S. R., A. M., V. T., R. F. parodymais, o būtent, liudytojas A. N. parodė, kad su nukentėjusiaisiais kartu dirbo. Po darbo žiemą jie atėjo pas jį ir jis jiems sumokėjo už darbą po 1000 Lt. Pinigai buvo skirtingomis kupiūromis. Apie tai, kas įvyko sužinojo tik vėliau iš pačių nukentėjusiųjų, jie pasakojo, kad iš juos sumušė ir atėmė tuos pinigus; liudytojas S. K. parodė, kad jis dirba Alytaus m. ir raj. policijos komisariate nusikaltimų tyrimo skyriuje tyrėju. Tą vakarą, buvo tamsus paros metas, galėjo būti apie 24 val., apžiūrėjo įvykio vietą su kriminalistu ir rado stotelėje šalia kanalizacijos šulinio mobilųjį telefoną NOKIA. Po nusikaltimo padarymo buvo praėję maždaug 30 min; liudytojas V. B. parodė, kad jis dirba Alytaus m. ir raj. policijos komisariate Kriminalinių tyrimų specialistu. Gavęs nurodymą, maždaug po 30 min. nuvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje rado mobilųjį telefoną, jis gulėjo stotelėje, netoli kanalizacijos šulinio; liudytojas J. A. parodė, kad jis-policijos pareigūnas. 2007m. kovo 17d. apie 12 val. nakties jis su kolegomis Rekišu ir Kasparavičiumi važiavo Naująja gatve, autobusų sustojimo aikštelėje ties Naujosios gatvės 10-u namu pamatė, kad gulinčiam ant nugaros žmogui du vyrai kumščiais sudavinėjo smūgius bei apkraustė kišenes. Prie jų privažiavus, vyrai pradėjo bėgti. Liudytojas su kolega tuos vyrus nusivijo, o trečias pareigūnas liko prie nukentėjusiojo. Liudytojas pavijo vieną iš bėgusiųjų, tai buvo Rakauskas, ir atsivedė į įvykio vietą. Bendraujant su nukentėjusiuoju Malažinsku (Malažinskui buvo sužalotas veidas), jis pasakojo, kad jam per muštynes ištraukė pinigus. Sulaikytam kaltinamajam Rakauskui buvo atlikta krata, pinigų nebuvo rasta; liudytojas R. K. parodė, kad jis dirba Alytaus m. ir raj. policijos komisariate vyriausiuoju patruliu. 2007m. kovo 16d. vakarą dirbo su pareigūnais Rekišu ir Andriuškevičiumi. Naktį Naujoje gatvėje, jiems važiuojant link Putinų mikrorajono šia gatve, ties ‘’Žuvinto’’ parduotuve, autobusų stotelėje, pamatė gulintį žmogų ir prie jo du pasilenkusius vyriškius. Suprato, kad tie vyrai bando gulintįjį apieškoti. Privažiuojant prie jų, vyriškiai pradėjo bėgti, liudytojas vieną iš jų nusivijo, tačiau pasivyti nepavyko. Grįždamas pamatė, kad kolega Andriuškevičius atsiveda sulaikytą kaltinamąjį Rakauską. Nukentėjusysis žmogus pasakė, kad jį sumušė ir kad pavogė pinigus. Jis minėjo, kad buvo gavęs atlyginimą. Rakauskas aiškino, kad iš pradžių konfliktas vyko kavinėje “Kaimo gryčia”, o paskui prie stotelės jie susimušė; liudytojas S. R. parodė, kad dirba Alytaus m. ir raj. policijos komisariate. 2007m. kovo 17d. su pareigūnais Kasparavičiumi ir Andriuškevičiumi važiavo Naująja gatve nuo centro link Putinų mikrorajono, pastebėjo, kad stotelėje guli žmogus ir du vyrai krausto jo kišenes. Pamatę pareigūnų automobilį, vyrai pradėjo bėgti. Liudytojo kolegos juos nusivijo, o liudytojas liko prie nukentėjusiojo. Šis pasakojo, kad jį sumušė ir atėmė nemažą pinigų sumą. Nukentėjusysis gulėjo ant nugaros, veidas buvo kraujuotas. Pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, bet nieko nerado. Andriuškevičius sulaikė Rakauską. Vėliau nuo reklaminio stendo pusės atėjo kitas žmogus, sakė, kad juos abu sumušė; liudytojas A. M. parodė, jog abu kaltinamieji-jo pažįstami. Nurodo, kad 2007 m. kovo 16-18 dienomis ėjo į Vidzgirį ir rado už suoliuko pinigus, jų buvo apie devynis šimtus litų, jie gulėjo krūvoj, į nieką neįdėti. Pagrindinai buvo banknotai po šimtą litų. Nurodo, kad buvo sulaikytas ir areštinės kameroje sėdėjo kartu su Mitrulevičiumi. Įsišnekėjus pasakė, kad rado pinigus, bekalbant paaiškėjo, kad tie rasti pinigai yra pamesti per šias muštynes. Apie šias muštynes skaitė laikraštyje; liudytoja V. T. parodė , kad 2007 m. kovo mėnesį ji dirbo kavinėje “Kaimo gryčia”. Prisimena įvykį, kažkas pranešė, kad lauke vyksta muštynės. Ji konflikto prie baro nematė ir negirdėjo; liudytojas R. F. parodė, kad jis gyvena Jurbarke, atvažiavo pas giminaitį S. K. ir ėjo kartu su Malažinsku ir Koroliovu pasiimti Sergiejaus atlyginimo. Po to jie visi nuėjo į barą, buvo apie dešimta valanda vakaro. Ten išgėrė pusę litro degtinės, vaišino Sergiejus. Pinigus jis laikė palaidus džinsų kišenėje, jie nebuvo piniginėje. Apie dvyliktą valandą nakties išėjo. Nurodo, kad nei kavinėje, nei išeinant su niekuo nekonfliktavo. Matė, kad kavinėje buvo kaltinamasis Rakauskas, jis žiūrėjo į juos. Iš kavinės ėjo į taksi aikštelę ir, praėjus tunelį, iš priekio juos užpuolė du vyrai. Jie nieko nekalbėjo, tik girdėjo sakant “šitas, šitas”. Liudytojas matė, kaip vienas vyrų pastūmė Koroliovą ir jis nukrito ant nugaros. Liudytojas nubėgo iki taksi sustojimo, norėjo skambinti policijai, bet pamatė, kad policija jau atvažiuoja.

Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais yra pagrindo tikėti, nes jų parodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių atitinka kitiems byloje esantiems įrodymams. Juos teismas labai išsamiai nurodė ir analizavo nuosprendyje, o nuteistųjų kategoriškas neigimas dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo teisingai traktuojamas kaip būdas, norint išvengti baudžiamosios atsakomybės, tokį kaltės neigimą, teismas vertino kritiškai.

Be to, nuteistųjų kaltė yra įrodyta 2007 03 17 S. K. ir S. M. A. m. ir raj. PK paduotais pareiškimais, jog jie 2007 03 17 buvo apiplėšti (t.1., b.l. 5,6), 2004 06 09 įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo prieduose užfiksuota įvykio vieta- autobusų sustojimo aikštelė, esanti Alytuje, Naujojoje gatvėje, priešais namą Nr. 10, kur buvo rastas ir apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 1600 su SIM kortele EXTRA (t. 1, b.l. 8-15).

Taipogi, nuteistųjų kaltė yra įrodyta specialistų išvadomis, o būtent, 2007 03 20 teismo specialisto medicinos išvadoje Nr. G 270/07 (06) konstatuota, jog S. M. padarytas nežymus sveiktos sutrikdymas dėl pirmųjų kandinių dantų viršutiniame žandikaulyje nuskėlimo, paviršinio odos nubrozdinimo dešinio smilkinio srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kraujosruvos dešinės akies junginėje ( t.1., b.l. 26-27); 2007 03 20 teismo specialisto medicinos išvadoje Nr. G 271/07 (06) konstatuota, jog S. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės pusės apatinio žandikaulio-skruostikaulio komplekso lūžimo ir dešinės ausies būgnelio trauminio plyšimo, bei nežymų sveikatos sutrikdymą dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, bei dešinės akies apatinio voko plėštinės žaizdos ( t.1., b. l. 44-46); 2007 03 22 teismo specialisto medicinos išvadoje Nr. G 280 /07 (06) konstatuota, kad apžiūrint Ž. R., sužalojimo žymių nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas ( t.1., b.l. 100-101); 2007 03 22 teismo specialisto medicinos išvadoje Nr. G 281 /07 (06) nurodyta, jog R. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl odos nubrozdinimo kairio riešo sąnario vidiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, dešinės blauzdos viduriniame 1/3 priekiniame paviršiuje ( t.2., b.l. 6-7 ).

Taip pat, nuteistųjų kaltė yra įrodyta asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis S. K. atpažino R. M. kaip asmenį, kuris jį sumušė, tai fiksuota šio procesinio veiksmo protokole ( t.1., b.l.64-67); įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, jog Ž. R. parodė vietą, kur kilo muštynės tarp jo ir nukentėjusiųjų ( t. 1., b.l. 29-31); tarnybinio pranešimo bei Arešinėje laikomų asmenų paskirstymo registro išrašuose, iš kurių matyti, kad R. M. nuo 2007 07 24 iki 2007 05 03 sėdėjo vienoje Alytaus m. ir raj. PK areštinės kameroje su A. M., (t.1., b.l. 95-96).

