Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-01-23 · Civilinė byla Nr. 3K-3-56/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-01-23
Bylos Nr.
3K-3-56/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Čaika (pirm.), Virgilijus Grabinskas, Teodora Staugaitienė (pran.)
Ieškovas
G. Ž.
Atsakovas
VĮ Registrų centrui
Civilinė byla Nr. 3K-3-56/2006Procesinio sprendimo kategorija 30 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. sausio 23 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Teodoros Staugaitienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Ž.–U. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 10 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. Ž.–U. ieškinį atsakovams VĮ Registrų centrui ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl pažeistų savininko teisių gynimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: UAB „Didžioji ramunė“, H. G., notarė D. J., M. T. R., O. A., A. A., S. J., UAB „Sostinės šviesos“, E. G., O. G., UAB „Sampo banko lizingas“, L. Š., D. J., J. P., D. K., R. K., K. M., V. M., G. V., V. G., I. G., O. Č., P. B., J. B., A. B., I. S., B. J., S. B., D. B., A. Č., V. K., J. J., J. P., INC–JAV korporacija „Palm Investments“, L. Š., V. D.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė atkurti pažeistą nuosavybės teisę į neidentifikuotą rūsį ir bendrosios dalinės nuosavybės teisę į bendro naudojimo objektus Vilniuje, (duomenys neskelbtini); įpareigoti VĮ Registrų centrą ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialą pakeisti nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis apie UAB „Didžioji ramunė“ priklausančios atelje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teisinį statusą – vietoje objekto tipo „pastatas“ įrašyti – „patalpa“ ir pakeisti šio nekilnojamojo daikto unikalų numerį – vietoje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 1995 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi lygiomis dalimis su J. B. įsigijo butą su rūsiu name Vilniuje, (duomenys neskelbtini); šis namas (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, susidedantis iš šešių korpusų, jame yra skirtingiems savininkams priklausantys 31 butas bei dvi negyvenamosios patalpos; ieškovei ir kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, taip pat neidentifikuotas rūsys. UAB „Didžioji ramunė“ šiame pastate įsigijo patalpas, tačiau neteisėtai nekilnojamojo turto registre jas įregistravo atskiru nekilnojamojo turto objektu – pastatu, kuriam suteikta žyma 1L3/p; atsakovai, nepagrįstai pakeitę UAB „Didžioji ramunė“ įsigyto nekilnojamojo daikto statusą, pažeidė ieškovės nuosavybės teisę į bendro naudojimo objektus šiame pastate, nes UAB „Didžioji ramunė“ tapo vieninteliu pastato, pažymėto 1L3/p, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininku.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2005 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis patalpų Vilniuje, (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui UAB „Didžioji ramunė“ – pastatas, pažymėtas 1L3/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įskaitant bendro naudojimo objektus, į kuriuos ieškovė prašė jai atkurti nuosavybės teisę; nuosavybės teisės į šį pastatą Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2000 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 10.522, statybos inspektoriaus pažymos ir 2002 m. gruodžio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 1574 pagrindu. Ieškovė neginčijo UAB „Didžioji ramunė“ nuosavybės teisių į pastatą atsiradimo teisėtumo bei pagrįstumo, neprašė tretįjį asmenį įtraukti į bylą atsakovu, todėl teismas nevertino, ar UAB „Didžioji ramunė“ įgijo daiktines teises į pastato, pažymėto 1L3p, rūsius ir kitus bendro naudojimo objektus, nepažeisdama ieškovės daiktinių teisių. Atsakovai yra nekilnojamojo turto registro tvarkytojai, jų veiksmų teisėtumas konstatuotas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu (administracinė byla Nr. I¹–49/03). Teismas vertino, kad, patenkinus ieškinį, būtų pakeistas trečiojo asmens UAB „Didžioji ramunė“ daiktinių teisių į nurodytą nekilnojamąjį daiktą turinys ir apimtis, tačiau tai neturėtų įtakos atsakovų teisėms ir pareigoms, nes šie neturėjo ir neturi teisių ar pareigų, susijusių su ginčo dalyku; teismas ieškinį atmetė, nes ieškovė neįrodė, kad atsakovai pažeidė jos daiktines teises.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2005 m. birželio 15 d. nutartimi Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad daiktinės teisės, į kurių atkūrimą reiškiamas reikalavimas, priklauso ne atsakovui, bet trečiajam asmeniui – UAB „Didžioji ramunė“; dėl to, jeigu būtų tenkinamas ieškinys, pasikeistų trečiojo asmens daiktinių teisių turinys ir apimtis; ieškovė neginčijo šių teisių atsiradimo pagrindo teisėtumo, nesutiko, jog trečiasis asmuo būtų įtrauktas į bylą atsakovu; ieškovė neįrodė, kad atsakovai – nekilnojamojo turto registro tvarkytojai – pažeidė jos teisę į namo bendro naudojimo objektus. Kolegija nesutiko su apeliantės teiginiu, kad teismo sprendimu pažeista šios konstitucinė teisė kreiptis teisminės gynybos; Konstitucijos normos turi būti įgyvendinamos taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ieškovės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes dėl nekilnojamojo daikto statuso, namo bendro naudojimo patalpų ir kt. kolegija pripažino nepagrįstu, nes šios bylos aplinkybės nebuvo bylos dalykas, jos nesusijusios su reikalavimu atsakovams.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 10 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Dėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 2 dalies taikymo.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį atsakovai privalo tvarkyti nekilnojamojo turto registrą taip, kad į jį būtų įrašyti tik teisingi duomenys, atitinkantys faktinę situaciją ir tinkamai apibrėžiantys savininkų teisių apimtį. Ieškovė, laikydama save ginčo nekilnojamojo turto savininke, turi teisę reikalauti iš atsakovų tinkamai vykdyti įstatymo jiems nustatytas pareigas. Teismų išvada, kad atsakovai neturi pareigų, susijusių su ginčo dalyku, yra akivaizdžiai klaidinga. Tarp ieškovės ir atsakovo egzistuoja materialinis teisinis prievolinis santykis; būdama šio santykio kreditorė, turinti teisę reikalauti iš atsakovų prievolės vykdymo, ieškovė turi teisę įgyvendinti savo reikalavimo teisę teismine tvarka. Dėl atsakovų 1996–1999 m. klaidingai padarytų įrašų nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto objektas daugiabutis gyvenamasis namas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tapo šešiais objektais. Atsakovai nenurodė, kokiu pagrindu buvo atlikti registro duomenų pakeitimai, kokiais sandoriais nuosavybės teisė į daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektus buvo perleista tretiesiems asmenims UAB „Didžioji ramunė“ ir H. G.; yra tik UAB „Ramunė“ nuosavybės teisių įgijimą patvirtinantys dokumentai, t. y. Vilniaus miesto valdybos 1989 m. kovo 19 d. sprendimas ir 1989 m. kovo 23 d. pagrindinių priemonių priėmimo–perdavimo aktas. Atsakovai teigia, kad trečiųjų asmenų nuosavybės teisės į visą pastatą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įregistruotos Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 1998 m. birželio 4 d. sprendimo pagrindu, tačiau iš rezoliucinės teismo sprendimo dalies negalima spręsti, į kurį korpusą teismas įpareigojo įregistruoti nuosavybės teises. Atsakovų veiksmai, kuriais buvo skaidomas nekilnojamojo turto objektas bei keičiamas jo statusas, rūsių priklausomybė, tiesiogiai turėjo įtakos ieškovės nuosavybės teisės apimčiai. Teismai privalėjo nagrinėti ieškovės reikalavimą atsakovams iš esmės ir nustatyti, ar egzistuoja jos nurodytos aplinkybės. Teismai nepagrįstai motyvavo, kad ieškovė, reikšdama reikalavimus šioje byloje, taip pat turėjo ginčyti trečiųjų asmenų – UAB „Didžioji ramunė“ ir H. G. – nuosavybės teisių į namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektus atsiradimo pagrindus; tretieji asmenys nebuvo sudarę sandorio dėl bendro naudojimo objektų, kurį ieškovė turėtų ginčyti.

2. Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I¹–49/03 nustatytos aplinkybės negali būti laikomos turinčiomis prejudicinę reikšmę šioje byloje, nes neatitinka CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodytų sąlygų dėl byloje dalyvaujančių asmenų. Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 25 d. sprendimu byloje nebuvo išspręstas ieškovės ir atsakovų ginčas iš esmės, o buvo duota tiesioginė nuoroda ieškovei ginti savo teises bendrosios kompetencijos teismuose, pareiškiant ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisingai interpretavo sprendimus administracinėje byloje ir nepagrįstai rėmėsi prejudicine nurodytuose sprendimuose nustatytų faktų galia.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus teismų procesinius sprendimus; nurodo, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas kaip viešojo administravimo subjektas, vykdydamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, savo veiksmais nekuria, nekeičia ir nepanaikina civilinių teisinių santykių subjektų susiklosčiusių teisinių santykių turinio. Nagrinėdami šį civilinio pobūdžio ginčą, bendrosios kompetencijos teismai tinkamai aiškino Nekilnojamojo turto registro įstatymo normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas jokių teisių ir pareigų, susijusių su ginčo dalyku, neturi ir neturėjo. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Kasatorės ginčijamo Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 10 d. sprendime nurodyta, kokių juridinių dokumentų pagrindu yra įrašyti duomenys apie UAB „Didžioji ramunė“ priklausantį nekilnojamąjį daiktą – pastatą, pažymėtą 1L3p, ieškovė jų teisėtumo neginčijo. Vieni iš duomenų, apibūdinančių nekilnojamojo daikto statusą, yra kadastro duomenys; esminė aplinkybė, paneigianti kasatorės teiginius, yra ta, kad pastatai Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuo 1948 metų yra žymimi kaip šeši atskiri pastatai; kasatorė 1995 m. birželio 21 d. įsigijo nuosavybės teise butą konkrečiame pastate, pažymėtame 5A3p, Vilniuje, (duomenys neskelbtini); net ir patenkinus ieškovės reikalavimą, t. y. objekto tipą „pastatas“ pakeitus į „patalpas“, ieškovei nuosavybės teisė į pastate, pažymėtame 1L3p, kuriame neturi jai nuosavybės teise priklausančio buto ar kitų patalpų, esančius rūsius bei kitas bendro naudojimo patalpas, neatsirastų (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pastatų kadastro duomenys nebuvo šio ginčo pagrindas ir dalykas; nagrinėto ginčo dalykas ir kasacinio skundo teisinis pagrindas siejami su Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatų aiškinimu ir taikymu. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovė, atsakovai ir trečiasis asmuo UAB „Didžioji ramunė“ dalyvavo administracinėje byloje, kurioje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta aplinkybė dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų teisėtumo, ir civilinėje byloje, kurioje kasatorė prašo peržiūrėti priimtus teismų sprendimus, todėl civilinę bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai taikė šioje civilinėje byloje prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes. Administracinėje byloje buvo išnagrinėtas nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų teisėtumas, taikant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies normas, kurių aiškinimas ir taikymas yra šio kasacinio skundo pagrindas. Prejudicinę galią turinčių aplinkybių taikymas kitoje byloje įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje; kasatorė nepagrįstai teigia, kad bendrosios kompetencijos teismai turėjo iš naujo vertinti teismo nustatytus faktus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

UAB „Didžioji ramunė“ yra pastato, kadastro byloje pažymėto 1L3p, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovams VĮ Registrų centrui ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl daiktinių teisių į bendro naudojimo objektus nurodytame pastate gynimo; UAB „Didžioji ramunė“ daiktinių teisių ir jų atsiradimo pagrindo teisėtumo neginčijo ir nesutiko, kad tretysis asmuo būtų įtrauktas į bylą atsakovu. Teismai pripažino, kad atsakovai nepažeidė ieškovės daiktinių teisių.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės, bet nesprendžia fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 2 dalies taikymo

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti; nekilnojamojo turto registrą tvarko Vyriausybės įsteigta valstybės įmonė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (5 straipsnio 1 dalis); teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus (8 straipsnio 2 dalis). Taigi nekilnojamojo turto registro tvarkymas yra vykdomosios valdžios funkcija, o ją vykdantis nekilnojamojo turto registro tvarkytojas yra viešojo administravimo subjektas (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Netenkinus valstybės įmonei Registrų centrui ir šios įmonės Vilniaus filialui pareikšto ieškinio dėl nuosavybės teisių gynimo, kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad atsakovų veiksmai tiesiogiai daro įtaką ieškovės nuosavybės teisių apimčiai, todėl šalis sieja materialinis prievolinis teisinis santykis; vienai šio santykio šaliai – registro tvarkytojui įrašius neteisingus duomenis, ieškovė, būdama nurodyto prievolinio santykio kreditorė, turi teisę ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka; kasatorės teigimu, tinkamai pritaikius Nekilnojamojo turto registro įstatymo normas, darytina išvada, kad atsakovai pažeidė kasatorės nuosavybės teises ir jie yra tinkami atsakovai civilinėje byloje.

Teisėjų kolegija nurodytus kasacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir sutinka su skundžiamuose pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimuose nurodytais argumentais. Pirmiausia pažymėtina tai, kad kasacinis skundas grindžiamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo, reglamentuojančio viešojo administravimo santykius, normų taikymu, tai reiškia, kad iš esmės pripažįstama, jog tarp kasatorės ir atsakovų esantis teisinis santykis yra administracinis teisinis santykis, susiklostęs atsakovams vykdant viešąjį administravimą, o ne atliekant kokius nors civilinio teisinio pobūdžio veiksmus; bylos nagrinėjimo metu ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, kad buvo tarp šalių kitokie, nei iš nekilnojamojo turto registro tvarkymo atsiradę teisiniai santykiai. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas jam įstatymu pavestas funkcijas, viešojo administravimo veiksmais nekuria, nekeičia ir nepanaikina tarp civilinių teisinių santykių subjektų susiklosčiusių teisinių santykių turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja susiklosčiusius tarp atitinkamų subjektų civilinius teisinius santykius patvirtinančius juridinius faktus. Kasaciniame skunde nurodytoje Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą, už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Ieškovės iškeltą civilinio teisinio pobūdžio ginčą dėl daiktinių teisių gynimo nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino Nekilnojamojo turto registro įstatymo normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad šalių nesieja civiliniai turtiniai santykiai. Skundžiamuose teismų sprendimuose nurodyta, kad daiktinės teisės, kurias ieškovė prašo atkurti, priklauso ne atsakovams, bet trečiajam asmeniui UAB „Didžioji ramunė“, ieškovė šio savininko teisių neginčija ir nesutinka, kad jis būtų įtrauktas į bylą atsakovu. Tokioms aplinkybėms esant apeliacinės instancijos teismas pagrįstai argumentavo, kad teismai neturi pagrindo vertinti aplinkybių apie ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Didžioji ramunė“ nuosavybės teisių turinį, nes šios aplinkybės nesusijusios su atsakovams pareikštu reikalavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, administracinių ir civilinių santykių atribojimas nagrinėjamoje byloje atitinka kasaciniame skunde nurodytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo normų prasmę ir turinį, taip pat teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje P. M. prieš J. A. ir kt., bylos Nr. 3K-7-989/2000, kategorija 35). Kasaciniame skunde nurodytose specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl bendrosios ir administracinių teismų jurisdikcijos atribojimo nutartyse priimtų sprendimų esmė taip pat yra ta, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja administracinio turinio santykius tik tais atvejais, kai civilinėje byloje sprendžiami civiliniai teisiniai ginčai tarp atskirų asmenų dėl nekilnojamojo turto registre registruojamų teisių turinio, apimties ir pan.

Kasacinio skundo argumentai, kad civilinę bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį, todėl nepagrįstai atsisakė pripažinti ieškovės nuosavybės teisių pažeidimą, atmestini.

Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymo

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą (3 straipsnis). G. Ž.–U. skundas dėl nekilnojamojo turto registro įrašo, kuriuo, pareiškėjos teigimu, pažeidžiamos jos nuosavybės teisės, išnagrinėtas administracinių bylų teisenos tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. gegužės 2 d. sprendime byloje Nr. 1¹–49/03 pripažino, kad UAB „Didžioji ramunė“ nuosavybės teisė į ginčo objektą registruota laikantis pateiktų dokumentų ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas padarė klaidą, kurią galima būtų taisyti be savininko sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad šios aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kasatorei užginčijus apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginį dėl nurodytų aplinkybių prejudicinės reikšmės, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju esminės reikšmės turi ne tam tikrų prejudicinę reikšmę turinčių aplinkybių konstatavimas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmai pripažinti teisėtais, privalomumas (CPK 18 straipsnio 1 dalis); įsiteisėjęs sprendimas įgyja įstatymo galią ir niekas negali jo nepaisyti.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo tirti kasaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl dokumentų, kuriais remiantis buvo daromi įrašai nekilnojamojo turto registre, pasisako tik dėl skunde nurodyto Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 1998 m. birželio 4 d. sprendimo res judicata galios. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas; tačiau res judicata principas nėra absoliutus, įstatymas nustato tam tikras jo taikymo ribas. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimą, gali įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, kasacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 10 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas ČaikaVirgilijus GrabinskasTeodora Staugaitienė