Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. R., ieškovės atstovui advokatui Raimundui Gargasui, institucijos, duodančios išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui A. T. (išvadą teikianti institucija – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė papildomai paaiškino, kad su atsakovu kartu gyveno 8 metus, šiuo metu apie pusę metų kartu nebegyvena. Tiek pat laiko atsakovas neskiria lėšų vaiko išlaikymui. Atsakovas dirba Norvegijoje, apie bylą ji jam pranešė telefonu. Atsakovas, grįžęs iš Norvegijos, vaikui kai ką nuperka, jį aplanko, ji tam neprieštarauja ir netrukdo. Sūnus lanko vaikų lopšelį-darželį, kitais metais pradės lankyti mokyklą. Ji su trimis vaikais gyvena nuomojamame bute, artimiausiu metu pradės dirbti. Nurodė, kad atsisako ieškinio reikalavimo dalyje dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b.l.20-21,22), atsiliepimas į ieškinį nepateiktas, ieškovė nurodė, kad apie posėdį atsakovas žinojo, ji jam apie tai pranešė telefonu. Esant tokiai situacijai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos eiga visiškai nesidomėjo, siekiant įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principus, byla teismo posėdyje nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Institucijos, teikiančios išvadą – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė siūlo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad N. T., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime tėvais įrašyti ieškovė D. R. ir atsakovas A. T. (b.l.6), šalys santuokos nebuvo sudarę. Ieškovės paaiškinimais, byloje pateiktu buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu nustatyta, kad sūnus N. T. gyvena kartu su ieškove. Iš buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto (b.l.16) matyti, kad ieškovė su trimis vaikais gyvena nuomojamame 3 kambarių su visais patogumais bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vaikams skirtas atskiras kambarys, apstatytas reikalingais baldais, ieškovė su sūnumi N. miega kitame kambaryje, dvigulėje lovoje. Namuose tvarkinga, švaru, N. T. gyvenimo ir buities sąlygos geros. D. R. materialiai padeda jos motina ir brolis. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad D. R. gauna socialinę pašalpą, išmokas vaikams, paramą mokinio reikmenims įsigyti (b.l.7), šiuo metu nedirba (b.l.8), registruota darbo biržoje (b.l.9), ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b.l.30), transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, neturi (b.l.29). Atsakovas A. T. nedirba (b.l.22), jo vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra (b.l.23,24).

Pagal CK 3.169 str., kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jeigu tėvai nesutaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Pagal CK 3.174 str., teismas išsprendžia ginčą vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Šioje konkrečioje byloje mažametis N. T., gim. (duomenys neskelbtini), nesugeba išreikšti savo nuomonės.

Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu yra aiškiai suformuluota ir nuosekli. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. gegužės 10 d. nutartyje (civ. b. Nr. 3K-3-320/2006) nurodė, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi.

Byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ir jos atstovo, taip pat Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas A. T. neteikia sūnui N. materialinio išlaikymo, tačiau vaiką aplanko, nuperka rūbų, grįžęs iš Norvegijos buvo pasiėmęs sūnų kelioms dienoms. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo stabilumą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė charakterizuojama teigiamai, rūpinasi sūnumi N., jį, padedant ieškovės motinai ir broliui, išlaiko, gyvena kartu su sūnumi N., yra sudariusi jam jo amžių atitinkančias gyvenimo sąlygas, daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko N. T. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriau atitinka vaiko interesus ir nėra jokio pagrindo keisti vaiko šeimos aplinką, kadangi gyvendamas su motina vaikas yra saugus, esanti aplinka atitinka reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi, vaiko gyvenamoji vieta dėl to nepasikeis, todėl vaiko N. T. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina– ieškove D. R. (CK 3.168 str., 3.169 str., 3.174 str. 2 d.).

Ieškovė atsisakė reikalavimo dėl atsakovo bendravimo su sūnumi N. T. tvarkos nustatymo, nurodžiusi, kad ginčo dėl to nėra.

Atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo priimtinas, byla dalyje dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku tvarkos nustatymo nutrauktina – CPK 293 str. 4 p.

Atsakovas yra sūnaus N. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Išlaikymas apima lėšas, reikalingas vaiką tinkamai aprengti, jo sveikatos priežiūrai, vaiko lavinimo, laisvalaikio reikmėms. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Išlaikymą teikiančio ar privalančio teikti tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str.), bet kuriuo atveju išlaikymas privalo užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Darytina išvada, kad atsakovas nevykdė pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką N. T., teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad atsakovas sūnaus piniginėmis lėšomis neremia apie pusę metų, sūnų išlaiko ji viena, padedant jos šeimos nariams. Atsakovas yra darbingo amžiaus (27 metai), byloje nėra duomenų, kad atsakovo galimybės įsidarbinti ir dirbti būtų apribotos dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių, ieškovė nurodė, kad jis dirba Norvegijoje. Objektyviai vertinant, atsakovas turi galimybes teikti sūnui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Byloje išanalizuotų įrodymų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys dėl 150,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamų periodinių išmokų sūnaus N. T. išlaikymui priteisimo yra pagrįstas (atsižvelgus į vaiko amžių, tokia suma šiuo metu gali minimaliai patenkinti vaiko poreikius), ir tenkintinas visiškai (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Nurodyta suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteistina nuo ieškinio padavimo dienos – 2015-10-22 iki N. T., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Sprendimo dalis dėl lėšų vaikui išlaikyti priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Teismas išaiškina, kad sutinkamai su CK 3.201 str., iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 95,00 Eur žyminio mokesčio (54,00 Eur (išlaikymas periodinėmis išmokomis) + 41,00 Eur (vaiko gyvenamosios vietos nustatymas), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 156,33 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b.l.23) - CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios 3.00 Eur sumos, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 268 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. R., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. T., a.k. (duomenys neskelbtini), lėšas vaiko N. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio išmokomis, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos - 2015-10-22 iki N. T. pilnametystės.

Paskirti D. R., a.k. (duomenys neskelbtini), sūnaus N. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Civilinę bylą dalyje dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nutraukti.

Priteisti iš atsakovo A. T. bylinėjimosi išlaidas valstybei: 95,00 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 156,33 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 33 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminiam mokesčiui - 5660, įmokos kodas išlaidoms už antrinę teisinę pagalbą - 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.