Kolegija konstatuoja, jog Ž. R. ir R. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti pagal LR BK 180 str.1d., ir teisme ištyrus bylos įrodymus, nustatyta, kad ši jų veikos kvalifikacija teisinga. Nei Ž. R., nei R. M. neprisipažino apiplėšę S. K. ir S. M., tačiau jų kaltė įrodyta. Kaip matyti nuteistieji teigia, kad dar kavinėje kilo konfliktas su nukentėjusiaisiais, kad nukentėjusieji puolė, o nuteistieji tik gynėsi. Tačiau įrodymų, kad kavinėje tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų kilo konfliktas, byloje nėra. Patys nuteistieji skirtingai nurodė konflikto aplinkybes: Ž. R. nurodė susikivirčijęs su S. M. lauke ir jam trenkęs į veidą, apie tai, kad įvykio vietoje buvo S. K., jis neužsimena. Ž. R. nepasakoja ir to, kad nukentėjusieji sudavė smūgius R. M., nors R. M. gi pasakoja, kad jis matė besikivirčijantį Ž. R., tačiau jau nurodo, kad įvykio vietoje buvo abu nukentėjusieji, S. K. trenkė į veidą nuteistajam R. M., o S.. Malažinskas spyrė R. M.. R. M. nenurodo, kad nuteistasis Ž. R. trenkė į veidą S. M.. Nukentėjusysis S. M. patvirtino, kad matė nuteistuosius, kai išeidavo iš užeigos parūkyti, tačiau teigia, kad jokio konflikto tarp jų nebuvo. S. K. apskritai neigia, kad jis buvo su S. M. išėjęs iš užeigos į lauką rūkyti ir kalbėjo su nuteistasiais. Liudytojas R. F., visą vakarą buvęs su nukentėjusiaisiais, paliudijo, kad jokių konfliktų kavinėje nebuvo, jie su niekuo nekonfliktavo ir išėjo po kavinės uždarymo. Liudytoja D. M. paliudijo, kad rūkydama matė muštynes lauke, ji grįžusi pasakė, kad reikia kviesti policiją, tai atitinka liudytojos V. T. parodymus, kuri paliudijo prisimenanti, kaip kažkas pasakė, kad lauke vyksta muštynės ir siūlė kviesti policiją. Liudytojos D. M. ir V. T. patvirtino, kad vyko muštynės, tai atitinka nustatytas bylos aplinkybes. Tačiau D. M. liudijo mačiusi S. M. suduotą smūgį R. M., bet pats nuteistasis R. M. nepasakoja, kad S. M. jam sudavė, jis tik sakė, kad šis spyrė, ji taip pat teigė mačiusi, kad nukentėjusieji, jos žodžiais’’kabinosi’’ prie nuteistųjų, tačiau negalėjo konkrečiau to fakto paaiškinti. Taigi D. M. parodymai šioje dalyje neatitinka tikrovės jais remtis nėra pagrindo. Nuteistieji abu patvirtino, kad jie autobusų stotelėje nemušė nukentėjusiųjų ir jų neapiplėšė. Jie nurodė, kad nukentėjusieji patys juos užpuolė, todėl nuteistiesiems teko gintis. Tačiau abu nukentėjusieji nurodo, kad jiems einant link taksi sustojimo, juos pavijo nuteistieji ir pradėjo mušti. Liudytojas R. F. nurodė, kad einant link taksi sustojimo, juo užpuolė du vyrai, liudytojas matė, kaip vienas jų stūmė ir mušė S. K., vėliau jį pargriovė. Šis liudijimas atitinka nukentėjusiojo S. K. paaiškinimą, kad jį einantį užpuolė nuteistieji, iš karto jam kumščiu sudavė smūgius R. M.. R. M. kaip asmenį, jį sumušusį, S. K. atpažino ikiteisminio bylos tyrimo metu parodymo atpažinti metu. S. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui paliudijo, kad jį mušė S. R., tą jis patvirtino apklausiamas ir teisme; abu nukentėjusieji paliudijo, kad juos abu nuteistieji spardė kojomis. Nuteistieji neigia apieškoję sumuštų ir gulinčių nukentėjusiųjų kišenes, tačiau tą paneigė bylos įrodymai. S. K. parodė, jog sumuštas ir gulėdamas ant pilvo jautė, kad jam apčiupinėjo kišenes ir išėmė pinigus, kuriuos jis buvo perlenkęs ir įsidėjęs į kelnių kišenę. S. M. po smūgių prarado sąmonę, tačiau jis atsipeikėjęs pasigedo prie diržo prikabintame dėkle buvusio telefono. R. M. teigė, kad buvo prie nukentėjusiojo S. K. pasilenkęs dėl to, kad bandė jį nugriuvusį pakelti, tačiau nukentėjusysis S. K. tvirtina, kad jo niekas pakelti nebandė, tik mušė ir kraustė kišenes. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas J. A. parodė, jog budėjimo metu važiuojant matė, kaip gulinčiam ant nugaros žmogui du vyrai kumščiais sudavinėjo smūgius ir kraustė kišenes; policijos pareigūnai R. K. bei S. R. taip pat paliudijo, jog budėjimo metu važiuojant matė gulintį žmogų bei prie jo du vyriškius, kurie bandė gulintįjį apieškoti. Šiais parodymais netikėti teismui nėra pagrindo, nes jie atitinka bylos aplinkybes ir yra nuoseklūs. Nuteistieji patvirtino, kad, pamatę policijos pareigūnus, pabėgo. Tą faktą paliudijo ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai. Pabėgimo aplinkybė verčia abejoti nuteistųjų paaiškinimais, jog jie patys buvo užpulti nukentėjusiųjų ir tik gynėsi. Jeigu iš tikrųjų juos būtų užpuolę nukentėjusieji, nuteistieji, pamatę atvažiuojančius policijos pareigūnus, turėjo jų sulaukti ir pranešti apie jų atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką, o ne bėgti. Pabėgimo iš įvykio vietos faktas netiesiogiai patvirtina, kad ne nukentėjusieji puolė nuteistuosius, o nuteistieji vartojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu. Tai, kad nuteistieji pirmi pradėjo smurtauti, patvirtina ir nukentėjusiesiems po įvykio nustatyti sužalojimai-S. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jam buvo nuskelti dantys, padarytos kraujosruvos odoje ir netgi akies junginėje; nukentėjusiajam S. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam buvo sulaužytas žandikaulio-skruostikaulio kompleksas, plyšo ausies būgnelis, išsivystė trauminė galvos smegenų liga bei buvo padaryta akies voko plėštinė žaizda. Gi nuteistajam Ž. R. jokių kūno sužalojimų nenustatyta, R. M. nustatytas tik odos nubrozdijimas rieše, kraujosruva kelyje ir blauzdoje, konstatuota, kad sužalojimas rieše buvo padarytas sulaikymo metu spaudžiant ranką antrankiais, teismo med. ekspertas konstatavo, kad kiti R. M. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Tuo paneigta nuteistųjų versija, jog nukentėjusieji pradėjo muštynes, o nuteistieji gynėsi, nes nukentėjusiesiems nustatytas kūno sužalojimų mastas patvirtina nukentėjusiųjų paaiškinimus, kad jie buvo užpulti ir sumušti.

Nors nuteistieji neigė paėmę nukentėjusiųjų daiktus, tačiau tai paneigta bylos įrodymais. Nuteistieji nurodo, kad jie neėmė nei pinigų, nei telefono, nes iš karto po įvykio sulaikius Ž. R. ir atlikus jo kratą, pinigų pas jį rasta nebuvo. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, byloje atsiranda liudytojas A. M., kuris paliudijo, kad jis 2007m. kovo 16-18 dienomis Vidzgiryje rado apie 900 litų, kurie gulėjo krūvoje, šiuos pinigus jis paėmė. Liudytojas nurodė, kad jis sėdėjo vienoje areštinės kameroje su R. M., šis pasakojo apie muštynes, ir liudytojas prisiminė šį įvykį. Tai, kad iš karto po įvykio sulaikius Ž. R. pas jį nebuvo rasti iš S. K. pavogti pinigai ar S. M. telefonas, neįrodo, kad nuteistieji tų daiktų nepagrobė. S. K. patvirtino, kad, jį sumušę, nuteistieji apieškojo jį ir iš kišenės paėmė pinigus, kurie buvo tik sulenkti ir į nieką neįdėti. S. M. po muštynių atsigavęs pasigedo mobilaus ryšio telefono, kuris buvo dėkle prie kelnių diržo. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai J. A., R. K., S. R. tvirtina matę, kaip nuteistieji apieško gulinčio nukentėjusiojo S. M. kišenes. Įrodyta, kad nuteistieji, pamatę atvažiuojančius pareigūnus, pabėgo. Jie bėgdami išmetė pagrobtus daiktus, nes tai patvirtina liudytojo A. M. parodymai, kur jis tvirtina radęs apie 900 litų netoli įvykio vietos ir jis buvo įsitikinęs, kad tai tie patys pinigai, dėl kurių pagrobimo nuteistasis R. M.. Liudytojais apklausti S. K., V. B. parodė, kad netoli įvykio vietos buvo rastas S. M. mobilaus ryšio telefonas. Šis telefonas buvo dėkle prie nukentėjusiojo diržo ir pats iškristi negalėjo.

Tai, kad nukentėjusysis S. K. turėjo pinigų, patvirtina jo paties, nukentėjusiojo S. M., liudytojų A. N., R. F. parodymai, kuriais remiantis nustatyta, kad S. K. tą vakarą iš darbdavio S. N. gavo 1000 litų ir iš tų pinigų užeigoje vaišino R. F. bei S. M.. Nuteistieji žinojo, kad S. K. turi pinigų, nes banknotus jis įsidėjo į išorinę kelnių kišenę tik perlenkęs, atsiskaitinėjo jais prie stalelio užeigoje padavėjai, tą matė aplinkiniai. Liudytojas R. F. paliudijo, kad užeigoje į juos žiūrėjo Ž. R., užpuolimo metu nuteistieji, puldami S. K., šaukė ‘’šitas, šitas’’. Taigi jie žinojo, kad S. K. turi pinigų. Nukentėjusiųjų atžvilgiu nuteistieji panaudojo smurtą - sudavė jiems smūgius, ir tai buvo priemonė, kuria buvo siekiama palaužti nukentėjusiųjų pasipriešinimą, užvaldant jų turtą. Smurto panaudojimą įrodo nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, teisės med. specialisto duotos išvados dėl nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų. Nuteistieji teigė, kad nukentėjusiųjų apiplėšti, jų mušti nesitarė, tačiau jie nusikaltimą padarė bendrininkaudami grupėje, nes nusikaltimas buvo padaryti bendrais veiksmais, abiems kaltinamiesiems aktyviai dalyvaujant jį darant, neprieštaraujant vienas kito veiksmams realizuojant nusikaltimo objektyviąją pusę, savo dalyvavimu užtikrinant nusikalstamų tikslų įgyvendinimą.

Tokiu būdu, surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad Ž. R. ir R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. Jų veika kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės paskyrimo Ž. R.

Nuteistojo Ž. R. skundo motyvas dėl per griežtos bausmės yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, ištyręs įrodymus ir pagrįstai Ž. R. pripažinęs kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijas, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų, dėl ko ji nėra neteisinga ar aiškiai per griežta. Bausmė Ž. R. yra paskirta teisingai.

LR BK 54 str., reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1)padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2)kaltės formą ir rūšį; 3)padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4)nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. 1d. numato, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

BK 61 str. 2d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad Ž. R. padarė tyčinę apysunkią nusikalstamą veiką (LR BK 11 str. 4 d.). Pirmos instancijos teismas teisingai atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad Ž. R. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), teisingai, kad nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, be to, tinkamai atsižvelgė ir į tai, kad Ž. R. teisiamas devintą kartą, šią nusikalstamą veiką padarė po savaitės, tik išėjus į laisvę atlikus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už ankščiau padarytus nusikaltimus. Todėl jie pagal įstatymą yra laikytini recidyvistai (LR BK 27 str.). Taipogi, nuteistasis Ž. R. niekur nedirbo. Visa aukščiau išvardinta byloja apie tai, jog jis yra linkusi nusikalsti asmenybė, iš ankstesnių savo teistumų absoliučiai išvadų nedaro. Teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė kodėl būtent skiriama reali laisvės atėmimo bausmė (LR BK 56 str. 1 d.), o ne švelnesnė bausmės rūšis, t.y. areštas, o būtent, teismo nuomone, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus į asmenybę, į ankstesnius teistumus, į jo nenorą taisytis. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 56 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Taipogi, teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, už padarytą nusikalstamą veiką, kurios dydis yra parinktas sankcijos ribose, šiek tiek didesnis nei sankcijoje nurodytas bausmės vidurkis, todėl paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, švelninti nuteistajam bausmę pagrindo nėra.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, aprašomojoje nuosprendžio dalyje, perrašydamas kaltinimą iš kaltinamojo akto, padarė techninę klaidą, o būtent, po žodžių „nukentėjusiajam nugriuvus“ neįrašė, jog „ne mažiau penkis kartus kojomis S. M. į veidą sudavė“ būtent Ž. R., todėl ši klaida taisytina ((BPK 328 str. 3 p.), o nuosprendis šioje dalyje keistinas nustatant, kad „nukentėjusiajam nugriuvus, Ž. R. sudavė ne mažiau penkis kartus kojomis S. M. į veidą“.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str 1d. 3 p.,328 str. 3 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. Ž. R. ir R. M. apeliacinius skundus atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti:

nuosprendžio aprašomojoje dalyje, aprašant nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką, po žodžių „nukentėjusiajam nugriuvus“ įrašyti, jog „ne mažiau penkis kartus kojomis S. M. į veidą sudavė“ - Ž. R..

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.