Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Ž. nežymiai sužalojo G. P., o būtent: 2019 m. spalio 7 d., tarp 2 ir 3 valandų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą valandą, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., asmeninio konflikto metu, tyčia, rankos kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai G. P. į kairę akį, sugriebė abiem rankom už abiejų rankų žastų, išstūmė iš gyvenamojo namo ir sudavė iš rankos daugybinius smūgius į kairės pusės šoną bei nugarą, tokiais savo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai G. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, abiejuose žastuose, kairio klubikaulio sparno projekcijoje, nubrozdinimus nugaros kairiame šone.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju S. Ž. dėl padaryto nusikaltimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2019 m. spalio 7 d., apie 18 val., į jo namus atėjo G. P., norėjo, kad jis paskolintų atsuktuvą. Buvo išgėręs, su G. išgėrinėjo toliau. Jiems begeriant, G. nugriuvo nuo kėdes, paskui griuvo antrą kartą, negalėjo jos pakelti, paliko gulinčią ant grindų, o pats nuėjo atsigulti. Nubudo apie 23 val. ir rado G. ten pat, kur ji buvo nukritusi, virtuvėje ant grindų. Tada paskambino R. B. Po to pakėlė G. nuo grindų, išvedė į lauką ir paliko už durų. Tada paskambino dar kartą R. B., ilgai kalbėjosi, o G. tuo metu už durų „baladojosi“. Pagal garsus ir nuo laiptų turbūt buvo nukritusi. G. P. iš savo namų išprašė apie 23 val. G. yra jo pažįstama, jis buvo vedęs jos vyro seserį. R. B. jo draugė, jai skambino pasikalbėti. Tą vakarą skambino R. B. 4–5 kartus. Iki G. P. ateinant, buvo vartojęs alkoholio, ji irgi atėjo neblaivi. Įsileido ją geranoriškai, namuose buvo vienas, gal trūko kompanijos. Po 23 val. G. išėjo, tą naktį daugiau jos nematė. Apie G. P. sužalojimus sužinojo kitą dieną iš kaimynų, jie pradėjo klausinėti, ar jis ją sumušė. Jis visai nesimuša, ji griuvinėjo ant laiptų, netoli laiptų spyruoklinės akėčios buvo, gal ji griuvo ir ten susižalojo. G. P. atėjo apsirengusi lyg su liemene, lauke buvo pliusinė temperatūra. Kai atėjo, kūno sužalojimų nematė. Su savimi nieko neatsinešė, rankose turėjo tik telefoną. Jis išgėrinėjo virtuvėje, buvo vienas, kol buvo su nukentėjusiąja, kitų žmonių nebuvo. Buvo stipriai apsvaigęs, ji atsisėdo prie virtuvinio stalo, aplink stalą buvo tik kėdės, sėdėjo vienas priešais kitą ir gėrė. Gal apie 20 val., ji sėdėdama nugriuvo, greičiausiai nuo alkoholio poveikio, griuvo ant dešinio šono, jis ją pakėlė, sakė „G., sėskis ant kedės“, sužalojimų, kraujo nematė. Pasodino ją ant kėdės, po 10 minučių ji vėl nukrito panašiai ta pačia poza. Paliko ją gulinčią ir nuėjo į kambarį atsigulti, tai buvo apie 20 val. Ji prie stalo buvo su drabužiais, nepamena ar buvo nusivilkusi liemenę. Miegojo iki 23 val., atsibudęs skambino R. B., nuėjo į virtuvę ir pamatė tebegulinčią G. Pasakė R. B., kad perskambins jai, kai išves G. Pakėlė ją nuo grindų ir išvedė už lauko durų. G. prabudo, tada, suėmęs už rankų, išvedė už lauko durų, ten aikštutė ir 6 laiptai. Nukentėjusioji nelabai norėjo išeiti, išvedė ją gražiai, laikė paėmęs už žastų, dėl jos apsvaigimo reikėjo ją prilaikyti. Išvedė ją pro duris, pasakė, kad eitų namo ir duris užrakino. Daugiau išėjęs į lauką nebuvo, ji daužė duris, prašėsi į vidų, tai girdėjo ir R. B., jiems bekalbant telefonu. Tą naktį R. B. atėjusi nebuvo. Ryte išėjęs į lauką, matė, kad akėčios buvo ne toje vietoje. Kai G. kieme „vartėsi“, metaliniai turėklai „barškėjo“. G. už durų praleido apie valandą, paskui išėjo. Kieme nieko nerado, teritorijos neapžiūrėjo. Išvedant iš namo G. P. buvo apsirengusi taip kaip atėjo, telefoną turėjo džinsų galinėje kišenėje. Kieme be išjudintų akėčių, nieko neįprasto nepastebėjo. G. į kairę akį nesudavė, suėmė už žastų, kad išvesti per duris. Nepripažįsta, kad padarė kūno sužalojimus G., kurie surašyti kaltinamajame akte. G. P. teigia, kad jis ją sumušė, gal taip elgiasi dėl ankstesnio jos išprašymo iš savo namų. Ji tuomet sakė, kad su juo „susitvarkys“, atkeršys jam. Tai buvo 1,5-2 mėnesiai iki šio įvykio. Kai buvo jai nutikus bėda, buvo leidęs pagyventi pas save. 2019-10-06 nuo 18-19 val. iki 2019-10-07 d. 3 val. buvo nuėjęs pas L. Š., iš karto apie tai nepasakojo, nes nenorėjo jo kišti į šiuos reikalus. Po to, kai G. jam pušyne pasakė, kad su juo „susidoros“, jis jo paprašė, kad jis viską pasakytų ir teisme. 2019-10-06 apie 23 val. išvarė G., paskui paskambino R. B., kalbėjosi ilgai. Name yra du išėjimai, G. liko prie vienų durų, o jis išėjo per kitas duris. 2019-10-07 tarp 2-3 val. gal buvo namuose, o gal dar pas L. L. Š. po ligos, gal todėl ne viską atsimena, kiek atsiminė, tiek pasakė. Gal tikslaus laiko neprisimena, bet tą vakarą tikrai buvo pas jį nuėjęs.

2019-10-11 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta- Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemas. Įvykio vietos apžiūros metu pėdsakų turinčių reikšmės įvykio tyrimui nerasta (1 t., b. l. 14–18 ).

2019-10-11 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti vizualiai matomi nukentėjusiosios G. P. kūne esami sužalojimai. Ant G. P. kairio skruosto matosi mėlynė, ant dešinio skruosto matosi gyjantis nubrozdinimas. G. P. burnoje viršutinio žandikaulio priekyje nėra 2 dantų (1 t., b. l. 19–24).

2019-11-27 daiktų apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėtos spyruoklinės akėčios esančios adresu Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25–30).

2019-11-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. pG 1662/2019(04), kurioje nurodyta, kad G. P. nugaros kairiame šone ties apatiniais šonkauliais du juostos formos nubrozdinimai padaryti suduodant tiesioginius smūgius bukais kietais daiktais. G. P. nugaros kairiame šone ties apatiniais šonkauliais du juostos formos nubrozdinimai nėra būdingi griuviminei traumai krentant ant spyruoklinių akėčių, aprašytų daiktų apžiūros protokole, nes atstumi tarp šių nubrozdinimų yra daug mažesni už tarpus tarp spyruoklinių akėčių virbalų (1 t., b. l. 49).

2019-10-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1426/2019(04), kurioje nurodyta, kad G. P. padaryti kūno sužalojimai: kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, abiejuose žastuose, kairio klubikaulio sparno projekcijoje, nubrozdinimai nugaros kairiame šone. Rasti kūno sužalojimai padaryti prieš 6-8 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 10 smūginių poveikių bukais kietais daiktais. G. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 41).

2019-10-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. pG 1482/2019(04), kurioje nurodyta, kad G. P. kūne griuviminei traumai būdingų sužalojimų nenustatyti, visi jos kūne rasti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant tiesioginius smūgius (1 t., b. l. 45).

2019-11-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo iš nukentėjusiosios G. P. buvo pareikalautas pateikti mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“?, kuri nusinešė eidama pas S. Ž. Nukentėjusioji reikalaujamą telefoną pateikė (1 tomas, b. l. 100–102).

2019-11-06 daiktų apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios G. P. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“. Apžiūros metu užfiksuota, kad telefonas yra nutrintas, dėvėtas, suskilusiu ekranu. Telefonas yra be dangtelio. Telefone nėra SIM kortelės (1 t., b. l. 103–109).

2019-11-06 nutarimas grąžinti daiktus, kuriuo mobiliojo ryšio telefonas yra grąžintas nukentėjusiajai G. P. (1 t., b. l. 110–112). 2019-11-06 pakvitavimas (1 t., b. l. 113).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

Minėtus tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymus, teismas vertina kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Teismo medicinos eksperto pateiktose specialisto išvadose (1 t., b. l. 41, 45) nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai: kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, nėra būdingi griuviminei traumai, o sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant tiesioginius smūgius. Tokia teismo specialisto išvada, kuria abejoti pagrindo teismas nenustatė, patvirtina nukentėjusiosios G. P. parodymus. Pastebėtina ir tai, kad sužalojimų matomoje kūno vietoje – veide, buvus dar iki G. P. nagrinėjamo apsilankymo pas S. Ž., nepavirtina jokie bylos duomenys, kaltinamasis taip pat patvirtino, jo G. P. atėjus, sužalojimų ant jos kūno nematė. Tikimybę, jog nukentėjusioji veidą galėjo susižaloti griūdama nuo kėdės kaltinamojo namų virtuvėje paneigia ir paties kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duoti parodymai, jog nuo kėdės G. P., pasak S. Ž., krito kniūbsčia į priekį, labiau dešinę pusę (2 t., b. l. 59–62); sužalojimas – kraujosruvos nukentėjusiajai nustatyti kairės akies apatiniame voke ir kairiajame skruoste (1 t., b. l. 41). Iš esmės dėl analogiškų aplinkybių teismas neturi pagrindo abejoti ir nukentėjusiosios parodymais apie S. Ž. jai suduotus smūgius į nugarą ir kairės pusės šoną. Teismo posėdyje apklaustas specialistas patvirtino savo išvadą, jog G. P. sužalojimai padaryti tiesioginiais smūginiais poveikiais (1 t., b. l. 49), papildomai paaiškino, kad atmestina galimybė, jog jie atsirado nukentėjusiajai krentant ant akėčių, nes pagal lokalizaciją ir tarpusavio išsidėstymą sužalojimai neatitinka tarpų tarp akėčių virbų pločio.

Aplinkybės, jog buvo suėmęs nukentėjusiajai už žastų, kaltinamasis iš esmės neneigia, nurodydamas, kad tai darė stengdamasis G. P. išvesti iš savo namų. Tačiau atsižvelgiant į fizinio poveikio G. P. mastą, kurį patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad dėl tokio suėmimo jai skaudėjo, bet ir specialisto išvadoje užfiksuotos ant nukentėjusiosios kūno likusios žymės, spręstina, kad net ir konfliktinėje situacijoje, taip pat įvertinus ir kaltinamojo ir nukentėjusiosios fizines savybes, S. Ž. negalėjo nesuvokti, kad dėl tokių jo veiksmų bus padaryta žala G. P. sveikatai.

Nagrinėjamą nusikalstamą veiką mačiusių tiesioginių liudytojų nėra, todėl vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą, objektyvumą, ypatingai svarbūs kiti byloje surinkti įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausų liudytojų parodymais nebuvo nustatyta ant G. P. kūno sužalojimų buvus iki jai nuvykstant į kaltinamojo namus įvykio vakarą. Pastebėtina, kad apklausiamas specialistas J. S. taip pat nurodė, jog visi G. P. nustatyti sužalojimai yra vienodo senumo. Anksčiausiai laiko atžvilgiu įvykių eigoje nukentėjusiąją matę liudytojai L. M., pareigūnas A. Š. nurodė, matę laiptinėje, iš kurios G. P. išsivežė policijos pareigūnai, prilašėjusio kraujo, taip pat kraujo jos veide, nežymių sužalojimų. Detalizuoti negalėjo dėl to, kad patalpoje buvo tamsu. Liudytoja A. K. parodė mačiusi sužalojimus ant G. P. nugaros. Ta pati liudytoja patvirtino, kad jai dar 2019 m. spalio 7 d. apie 4.30 val. kalbantis su pas ją atėjusia G. P., ši nurodė, kad ją sumušė S. Ž., taip pat tai, kad pareiškimo nerašys, nes jo bijo. Jau kitą dieną apie tai, kad jai sužalojimus padarė būtent S. Ž., nukentėjusioji patvirtino ir savo sūnui R. P., taip pat E. S., dar po kelių dienų liudytojai V. J.

Teismui nekyla abejonių ir dėl S. Ž. nusikalstamos veikos padarymo motyvų. Nors tiksliai nurodyti priežasčių negalėjo nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji, tačiau iš jų parodymų matyti, kad konflikto tarp minėtų asmenų įvykio vakarą (naktį) būta, S. Ž. norėjo išprašyti G. P. iš savo namų, nukentėjusioji patvirtino galėjus būti taip, kad ji nenorėjo išeiti. Vertinant prieštaravimus tarp S. Ž. ir G. P. parodymų apie nukentėjusiosios išėjimo (išvarymo) iš kaltinamojo namų laiką, pastebėtina, kad kaltinamojo parodymai šiuo atžvilgiu nebuvo nuoseklūs. Pirmosios apklausos metu jis nurodė, kad G. P. dar būnant jo namuose jis nuėjo atsigulti ir miegojo iki 3 val. nakties (2019 m. spalio 7 d.) (2 t., b. l. 59–60), akistatos metu šį laiką patikslino ir nurodė, kad G. P. iš savo namų išvedė ne 3 val., o 23 val. (2019 m. spalio 6 d.) (1 t., b. l. 138–142). Pastebėtina, kad ir vienu ir kitu atveju nurodė, jog iki to laiko, kol išvedė nukentėjusiąją iš savo namų, buvo nuėjęs miegoti. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų apie S. Ž. naudojamo mobiliojo ryšio telefono įeinančius, išeinančius skambučius, trumpąsias žinutes, matyti, kad 2019 m. spalio 6 d. nuo 18.53 val. iki 22.39 val., taip pat 23.15 val., 23.21 val., 23.32 val. bei 2019 m. spalio 7 d. nuo 0.12 val. iki 3.53 val. skambino (užfiksuoti skambučiai, kai įvyko pokalbis ir praleisti skambučiai), taip pat rašė ir gavo trumpąsias žinutes (1 t., b. l. 74–75).

Kritiškai vertintini kaip neobjektyvūs ir neinformatyvūs ir liudytojo L. Š. teisme duoti parodymai, kad 2019 m. spalio 7 d. apie 1 val. S. Ž. buvo pas jį. Liudytojas negalėjo nurodyti konkrečios datos (šeštadienis buvo ar sekmadienis), taip pat laiko, kada S. Ž. išėjo, kiek pas jį užtruko. Liudytojo L. Š. parodymus, teismas vertina taip, kaip anksčiau paminėta, ne tik dėl tos priežasties, kad liudytojas yra kaltinamojo draugas, tačiau ir atsižvelgdamas į tai, kad pats kaltinamasis nurodė, jog L. Š. yra po ligos, gal ne viską atsimena; be to, net ir pats kaltinamasis apklausos teisme metu negalėjo nurodyti, ar 2019 m. spalio 7 d. tarp 2 val. ir 3 val. (nusikalstamos veikos padarymo metu) buvo namuose ar pas L. Š. Pagrindo abejoti minėto liudytojo parodymais suteikia ir tai, kad kaip nurodė L. Š., po kelių dienų buvo sutikęs nukentėjusiąją, vartojo su ja alkoholį, tačiau tvirtino, kad jos veide sužalojimų nebuvo, nors ši aplinkybė nustatyta tiek specialisto išvada, tiek liudytojų parodymais.

Ištirtų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad 2019 m. spalio 7 d., tarp 2 val. ir 3 val., gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., S. Ž. asmeninio konflikto metu, tyčia, rankos kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai G. P. į kairę akį, sugriebė abiem rankom už abiejų rankų žastų, išstūmė iš gyvenamojo namo ir sudavė iš rankos daugybinius smūgius į kairės pusės šoną bei nugarą, tokiais savo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai G. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatytos keturios alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Prokuroras prašė skirti kaltinamajam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigoti: dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Teismas skirdamas bausmę S. Ž. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), bei į tai, kad padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. S. Ž. teistas, teistumas išnykęs (2 t., b. l. 35), administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 37–39), nedirbantis (2 t., b. l. 40), registruotas užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 41). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant prokuroro pasiūlytus įpareigojimus, kurie ir teismo vertinimu yra tinkami bausmei individualizuoti.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusioji G. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 250 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 156). Teismo posėdžio metu civilinė ieškovė G. P. nurodė, kad civilinį ieškinį reiškia dėl telefono, nes jis sudužęs, suskilęs, neveikia, nes S. Ž. jį išmetė į lauką. Žalą vertina 100 Eur, telefonas nenaudojamas, nes neveikia, turi jį namuose. Taip pat prašo priteisti 150 Eur sumą dėl protezų, nes jie tiek kainavo. Civilinį ieškinį teismas atmeta, kadangi nenustatyta, jog nukentėjusiosios protezai buvo sugadinti (dingo), o telefonas buvo sugadintas dėl S. Ž. neteisėtų veiksmų. Pati nukentėjusioji nurodė, kad nežino kur jie liko, spėjo, jog jie, o taip pat ir telefonas, galėjo iškristi po smūgių, tačiau tokių aplinkybių nebuvo nustatyta. Be to, teismui nėra pateikta jokių duomenų apie žalos dydį, jį pagrindžiančių duomenų.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 76-77), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303, 304, 305, 307, 308 str. teismas

nusprendžia:

S. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Atmesti G. P. civilinį ieškinį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose.