Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2008 m. lapkričio 18 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno nutarimu R. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 450 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 205 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Administracinė nuobauda R. K. paskirta už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598 patvirtintų Pasienio teisinio režimo taisyklių (toliau – ir Pasienio teisinio režimo taisyklės) 9 punkto reikalavimų pažeidimą – už tai, kad jis 2008 m. spalio 4 d., apie 23 val. 15 min., Jurbarko rajone, Pašvenčio kaime, būdamas Lietuvos Respublikos pasienio ruože, kurio ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 30 nutarimu Nr. 548, nepakluso teisėtiems uniformuotų ir vykdančių savo tiesiogines pareigas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus bei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio įgaliotų pareigūnų reikalavimams pateikti asmens ir transporto priemonės dokumentus, minėtų dokumentų sąmoningai nepateikė ir iš patikrinimo vietos pasienio ruože automobiliu AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savavališkai pasišalino.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

R. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 205 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

ATPK 205 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pasienio teisinio režimo taisyklių arba pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų.

Apeliaciniame skunde R. K. neigia, kad padarė administracinį teisės pažeidimą ir apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, kad nepagrįstai atmetė jo prašymą apklausti liudytoją R. B., automobilio AUDI 80 savininką, nepagrįstai vadovavosi nenuosekliais ir nelogiškais V. S. parodymais.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, pripažįsta, kad byloje esanti medžiaga neginčijamai patvirtina, kad R. K. 2008 m. spalio 4 d., apie 23 val. 15 min., Jurbarko rajone, Pašvenčio kaime, būdamas Lietuvos Respublikos pasienio ruože, kurio ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 30 nutarimu Nr. 548, nepakluso teisėtiems uniformuotų ir vykdančių savo tiesiogines pareigas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus bei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio įgaliotų pareigūnų reikalavimams pateikti asmens ir transporto priemonės dokumentus, minėtų dokumentų sąmoningai nepateikė ir iš patikrinimo vietos pasienio ruože automobiliu AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savavališkai pasišalino, tuo pažeisdamas Pasienio teisinio režimo taisyklių 9 punkto reikalavimus. Teismas vadovavosi liudytojo V. S. (įvykio vietoje buvusio ir pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno) ir V. Č. (įvykio vietoje buvusio policijos pareigūno) parodymais, o R. K. nurodytus motyvus, kad jis nebuvo pažeidimo padarymo vietoje, įvertino kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės ir atmetė kaip prieštaraujančius kitų bylos įrodymų visumai bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas, vertindamas V. S. galimybę atpažintini V. K. veidą, atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau pažinojo R. K. kaip asmenį, linkusį daryti teisės pažeidimus, kad naudojosi prožektoriumi, be to, ir V. Č. patvirtino, jog vairuotojas buvo labai panašus į R. K. (b. l. 45, 47). Pareigūnų parodymai nuoseklūs, tiksliai apibūdinantys įvykio aplinkybes, asmeninio suinteresuotumo nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad netikėti jais nėra pagrindo. Tuo tarpu R. K. sutuoktinės ir jo draugo R. Š. galimybę patvirtinti apelianto alibi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai. Teisėjų kolegija palaiko pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytus motyvus dėl šių asmenų šališkumo ir jų nebekartoja.

Dėl apelianto argumento, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą apklausti liudytoju R. B., automobilio AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininką, pažymėtina, jog betarpiškai pažeidimą stebėjusių pareigūnų parodymai patvirtino, kad minėtą automobilį vairavo R. K., teismui įrodymų nepakankamumo klausimas dėl pažeidėjo asmenybės neiškilo. Pažymėtina, kad paties R. K. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai yra nelogiški ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Jis nurodė, kad kažkada galėjo būti vairavęs automobilį AUDI 80, kad jį pardavęs prieš metus 2008 m. sausio mėnesį, kad R. B. nepažinojo (b. l. 45). Tuo tarpu Valstybinės įmonės „Regitra“ pažymoje (b.l. 4 1) nurodyta, kad R. B. automobilio savininkas yra nuo 2008 m. sausio 18 d., o iki šios datos automobilis registruotas ne apelianto, o kito asmens vardu. R. K. įrodymų, patvirtinančių, kad buvo įgijęs nuosavybę į automobilį AUDI 80, nepateikė. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. K., nebūdamas automobilio savininku, negalėjo disponuoti juo kaip asmenine nuosavybe, tai yra negalėjo sudarinėti jokių sandorių. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokie R. K. argumentai yra jo pasirinkta gynybos taktika ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas R. B. apklausti kaip liudytoją, nepažeidė įrodymų rinkimui ir vertinimui keliamų reikalavimų.

Apeliantas R. K. nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies bei ATPK 250 straipsnio 8 punkto nuostatos, draudžiančios patraukti asmenį dar kartą administracinėn atsakomybėn dėl to paties fakto. Iš 2009 m. sausio 15 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimo (b. l. 37-39) matyti, kad 2008 m. gruodžio 3 d. R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad jis 2008 m. spalio 4 d., apie 23 val. 15 min., vairuodamas automobilį kelyje Jurbarkas – Šilutė, nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pažeisdamas KET 17 punkto reikalavimus, tai yra padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Minėtas teismas nutarimu administracinę bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant šio pažeidimo įvykio sudėties, ir R. K. veiką kvalifikavo pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, kaip teisėtų policijos ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnų reikalavimų pateikti asmens dokumentus, jam būnant pasienio ruože, nevykdymą, tačiau, įvedus duomenis į LITEKO programą, nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 4 d. nutartimi Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 15 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Šioje nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir patraukė R. K. atsakomybėn pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už Pasienio teisinio režimo taisyklių 9 punkto reikalavimų pažeidimą – už tai, kad jis 2008 m. spalio 4 d., apie 23 val. 15 min., Jurbarko rajone, Pašvenčio kaime, būdamas Lietuvos Respublikos pasienio ruože, nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams pateikti asmens ir transporto priemonės dokumentus (b. l. 27). Akivaizdu, kad R. K. inkriminuoti administraciniai teisės pažeidimai, iš dalies sutampantys laiko ir vietos požiūriu, skiriasi savo objektu bei kitais objektyviaisiais požymiais. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį R. K. taikoma atsakomybė už tai, kad jis nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tai yra už KET 17 punkto pažeidimą, o remiantis ATPK 205 straipsnio 1 dalimi R. K. taikoma atsakomybė iš esmės už nepaklusimą teisėtiems pareigūnų reikalavimams pateikti asmens ir transporto priemonės dokumentus, asmeniui būnant pasienio ruože, tai yra už Pasienio teisinio režimo taisyklių 9 punkto reikalavimų pažeidimą. Esant šioms aplinkybėms, dviejų administracinio teisės pažeidimo bylų inicijavimas bei atskirų nuobaudų skyrimas šiuo atveju nevertintinas kaip konstitucinio teisinio principo non bis in idem (draudimo dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) nesilaikymas.

Apelianto nurodytas motyvas, kad buvo apribota jo teisė į gynybą, nes administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta aplinkybė, kad jis nepakluso abiejų pareigūnų teisėtiems reikalavimams, atmestinas kaip neatitinkantis faktinės padėties. 2008 m. lapkričio 18 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos įgalioto pareigūno surašytame protokole aiškiai nurodyta, kad R. K. nepakluso teisėtiems uniformuotų tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus, tiek Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio pareigūnų reikalavimams pateikti asmens ir transporto priemonės dokumentus (b. l. 10). Kitų administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.