Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-05-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.9.-2727-888/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-05-13
Bylos Nr.
A2.9.-2727-888/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02145-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
Ž. S.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9. – 2727– 888/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02145-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 48.5.; 52.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gegužės 13 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. S., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. K., išnagrinėjusi Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas Ž. S. buvo surašytas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), išeidamas iš gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), tyčia, matydamas, kad už lauko durų stovi mažametis M. M., gim. (duomenys neskelbtini), staigiu judesiu darė duris, taip M. M. išgąsdindamas ir pastarajam sutrenkdamas dešinės rankos plaštaką. Ž. S. kaltinamas tokiais veiksmais pažeidęs Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą ir padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. S. kaltu dėl padaryto pažeidimo neprisipažino, teismui parodė, kad su galimai sužaloto vaiko motina santykiai yra konfliktiški, pažeidimo padarymo metu jis buvo „Žalgirio“ rungtynėse (22-23, 42-44 b.l.).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. G. parodė, kad pažeidimo padarymo dieną dirbo „Žalgirio“ arenoje, matė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo rungtynėse, po jų išsiskyrė apie 20 val. 50 min. (22-23 b.l.).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoja D. R. parodė, kad vakare su sūnumi grįžo namo, vaikas ėjo pirmas, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo stovėjo anapus stiklo ir trenkė durimis vaikui per ranką, ji su Ž. S. konfliktuoja nuo 2009 metų (42-44 b.l.).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad jis būdamas prie durų norėjo nuspausti durų kodą ir tuo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, matydamas jį, tyčia trenkė su durimis jam per ranką (42-44 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir pažeidimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008).

Nagrinėjamoje byloje Ž. S. buvo kaltinamas padaręs pažeidimą numatytą, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika. Tam, kad pripažinti asmenį kaltu padarius šią veiką, būtina jo veikoje nustatyti tyčią.

Vertinant byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byla Ž. S. atžvilgiu buvo pradėta pagal D. R. pranešimą, kuriame ši nurodė, kad įvykio dieną M. M. priėjus prie lauko durų, užsidegė šviesos daviklis, ji išlipusi iš automobilio ir stovėdama kelis metrus nuo sūnaus, pamatė pro lauko durų langelį, kad kaimynas iš antro buto Ž. S., išeidinėdamas iš namo ir akivaizdžiai matydamas, kad prie durų iš lauko pusės stovi jos sūnus, staigiu judesiu, tyčia, iš jėgų, durimis trenkė jos sūnui, kuris buvo nublokštas (6 b.l.). Apklausta teismo posėdžio metu D. R. parodė, kitokias aplinkybes, nei pareiškime, nurodydama, jog vakare su sūnumi grįžo namo, vaikas ėjo pirmas, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo stovėjęs anapus stiklo trenkė durimis vaikui per ranką. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo matė jos vaiką ir dėl to tyčia užgavo, jai pasakė jos vaikas (M. M.), be vaiko parodymų, daugiau niekas to įvykio nematė (43 b.l.). Apklaustas liudytoju M. M. parodė, kad jis, būdamas prie durų, norėjo nuspausti durų kodą ir tuo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, matydamas jį, tyčia trenkė su durimis jam per ranką (42-44 b.l.). Taip pat byloje nustatyta ir tai, kad Ž. S. ir D. R. tarpusavyje konfliktuoja nuo 2009 metų. Šią aplinkybę patvirtino tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek liudytoja D. R. (b.l. 22, 43, 44). Vertinant minėtų liudytojų parodymus, pažymėtina, kad D. R. ir jos sūnus M. M. yra suinteresuoti byloje asmenys, D. R. parodymai nevisiškai sutampa su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, todėl minėtų liudytojų teismo posėdžio metu duoti parodymai vertintini kaip subjektyvūs bei keliantys abejonių ir negali būti laikomi byloje lemiamu įrodymu, pagrindžiančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Tam, kad pripažinti liudytojų parodymus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančiais įrodymais, juos turi patvirtinti ir kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys. Šioje byloje kitų objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog Ž. S., išeidamas iš gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), tyčia, matydamas, kad už lauko durų stovi mažametis M. M., staigiu judesiu darė duris, siekdamas jį išgąsdinti ir pastarajam sutrenkti dešinės rankos plaštaką, nesurinkta.

Tuo tarpu viso bylos nagrinėjimo teisme metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. S. nuosekliai neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo, nurodydamas, kad pats įvykis buvo, tačiau jis vaiko per durų langelį nematė ir nenorėjo užgauti, be to teismą patikino, kad dieną kuri nurodyta protokole jis pažeidimo nepadarė, nes buvo krepšinio rungtynėse. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas A. G., kuris parodė pažeidimo padarymo dieną dirbęs „Žalgirio“ arenoje ir matęs krepšinio rungtynėse administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (22-23 b.l.), bei „Žalgirio“ arenos abonementas (40 b.l.).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Tiesiogiai ištyrus ir įvertinus visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, apklausus liudytojus, negalima daryti kategoriškos išvados, kad Ž. S. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Jokių objektyvių, tiesioginių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad Ž. S. tyčia, staigiu judesiu darė duris, taip M. M. išgąsdindamas ir pastarajam sutrenkdamas dešinės rankos plaštaką, tokiais veiksmais pažeisdamas vaiko teises ir laisves, byloje surinkta nėra, vadovaujantis in dubio pro reo principu, darytina išvada, kad Ž. S. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ str. 1 d., įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Ž. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė