Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-20 · Administracinė byla Nr. I-3704-426/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-20
Bylos Nr.
I-3704-426/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02218-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
K. U.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Krašto apsaugos ministerijos, Krašto apsaugos ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3704-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-02218-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1; 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. U. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Krašto apsaugos ministerijos, ir Krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

K. U. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014-03-27 sprendimą Nr. 12-01-521; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. nuostatų taikymo nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 neišmokėtą pensijos dalį (t. II, b. l. 1–2).

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad Ministerijos sprendimu jam paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. nuostatomis. Nurodo, kad dėl pensijos nepriemokos kreipėsi į Ministeriją, kuri skundžiamu 2014-03-27 sprendimu jo prašymą atmetė. Pareiškėjo teigimu, toks atsakovės sprendimas nepagrįstas ir naikintinas, o jam priteistina susidariusi pensijos nepriemoka. Taip pat nurodė, kad pensijos nepriemoka, susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo buvo priteista Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-11 sprendimu (adm. b. Nr. I-1750-764/2013).

Savo reikalavimus pareiškėjas pagrindė ir Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais.

Atsiliepimas

Atsakovė Ministerija, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 8–9). Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjui pensija buvo mokama taikant tuo metu galiojančias Laikinojo įstatymo nuostatas. Pažymi, kad, atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateiktus išaiškinimus dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo, susidariusi pensijos nepriemoka buvo išmokėta remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-11 sprendimu. Vadovaujantis Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarime pateiktais išaiškinimais, pareiškėjo pensijos mažinimas, taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, buvo teisėtas ir neprieštaravo Konstitucijai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad K. U. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuojama taikant ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas (b. l. 11–12). Dėl paskirtos pensijos sumažinimo pareiškėjas 2014-03-03 kreipėsi su prašymu į Ministeriją, kuri 2014-03-27 sprendimu jo prašymą atmetė (b. l. 3).

Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų taikymo nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 pareiškėjui buvo neišmokėta 4 086,48 Lt pensijos dalis (b. l. 11–12).

Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas, be kita ko, taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.

Nagrinėjamo ginčo atveju yra reikšmingi Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime pateikti išaiškinimai. Minėtame nutarime Konstitucinis teismas pripažino, kad 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime pateiktus išaiškinimus, pripažintina, kad pareiškėjo gaunama pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, buvo perskaičiuota pagrįstai bei teisėtai, todėl skundo reikalavimas dėl šios pensijos nepriemokos priteisimo nepagrįstas ir atmestinas.

Pensijas mokančios institucijos sprendimo, kuriuo ikiteismine tvarka išnagrinėjamas prašymas dėl pensijos nepriemokos grąžinimo, teisinė reikšmė ne kartą aptarta teisminėje praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad toks sprendimas, nevertinant jo turinio, iš esmės tik patvirtina faktą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pensijos nepriemokos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartis adm. b. Nr. A444-2232/2013 ir kt).

Taigi, pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti Ministerijos 2014-03-27 sprendimą, nelaikytinas savarankišku reikalavimu, yra tiesiogiai susijęs su skundo reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti pensijos nepriemoką, pagrįstumu bei teisėtumu, t. y. išvestinis iš šio reikalavimo.

Teismui konstatavus, kad K. U. pensija buvo apskaičiuojama bei mokama tinkamai taikant teisės aktus, o pareiškėjas teisės į jo nurodytą pensijos nepriemoką neįgijo, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjo K. U. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė