Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-445-932/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-01-26
Bylos Nr.
1-445-932/2015
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00804-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-445-932/2015Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00804-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.4; 1.2.4.8.2; 1.1.6.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui,kaltinamajam R. S.,

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį (profesinį) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams su 1 250 Lt dydžio bauda, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo bausmės atleistas, teistumas išnykęs; 2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį,Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2013 m. rugpjūčio 2 d., nuo 16 val. 15 min. iki 16 val. 30 min., Keramikų g. 2, Vilniuje, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN WVWZZZ3BZWE168359, baltos spalvos, 1997 metų laidos, 6 884,60 Lt vertės, su jo kuro bake buvusiu 30 litrų dyzelino, kurio 1 l vertė 4,57 Lt, bendrai 137,10 Lt vertės, bei automobilyje buvusiais dviem bakais, kurių vieno vertė 60 Lt, o antrojo 10 Lt, bei bakuose buvo 40 l dyzelino, kurio 1 l vertė 4,57 Lt, bendrai 182,80 Lt vertės, du veidrodėlius krovos mašinai FUCHS, kurio vieno vertė 100 Lt, bendrai 200 Lt, taip pat pagrobė E. M. priklausančią rankinę, 100 Lt vertės, kurioje buvo piniginė, 80 Lt vertės, 1 JAV doleris, 2,65 Lt vertės, žirklės, 120 Lt vertės, viso pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 7476,50 Lt, bei E. M. priklausančio turto už 302,65 Lt. Tokiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kadangi R. S., kuris yra kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. S. pilnai pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2013 metų vasarą (tiksliai nusikalstamos veikos padarymo laiko neatsimena, tačiau sutinka, jog tai buvo 2013-08-02), eidamas iš sodų bendrijos, Dvarčionyse, netoli stovėjimo aikštelės, šalia stotelės pamatė šviesios spalvos automobilį „VW Passat“. Eidamas pro šalį, automobilio užvedimo spynelėje pamatė paliktus raktelius. Kaltinamojo teigimu, pačiam sunku paaiškinti, tačiau pamatęs raktelius staiga sugalvojo automobilį pagrobti. Automobilis buvo pikapas, prikrautas bakų, du bakai buvo pilni dyzelino. Automobilyje taip pat buvo vairuotojo rankinė su dokumentais, veidrodžiai. Rankinėje buvo kortelės, dokumentai, pamanė, kad jie vairuotojo. Su automobiliu nuvažiavo link namų, į Šeškinės mikrorajoną prie parduotuvės „Iki“, kur stovėjimo aikštelėje pastatė automobilį, ten jis prastovėjo parą. Draugams pasakė, kad tai jo darbinis automobilis. Vėliau draugai šiuo automobiliu jį nuvežė į Ignaliną, grįžo atgal. Automobilį vairavo pažįstamas Marijanas, kartu su juo važiavo ir jo draugas. Vėliau sužinojo, kad Marijanas automobilį paliko prie Šilo ežero. Nuvykęs ten automobilio nerado, nežino, kas su juo atsitiko. Kurą išnaudojo, o rankinę su dokumentais išmetė. Padarytą žalą atlygino. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog dirba (šiuo metu puse etato), gauna 350 Lt atlyginimą, be to, prižiūri motiną. Su sugyventine J. V. nebegyvena, santykius paliko tiek, kiek tai susiję su jų bendru vaiku.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis R. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prieš metus, vasarą, eidamas pėsčiomis link visuomeninio transporto stotelės „Keramikų“, aptvertoje aikštelėje, pamatė baltos spalvos automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio raktai buvo užvedimo spynelėje ir minėtą automobilį pavogė. Automobilį pastatė „IKI“ parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Šeškinės g. 32, Vilniuje. Po to, automobilį davė pažįstamiems G. G. ir M.. Jiems nesakė, kad automobilis vogtas. Dar po dienos ar dviejų M. jam pasakė, kad automobilį pastarasis paliko Nemenčinės plente, prieš posūkį link Šilo ežero, nes baigėsi kuras. Raktus M. buvo palikęs po automobiliu. Nuvykęs į nurodytą vietą automobilio nerado. Automobilyje buvo du bakai su dyzeliniu kuru, kurį sunaudojo. Buvo dar du veidrodžiai ir rankinė su dokumentais, kurioje pinigų nebuvo. Šiuos daiktus išmetė. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Nusikaltimą padarė vienas ir niekam nesakė, kad automobilį pavogė (t. 2, b. l. 15-16, 62).

Apklausiama ikiteisminiame tyrime liudytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė R. J. parodė, jog automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė vagystės dieną buvo 6 884,60 Lt. Automobilis įmonei grąžintas. Kartu su automobiliu buvo pavogtos talpos su dyzeliniu kuru ir du veidrodėliai krovimo mašinai. Iš viso buvo pagrobta įmonei priklausančio turto už 7 476,50 Lt (t. 1, b. l. 89-90).

Apklausiamas ikiteisminiame tyrime liudytojas E. M. parodė, jog 2013-08-02, laikotarpyje nuo 16.15 val. iki 16.30 val., adresu Keramikų g. 2, Vilniuje, buvo pagrobtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis 1997 metų gamybos, baltos spalvos automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su automobiliu buvo pagrobti ir jam priklausantys daiktai bei dokumentai. Viso pagrobta jam priklausančio turto už 411,15 Lt (t. 1, b. l. 19-24, 26-29).

Apklausiamas ikiteisminiame tyrime liudytojas R. G. parodė, kad 2013-08-02, apie 14 val., darbovietės kieme matė nepažįstamą vyriškį, o apie 16 val. buvo pavogtas automobilis „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 108-109).

Apklausiamas ikiteisminiame tyrime liudytojas G. G. parodė, kad 2013 metų vasarą, bare, esančiame Šeškinės g. 32, Vilniuje, pažįstamas R. S. pasivažinėjimui jam davė baltos spalvos automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). R. S. sakė, kad tas automobilis priklauso jo darbovietei (t. 2, b. l. 7-8).

Iš ieškomo kelių transporto priemonės išrašo matyti, kad 2013-08-02 buvo pavogtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 99-100). Minėtas automobilis rastas 2013-08-13, apie 19 val. 30 min., Vilniuje, Nemenčinės pl., prie „Šilo“ stotelės (t. 1, b. l. 132).

2013-08-123 apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, stovintis Vilniuje, Nemenčinės pl., prie „Šilo“ stotelės. Įsilaužimo požymių nepastebėta (t. 1, b. l. 141-146).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad R. S. pagrobė svetimą turtą. Jo kaltė grindžiama paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, taip pat liudytojų R. J., E. M., R. G., G. G. parodymais, kita bylos medžiaga. Byloje pilnai įrodyta, kad R. S. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jo kuro bake buvusiu 30 litrų dyzelino, bei automobilyje buvusiais dviem bakais bei juose buvusiu 40 l dyzelino, du veidrodėlius krovos mašinai FUCHS, taip pat pagrobė E. M. priklausančią rankinę, kurioje buvo piniginė, 1 JAV doleris, žirklės, bei dokumentai. R. S. nusikalstama veika baigta, įvykdyta tiesiogine tyčia. Pagal nustatytas aplinkybes veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Nustatyta, kad R. S. vagystės metu iš nukentėjusiojo E. M. pagrobė SWEDBANK mokėjimo kortelę GOLD, neturinčią materialinės vertės, SWEDBANK mokėjimo kortelę VISA, 20 Lt vertės, DNB banko mokėjimo kortelę GOLD, neįvertintą dėl mažareikšmiškumo, mokėjimo kortelę SKRELL, 34,50 Lt vertės, MAXIMA AČIŪ kortelę, 5 Lt vertės, vairuotojo pažymėjimą, 49 Lt vertės, automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN WVWZZZ3BZWE168359, transporto priemonės registracijos liudijimą. Kaltinamasis šiuos dokumentus ir korteles iš nukentėjusiojo pagrobė kartu su rankine. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentai ir kortelės negali būti vagystės dalyku BK 178 straipsnio prasme, o yra kitų nusikalstamų veikų dalykas, teismas negali savo iniciatyva inkriminuoti naujų faktinių aplinkybių ir nusikalstamų veikų, dėl ko E. M. vardu išduoto SWEDBANK mokėjimo kortelės GOLD, neturinčios materialinės vertės, SWEDBANK mokėjimo kortelės VIZA, 20 Lt vertės, DNB banko mokėjimo kortelės GOLD, neįvertintos dėl mažareikšmiškumo, mokėjimo kortelės SKRELL, 34,50 Lt vertės, MAXIMA AČIŪ kortelės, 5 Lt vertės, vairuotojo pažymėjimo, 49 Lt vertės, automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN WVWZZZ3BZWE168359, transporto priemonės registracijos liudijimo pagrobimas šalintinas iš kaltinimo. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad BK 178 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku laikytini tik materialią vertę turintys daiktai, iš kaltinimo šalina ir tą aplinkybę, kad R. S. pagrobė materialios vertės neturinčią striukę.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino padarytą žalą (59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas R. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis įvykdė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, baigtas. Teismas atsižvelgia į dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose), į tai, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinami ir kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys, t. y. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (t. 2, b. l. 29-35), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 36-41), registruotas darbo biržoje (t. 2, b. l. 45), išsiskyręs, turi nepilnametį vaiką (t. 2, b. l. 23), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę įrašytas nuo 1999-11-20, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t. 2, b. l. 47), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 48). Be to, nuo 2005-04-24 iki 2005-04-26 gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru (t. 2, b. l. 49). 2014-08-18 specialisto išvada Nr. 91TPK-PL-395/2014 konstatuota, jog medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie R. S. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą ar silpnaprotystę ar bet kokią kitą laikiną psichikos sutrikimo būseną inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, dėl ko vien dėl alkopriklausomos netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (t. 2, b. l. 54). Taigi įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi parinkti tokią bausmę, kuri ne tik formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet tuo pačiu privalo atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Kaltinamojo R. S. įvykdyto nusikaltimo sankcija numato eilę bausmės rūšių – baudą, areštą, laisvės apribojimą ir galiausiai laisvės atėmimą. Teismas, laikydamasis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam su laisvės apribojimu susijusią bausmę, jos trukmę nustatant mažesnę už galimo skirti laisvės apribojimo vidurkį. Kaltinamajam R. S. taip pat skirtinas įpareigojimas, susijęs su pareiga neatlygintinai išdirbti nustatytą valandų skaičių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas).

R. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius ir byla nutraukta. Naują tyčinį nusikaltimą jis padarė 2013-08-02, t. y. nepraėjus metams po minėto 2012 m. spalio 9 d. nuosprendžio priėmimo, todėl, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalies nuostatomis, 2012 m. spalio 9 d. sprendimas atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti. Už nurodytu ankstesniu teismo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką jam skirtina bausmė. Ji parinktina atsižvelgus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, asmenybę charakterizuojančius duomenis, kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, daro išvadą esant tikslinga skirti R. S. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant mažesnę už galimo skirti šios bausmės vidurkį.

Paskirtos bausmės bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltu, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam R. S. paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje esantis vokas su mikroobjektais, paimtais iš automobilio „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 150), įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinas saugoti kartu su byla. Dėžė, kurioje yra dvi cigarečių nuorūkos, elastinis bintas, tamponas ir butelis, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriuje (t. 1, b. l. 163-164), kvapų pavyzdžiai, paimti automobilio „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu 2013-08-13, salono, nuo vairuotojo sėdynės ir fono kvapas, saugomi Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje (t. 1, b. l. 152), įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir R. S. paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su mikroobjektais, kurie paimti iš automobilio „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti saugoti kartu su byla. Dėžę, kurioje yra dvi cigarečių nuorūkos, elastinis bintas, tamponas ir butelis, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriuje, bei kvapų pavyzdžius, paimtus automobilio „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, saugomus Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė