Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-04-14 · Civilinė byla Nr. 2A-219-280/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-14
Bylos Nr.
2A-219-280/2014
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00432-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Margarita Dzelzienė, Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
Kupiškio rajono Salamiesčio pagrindinei mokyklai
Kategorijos
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-219-280/2014

Irena Pocevičienė Proceso Nr. 2-26-3-00432-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.8; 15.3.2; 121.14; 121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

nUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-536-100/2013 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui Kupiškio rajono Salamiesčio pagrindinei mokyklai dėl 2013-05-09 LR Darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, įpareigojimo grąžinti į pirmines pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. B. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti LR Darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-05-09 sprendimą Nr. DGKS-1490 kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir grąžinti ją į 2005-09-01 darbo sutartimi Nr. 140 sulygtų darbo sąlygų darbo vietą – pradinių klasių mokytojos pareigoms, suteikiant darbo krūvį 26,13 savaitinių valandų, taikant 10,80 atlyginimo koeficientą; priteisti atlyginimo skirtumą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos 2013-06-11 - 946 Lt; priteisti po 473 Lt atlyginimo skirtumą už kiekvieną mėnesį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2013-06-11 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, laiko sprendimą nepagrįstu ir prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms bei dėl to, kad šiame sprendime nepasisakyta dėl ieškovės reikalavimo atlikti atranką pradinių klasių mokytojo pareigoms užimti dėl įvykusio etatų mažinimo. Ieškovė paaiškino, kad 2005 m. rugsėjo 1 d. su darbdaviu – Kupiškio rajono Salamiesčio pagrindine mokykla pasirašė darbo sutartį Nr. 140, kuria ieškovė priimta dirbti Salamiesčio pagrindinėje mokykloje pradinių klasių mokytoja nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. rugpjūčio 31 d., o darbdavys įsipareigojo jai mokėti darbo užmokestį, atlyginimui taikyti 6,1 dydžio koeficientą, tarifikuojant 24,55 savaitinės valandos. Ši sutartis, suėjus nustatytam terminui, nenutrūko, todėl tapo neterminuota, ir darbo santykiai tęsėsi tomis pačiomis darbo sutarties sąlygomis. Nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. liepos 4 d. ieškovė buvo išleista nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2013 m. balandžio 11 d. - vaiko auginimo atostogų. Nors darbo sutartyje nenurodyti darbo sutarties pakeitimai, tačiau pagal 2010 m. rugsėjo 1 d. tarifikaciją, išeidama vaiko auginimo atostogų, ieškovė turėjo 26,13 savaitinių valandų krūvį. Ieškovės vaiko atostogų auginimo laikotarpiu Kupiškio rajono Salamiesčio pagrindinėje mokykloje buvo sumažintas pradinių klasių komplektų skaičius: Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimais Salamiesčio pagrindinei mokyklai nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2 klasių komplektų. Likus 2 pradinių klasių komplektams nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. ieškovės pavadavimui nebuvo priimtas kitas mokytojas, o darbas perduotas tuo metu likusioms dirbti mokytojoms D. Z. ir R. J., kurios pradinių klasių mokytojomis dirba iki šiol. 2013 m. balandžio 12 d. ieškovei po vaiko auginimo atostogų grįžus į darbą, jai nebuvo suteiktas 2005 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartyje Nr. 140 sulygtas darbas. Atsakovas ieškovei pateikė pasiūlymą dėl darbo sutartyje sulygtų būtinųjų darbo sąlygų pakeitimo, t.y. siūlė dirbti nuo 2013 m. balandžio 12 d. logopedo pareigose 5,75 valandas ir pradinių klasių mokytojo pareigose 9,77 valandas, iš viso 15,52 savaitinių valandų krūvį. Ieškovė kreipėsi į LR Darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją, prašydama įpareigoti darbdavį Kupiškio rajono Salamiesčio pagrindinę mokyklą suteikti jai ne mažesnį darbo krūvį nei turėjo prieš nėštumo ir gimdymo atostogas ir dėl įvykusio etatų mažinimo atlikti atranką pradinių klasių mokytojų pareigoms užimti įstatymų nustatyta tvarka. Darbo ginčų komisija 2013 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. DGKS-1490 ieškovės prašymą atmetė. Darbo ginčų komisija padarė išvadą, kad darbdavys, negalėdamas suteikti to paties darbo esant objektyvioms priežastims, turi teisę pasiūlyti darbuotojui pakeisti darbo sutarties sąlygas vadovaujantis DK 120 str. nuostatomis. Nesant galimybės ieškovei suteikti 26,13 savaitinių valandų krūvio, nuo 2013-05-17 ieškovei atsakovas paliko krūvį 9,77 savaitės valandas, nekeičiant darbo apmokėjimo sąlygų ir koeficiento, už likusias 16,36 sav. val. direktorius pranešė, kad skelbia ieškovei prastovą ne dėl darbuotojo kaltės iki vaikui sueis 3 metai, nereikalaujant, kad ieškovė prastovos metu būtų darbo vietoje. Ieškovė nurodė, kad atsakovo veiksmai neteisėti, nes jis pagal DK 180 straipsnio 4 dalį, privalėjo ieškovei išsaugoti darbo vietą, darbo funkcijas, darbo krūvį ir darbo užmokestį iki ji grįš po vaiko auginimo atostogų. Atsakovas be darbuotojos sutikimo pakeitė darbo sutarties sąlygas, be to, darbo sutartyje nurodyta, kad ieškovė priimta pradinių klasių mokytoja, sutartyje nebuvo sulygta nei dėl logopedo, nei dėl fizinio lavinimo mokytojos darbo funkcijų atlikimo. Prastova ieškovei paskelbta taip pat ne pagal įstatymo reikalavimus. Atsakovas be ieškovės sutikimo pakeitęs darbo sutarties sąlygas akivaizdžiai pablogino ieškovės iki tol turėtą padėtį. Ieškovė dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė vidinius išgyvenimus, pažeminimą kolegų akivaizdoje, vidines nuoskaudas, depresiją, ieškove nusivylė šeimos nariai. Dėl sutrikusios sveikatos 2013-05-14 ieškovė lankėsi pas gydytoją, jai nustatytas depresinis sindromas, vidutinio laipsnio ir paskirtas gydymas. Taip atsakovo veiksmais ieškovei padaryta neturtinė žala, todėl ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ištirtų įrodymų visuma nustatytas aplinkybės aplinkybes, sutiko su LR Darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-05-09 sprendime padaryta išvada, kad atsakovas, dėl objektyvių priežasčių negalėdamas suteikti ieškovei, grįžusiai iš vaiko priežiūros atostogų, pagrįstai DK 120 straipsnyje nustatyta tvarka, pasiūlė ieškovei pakeisti darbo sutarties sąlygas – dirbti pradinių klasių mokytoja mažesniu darbo krūviu ir papildomą logopedės darbą pagal turimą ieškovės specialybę. Ieškovę pavadavusi darbuotoja D. R. buvo atleista pasibaigus su ja sudarytų darbo sutarčių terminams, todėl jos atleidimai yra teisėti. Dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo valios, susidarė situacija, kurioje imperatyvių teisės aktų reikalavimų laikymasis, siekiant tinkamai įgyvendinti ieškovės teises privertė atsakovą siūlyti visoms mokyklos pradinių klasių mokytojoms, tame tarpe ir ieškovei, keisti darbo sutarčių sąlygas, sumažinant jų darbo krūvį, o ieškovei pasiūlant kitas pareigas. Ieškovės argumentus, kad atsakovas, privalėjo jos teises užtikrinti, mažindamas pradinių klasių mokytojų skaičių, teismas atmetė. Įstatymo numatytos garantijos vienam darbuotojui ir šio darbuotojo interesai negali būti iškeliami aukščiau už visos mokyklos interesus, atleidžiant kvalifikuotus mokytojus ir laikinai priimant naujus darbuotojus. Ieškovė turi teisę nesutikti dirbti pakeistomis darbo sąlygomis ir, kaip matyti iš įrodymų, ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, ieškovė atlieka tik dalį pasiūlytų darbo funkcijų – dirba 9,77 savaitines valandas pradinių klasių kūno kultūros mokytoja, o atlikti likusių atsakovo pasiūlytų darbo funkcijų - logopedės darbo, ieškovė nesutiko. Įstatymo numatytų garantijų taikymas ieškovei bei pačios ieškovės elgesys šioje situacijoje lėmė, kad atsakovas, neturėdamas galimybės suteikti ieškovei likusio – 16,36 savaitinių valandų darbo krūvio, tai patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės, buvo priverstas skelbti ieškovei prastovą dėl nesuteikto 16,36 savaitinių valandų darbo krūvio. Teismas laikė, kad apie prastovos paskelbimą atsakovas, ieškovei pranešdamas raštu, tinkamai ją supažindino su paskelbta prastova. Pripažinęs, kad atsakovas teisėtai paskelbė prastovą ieškovei, teismas nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl negauto darbo užmokesčio skirtumo bei priteisti ieškovei prašomos 10 000 Lt neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė nei darbo ginčų komisijoje, nei teisme nekėlė reikalavimo dėl įvykusio etatų mažinimo atlikti pradinių klasių mokytojo pareigoms užimti atranką įstatymo nustatyta tvarka. Be to, Salamiesčio pagrindinėje mokykloje ieškovės vaiko auginimo atostogų metu sąlygų, reikalingų atrankos atlikimui, nebuvo.

Šalies argumentai

Ieškovė J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškovė J. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti iš atsakovo Kupiškio rajono Salamiesčio pagrindinės mokyklos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliantė nurodė, kad DK 180 str. numatyta asmenų teisė išeiti atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, o per šį laikotarpį paliekama darbo vieta, išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama. Aiškinant šią teisės normą, atsakovas privalėjo išsaugoti darbo sutartyje sulygtas būtinąsias sąlygas, t. y. darbo vietą, darbo funkcijas, darbo krūvį ir užmokestį iki ieškovė grįš iš vaiko priežiūros atostogų. Tačiau ieškovei grįžus į darbą Salamiesčio pagrindinėje mokykloje, ieškovė nebedirbo pradinių klasių mokytojos darbo, jai nebuvo suteikta darbo vieta, t. y. ji negavo savo klasės, nevedė visų mokomųjų dalykų, nesuteiktas tas pats darbo krūvis ir sumažėjo darbo užmokestis. Be to, ieškovei nuo 2013-04-12 iki 2013-04-18 nebuvo duotas joks darbas ir tik balandžio 18 d. pasiūlyta vesti kūno kultūros pamokas. Ieškovė faktiškai dirba kūno kultūros mokytojos darbą, o formalus pareigų – pradinių klasių mokytoja, išsaugojimas dokumentuose nelaikytinas darbo vietos išsaugojimu. Nei teismas, nei darbo ginčų komisija neįvertino, kad ieškovės kūno kultūros mokytojos specializacija yra pagrindinėje, o ne pradinėje mokykloje. Ieškovė logopedės išsilavinimą įgijo 2008 m., tačiau jokios logopedės darbo praktikos neturi, o atsakovas, siūlydamas ieškovei logopedės darbą, nesiūlė ir neskyrė jokių šios specializacijos tobulinimosi kursų ar pan. Atsakovas nesidomėjo ieškovės galimybėmis atlikti siūlomas logopedo funkcijas. Apeliantė nurodė, kad teismas nesiaiškino, ar iš tiesų nebuvo galimybės pasiūlyti ieškovei didesnio darbo krūvio, taip pat neatsižvelgė į savo cituotą LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymą, numatantį, kad pradinių klasių ugdymo procesą įgyvendina vienas mokytojas. Atsakovas, žinodamas, kad liko tik 2 klasių komplektai, bet yra trys pradinių klasių mokytojos, kurių viena iš vaiko auginimo atostogų grįš 2013-04-12, savalaikiai nesprendė mokytojų etatų mažinimo klausimo. Ieškovei yra suteikiamos didesnės garantijos išsaugoti darbo vietą, tačiau grįžus iš vaiko priežiūros atostogų, darbo vietos neliko būtent jai. Atsakovo tyčinis neveikimas pažeidė darbo teisės normas. Skirtinga trijų darbuotojų kvalifikacija nėra tinkamas pagrindas skirtingam darbuotojų krūvio padalinimui. Esant 68,30 savaitinių darbo valandų skaičiui, jas padalinus 3 darbuotojams, kiekvienai mokytojai teiktų po 22,76 val. savaitinių pradinių klasių mokytojos darbo valandų. Atsakovas Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimą sumažinti klasių komplektus iki dviejų turėjo įgyvendinti iki 2012-09-01, tačiau atsakovas sprendimo priėmimą atidėjo tolimesniam laikotarpiui – 2013-04-12. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog nebuvo visų reikalingų sąlygų atlikti mokytojų atrankai, nepagrindė kuo remdamasis padarė tokią išvadą. Apeliantė pažymėjo, kad nagrinėjant darbo bylas teismas privalo būti aktyvus, tačiau šioje byloje pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė kėlė klausimus dėl įpareigojimo sumažinti etatus, taigi neišsprendė visų pareikštų reikalavimų. Teismas, konstatuodamas, kad nėra pagrindo ieškovei priteisti negauto darbo užmokesčio, neatsižvelgė į tai, kad pats atsakovas pripažino ieškovei išmokėjęs mažesnį atlyginimą ir taip sutiko, kad ieškovė negrąžinta į darbą tokiomis sąlygomis, kokias ieškovė turėjo iki išeidama vaiko priežiūros atostogų. Be to teismas nurodė, kad atmeta ieškinį, tačiau nieko nepasisakė dėl patikslinto ieškinio reikalavimų, o tai yra absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Atsiliepimas

Atsakovas Kupiškio rajono Salamiesčio pagrindinė mokykla atsiliepimu prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad DK 180 str. 4 d. negali būti aiškinama plečiamai, t. y. siejama ne tik su darbo vietos, bet ir visų kitų darbo vietų išsaugojimu. Ieškovės motyvai dėl auklėjamosios klasės, atskiro kabineto, darbo priemonių, privalomų dalykų vedimo yra neteisėti, nes tai nėra darbo vietos neišsaugojimas, o ieškovė reiškia nepagrįstas pretenzijas. Ieškovė apeliaciniame skunde nutyli, kad ji turėjo ir neformaliojo ugdymo pamokas, o 2013 m. rugsėjo 3 d. jai buvo siūlyta dėstyti gamtos pažinimą pradinėse klasėse, tačiau šio pasiūlymo ieškovė atsisakė. Be to, ieškovė prieš siūlant logopedės pareigas dalyvavo seminare „Klausymo ir skaitymo nauda vaiko tobulėjimui“, kurį vedė logopedė L. R.. Atsakovas pažymėjo, kad yra biudžetinė įstaiga, negalinti savarankiškai nustatyti darbo apimčių ir krūvių, jo veiklos reguliavimas turi tam tikrą specifiką. Kupiškio rajono savivaldybės tarybai sumažinus klasių komplektus, iki 68,30 val. sumažėjo ir pradinių klasių darbo valandų per savaitę, todėl buvo sumažintas visų pradinių klasių mokytojų darbo krūvis. Ieškovė teigia, kad jai 2013-04-12 – 2013-04-18 nebuvo duotas joks darbas, tačiau žiniaraštyje matyti, kad 04-17 ieškovė vedė pamokas, o 2013-04-12 – 2013-05-17 ieškovei buvo mokamas vidurkis, turėtas iki nėštumo ir gimdymo atostogų. Atsakovas paaiškino, kad pradinėse klasėse mokytojos, nesvarbu kokias pamokas veda, yra pradinių klasių mokytojos ir gauna tokį patį atlyginimą. Salamiesčio pagrindinė mokykla atsiliepime pažymėjo nesutinkanti su teiginiu, kad atsakovo veiksmais ieškovei buvo padaryta neturtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių bei jų atstovų paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų ieškinio reikalavimų ir visiškai nepasisakė dėl patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog ieškovei grįžus iš vaiko priežiūros atostogų, jai nebuvo išsaugota darbo vieta, nebuvo nagrinėta, ar ieškovė buvo tinkama atsakovo siūlytoms logopedės ir kūno kultūros mokytojos pareigoms užimti, ar tikrai nebuvo galimybės pasiūlyti didesnį darbo krūvį. Teismas taip pat nepagrindė išvados, jog nebuvo reikalingų sąlygų mokytojų atrankai atlikti, neatsižvelgė, kad atsakovas pats pripažino ieškovei išmokėjęs mažesnį atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių apeliantės argumentų.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliantė nurodo, kad teismas nepasisakė dėl jos reikalavimo įpareigoti darbdavį sumažinti pradinių klasių mokytojų etatų skaičių, taip pat visiškai nepasisakė dėl patikslinto ieškinio reikalavimų, o tai yra pagrindas absoliučiam sprendimo negaliojimui. Pagal CPK 329 str. 2 d. 7 p. absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Iš byloje esančių ieškovės procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė J. B. 2013-06-11 pareiškė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti LR Darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-05-09 sprendimą Nr. DGKS-1490 kaip neteisėtą ir nepagrįstą, grąžinti J. B. į pradinių klasių mokytojos pareigas, suteikiant 26,13 savaitinių valandų darbo krūvį, taikant 10,80 atlyginimo koeficientą, apmokėti atlyginimo skirtumą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovo ieškovei 10 000 Lt neturtinės žalos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (T. 1, b. l. 3-9). J. B. 2013-10-31 teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kuriame suformulavo du reikalavimus: priteisti iš atsakovo atlyginimo skirtumą už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos – 946 Lt, bei po 473 Lt atlyginimo skirtumą už kiekvieną mėnesį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (T. 1, b. l. 155-157). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai pasisakė tiek dėl visų ieškinio reikalavimų, tiek ir dėl priešieškinio reikalavimų priteisti darbo užmokesčio skirtumus, šiuos reikalavimus atmesdamas (teismo sprendimo 7 puslapio I-oji pastraipa). Tai, kad teismas, įvertinęs ir pasisakęs dėl patikslinto ieškinio reikalavimų, tačiau jo netenkinęs, padarė apeliantei nepalankias išvadas, nereiškia, kad tokie reikalavimai nebuvo išspręsti. Vien formali aplinkybė, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra atskirai nurodoma, kad atmetami ne tik ieškinio, bet ir patikslinto ieškinio reikalavimai, nedaro sprendimo negaliojančiu, kadangi motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas šiuos reikalavimus išsprendė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė pati nepalaikė reikalavimo dėl įpareigojimo darbdaviui atlikti etatų mažinimą. Apeliantei paaiškintina, kad suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. ieškinio reikalavimus, yra ieškovo pareiga (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). CPK 414 str. 1 d. numato, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, CPK 414 str. 3 d. įtvirtina teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Apeliantė netinkamai aiškina šias teisės normas, teigdama, kad teismas iš ieškovės veiksmų turėjo suprasti, kad ši kelia reikalavimą dėl įpareigojimo sumažinti etatų skaičių, ir pats tokį reikalavimą išnagrinėti. Nors teismas, nagrinėdamas darbo ginčus, turi būti aktyvesnis, jis neturi visiškai perimti ieškovo pareigų ir veikti kaip ieškovo atstovas byloje, keisdamas ieškinio dalyką ir spręsdamas reikalavimus, kurių ieškovė nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, o taip pat ir ginčą nagrinėjant ikiteisminėje stadijoje, nekėlė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad byloje nebuvo išnagrinėti ieškovės reikalavimai ar neatskleista bylos esmė ir konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta

Apeliantė, aiškindama DK 180 str., nurodo, kad vaiko priežiūros atostogose esančiam asmeniui turi būti išsaugoma darbo vieta, darbo funkcijos, darbo krūvis ir užmokestis, tačiau ieškovei atsakovas nesuteikė tokių pačių darbo sąlygų, kokias ji turėjo iki išeidama atostogų, ir be ieškovės sutikimo pakeitė darbo sutartį ir darbo sąlygas. Atsakovas Kupiškio rajono Salamiesčio pagrindinė mokykla yra iš savivaldybės biudžeto finansuojama įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Kupiškio rajono savivaldybės taryba. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Kupiškio rajono savivaldybės taryba kiekvieniems mokslo metams patvirtina maksimalų klasių, klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių bendrojo lavinimo mokyklose ir priešmokyklinio ugdymo grupių ikimokyklinėse įstaigose skaičių (T. 1, b. l. 107-108, 129-130). Šie klasių komplektų kiekiai priklauso nuo mokyklą lankančių mokinių skaičiaus, o nuo savivaldybės tarybos patvirtintų klasių komplektų kiekių priklauso mokykloje dirbančių mokytojų darbo valandos, todėl pakitus vaikų ir klasių komplektų skaičiui, kinta ir mokytojų darbo valandos ir darbo užmokesčio tarifikacija. Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad ieškovė J. B. ir atsakovas Kupiškio rajono Salamiesčio pagrindinė mokykla 2005-09-01 sudarė darbo sutartį, pagal kurią J. B. priimta pradinių klasių mokytoja 2005-2006 mokslo metams, darbo trukmė nustatyta pagal tarifikaciją 24,55 savaitinės valandos, o atlyginimui numatytas taikyti 6,1 dydžio koeficientas (T. 1, b. l. 12-14). Kadangi iš pradžių ieškovės darbo sutartis buvo sudaryta terminuota konkrečiam laikotarpiui, kuriam klasių komplektų skaičius buvo patvirtintas, darbdavys terminuotoje darbo sutartyje galėjo tiksliai nurodyti koks darbo krūvis numatomas J. B.. Ieškovei tęsiant darbą Salamiesčio pagrindinėje mokykloje, darbo sutartis tapo neterminuota, o, kaip nurodė ir pati ieškovė, tarifikuojamų darbo valandų skaičius kisdavo, tad ieškovei išeinant nėštumo ir gimdymo, o vėliau – vaiko priežiūros atostogų, ji turėjo 26,13 savaitinių valandų darbo krūvį. Kadangi Kupiškio rajono savivaldybės taryba 2012-03-29 sprendimu Nr.11 Salamiesčio pagrindinei mokyklai 2012-2013 mokslo metams nustatė du 1-4 klasių komplektus (T. 1, b. l. 39-40), šiuo dokumentu sumažino pradinių klasių komplektų skaičių vienu komplektu nei buvo ieškovei 2011 m. išeinant nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų, ši aplinkybė objektyviai įtakojo mažesnį pedagogų, taigi, ir ieškovės, darbo krūvį 2012 - 2013 mokslo metais. Nepriklausomai nuo to, ar ieškovė būtų dirbusi, ar ji buvo vaiko priežiūros atostogose, kiekvienais mokslo metais, tame tarpe ir 2012-2013, mokytojų, tame tarpe ir ieškovės, darbo krūviai būtų nustatomi iš naujo, be to, klasių komplektų skaičiaus sumažėjimas, lėmęs ir realų krūvio sumažėjimą, būtų įvykęs, nepriklausomai nuo to, ar ieškovė atitinkamu periodu dirbo, ar ji buvo vaiko priežiūros atostogose. Pažymėtina, kad pagal DK 180 str. 4 d. darbdavys grįžusiam iš tokio pobūdžio atostogų darbuotojui turi užtikrinti ne tokį patį darbo užmokestį, o tokias pačias jo gavimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo bei darbo ginčų komisijos padaryta išvada, jog dėl sumažėjusių mokinių bei klasių komplektų skaičiaus darbdavys objektyviai negalėjo suteikti ieškovei, grįžusiai iš vaiko priežiūros atostogų, to paties darbo krūvio, kuris buvo iki ieškovei išeinant atostogų, todėl pagrįstai DK 120 straipsnyje nustatyta tvarka, pasiūlė ieškovei pakeisti darbo sutarties sąlygas – dirbti pradinių klasių mokytoja mažesniu darbo krūviu ir papildomą logopedės darbą pagal turimą ieškovės specialybę. Apeliantės argumentai, jog jai grįžus iš vaiko priežiūros atostogų, jai nebuvo suteiktos tos pačios darbo sąlygos: darbo kabinetas, galimybė turėti auklėjamąją klasę, vesti visus mokomuosius dalykus, tėvų susirinkimus, nėra teisiškai reikšmingos, kadangi darbo sutartyje šios konkrečios sąlygos nėra numatytos, be to, reikalavimo suteikti visiškai identiškas sąlygas nėra įmanoma įgyvendinti fiziškai, kadangi darbo kabinetų, auklėjamųjų klasių visiems mokytojams gali nepakakti. Pažymėtina, kad ieškovei buvo suteikta fizinė darbo vieta, kurioje ji atlieka savo funkcijas – veda kūno kultūros pamokas, suteikta vieta persirengti, pasidėti daiktus, tad argumentas, kad šių sąlygų darbdavys darbuotojai nesuteikia, yra nepagrįstas.

Ieškovė teigia, kad teismas neišsiaiškino, ar ieškovė tinkama atsakovo siūlytoms logopedės ir kūno kultūros mokytojos pareigoms užimti, ar tikrai nebuvo galimybės pasiūlyti didesnį darbo krūvį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas yra atsakingas už mokyklai keliamų tikslų įgyvendinimą ir mokyklos funkcijų vykdymą, todėl jis turi teisę spręsti kaip užtikrinti tinkamą mokyklos darbą. Jei darbdavys laikė, kad ieškovė yra tinkama logopedės ir kūno kultūros mokytojos pareigoms atlikti, teismas neturi pagrindo tuo abejoti. Ieškovė J. B. turi pradinės mokyklos mokytojo, pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytojo kvalifikaciją, mokytojo profesinę kvalifikaciją, specialiojo pedagogo profesinę kvalifikaciją (T. 1, b. l. 68-70), tobulino profesinę kvalifikaciją seminaruose „Vaiko gebėjimai ir raida“, „Sėkmingos mikčiojimo įveikimo programos pristatymas“, „Vaikų ugdymo(si) sunkumų vertinimas“ (T. 1, b. l. 75-76), todėl spręstina, kad ieškovė yra kvalifikuota dirbti tiek logopede, tiek pradinių klasių mokytoja ar kūno kultūros mokytoja. Sutiktina su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, jog nepriklausomai nuo to, kurį dalyką pradinėms klasėms dėsto mokytoja, ji laikytina pradinių klasių mokytoja. Apeliantė pažymėjo, kad teismas nesiaiškino, ar nebuvo galimybės pasiūlyti didesnio darbo krūvio, tačiau kaip matyti iš bylos dokumentų, ieškovė pati atsisakė jai siūlytų logopedės pareigų, taip pat nepriėmė atsakovo pasiūlymo 7,33 val. dirbti kūno kultūros mokytoja, 2,5 val. pasaulio pažinimo mokytoja, 2,44 val. dėstyti papildomą ugdymą ir papildomai dirbti 5,75 val. logopede, viso 18,02 val. (T. 1, b. l. 138). Taigi atsakovui net ir siūlant didesnį darbo krūvį, ieškovė su tokiu darbo krūviu nesutiko. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pradinėms klasėms skirtas 68,30 savaitines darbo valandas reiktų padalinti lygiomis dalimis trims mokytojoms, tačiau ieškovei paaiškintina, kad toks padalinimas prieštarautų LR Švietimo ir mokslo ministro 2003-02-03 įsakymo Nr. 113 „Dėl pradinio ugdymo sampratos: 34.1 punktui, kuriame nustatyta, kad pradinio ugdymo programą įgyvendina vienas pedagogas turintis aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir įgijęs pradinių klasių mokytojo specializaciją. Taip pat, nors apeliantė teigia, kad kūno kultūros dalyko dėstymo perdavimas jai, pažeidžia minėtą Švietimo ir mokslo ministro įsakymą, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad tam tikrų dalykų dėstymas, pvz., muzikos ar dailės, reikalauja specialių žinių, kurių ne kiekvienas pradinių klasių mokytojo kvalifikaciją įgijęs mokytojas gali turėti. Ieškovė yra įgijusi tiek pradinių klasių mokytojo, tiek kūno kultūros mokytojo kvalifikaciją, tad sprendimas jai perduoti pradinių klasių auklėjimą kūno kultūros srityje yra logiškas ir pagrįstas.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo išvados, jog nebuvo pagrindo atlikti mokytojų atranką, kadangi pirmosios instancijos teismas aiškiai pasisakė, jog už mokyklos darbo organizavimą yra atsakingas darbdavys ir būtent jis nusprendžia, kaip geriau organizuoti darbą ir kiek darbo valandų paskirti konkrečiam mokytojui. Darbdaviui nusprendus trijų mokytojų darbo valandas ieškovės vaiko auginimo atostogų metu padalinti dviem mokytojoms, nebuvo pagrindo atlikti atranką, nes laisvos mokytojo darbo vietos nebuvo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog nustačius, kad ieškovės darbo sutarties sąlygos buvo pakeistos ir prastova ne dėl darbuotojo kaltės paskelbta teisėtai, nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimus priteisti darbo užmokesčio skirtumą ar neturtinę žalą.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija Margarita DzelzienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė