Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovui M. D., byloje teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo pakeitimo ir šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme pradėta civilinė byla pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovui M. D., byloje teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo pakeitimo.

Teisme gautas šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo. Taikos sutartį šalys prašo patvirtinti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bylą tenkintinas.

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys, sudarydamos taikos sutartį, išreiškė suderintą valią, jų sudaryta taikos sutartis atitinka šalių interesus, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina.

Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CPK 294 straipsnio 2 dalimi, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 str.). Tvirtinamos sutarties tekstas išdėstomas rezoliucinėje nutarties dalyje.

Priteisto išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str.).

Civilinėse bylose dėl išlaikymo vaikui priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Ieškovė šioje byloje sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo pakeitimo (1 t., 7 b. l.).

Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį šalims sudarius taikos sutartį gražinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, ieškovė prašo grąžinti jai 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio (taikos sutarties 7. punktas), todėl šis ieškovės prašymas tenkintinas.

Atitinkamai iš atsakovo turėtų būti priteista 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys taikiai išsprendė kilusį ginčą, šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, žyminio mokesčio dalis iš atsakovo nepriteistina (CPK 93 str. 4 d. ).

Šalys taikos sutartyje susitarė, kad viena kitai turėtų bylinėjimosi išlaidų neatlygina (taikos sutarties 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 294-295 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti ieškovės N. Š. ir atsakovo M. D. 2020 m. kovo 23 d. taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„Šios bylos šalys ieškovė N. Š. (toliau - ir vaiko motina) ir atsakovas M. D. (toliau - ir vaiko tėvas) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovui M. D. iškeltoje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo susitariame:

atsižvelgdami į tai, kad abu tėvai (bylos šalys) nori geriausio savo sūnui Ą. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), siekia užtikrinti jo geriausių interesų apsaugą ir vaiko teisių užtikrinimą,

atsižvelgdami į tai, kad ginčas susijęs su vaiko išlaikymo klausimais, į tai, kad tolesnis bylinėjimasis teisme pareikalaus papildomų abiejų šalių išlaidų, o tai neišvengiamai pablogins šalių turtinę padėtį ir sumažins abiejų tėvų galimybę prisidėti prie papildomų vaiko poreikių tenkinimo,

siekdami išsaugoti skyriumi gyvenantiems vaiko tėvams būtiną racionalų, dalykišką bendravimą klausimais, kurie susiję su vaiku.

abipusių nuolaidų ir kompromisų būdu pasiekėme susitarimą dėl taikaus ginčo sprendimo ir nusprendėme bylą baigti taikos sutartimi šiomis sąlygomis:

1. Šalys susitaria, kad vaiko tėvas M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko Ą. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės periodines išmokas, kurių dydis - po 180,00 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesi nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, taip pakeičiant šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintą 2014 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5078-797/2014. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 straipsnis). Išlaikymas turi būti mokamas į N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank iki einamojo mėnesio 15 dienos.

2. Šalys susitaria, kad vaiko motina N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) skiriama vaikui skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

3. Šalys susitaria, kad vaiko tėvas M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) teiks papildomą išlaikymą, t. y., pasirūpins vaiko Ą. D. sportine apranga, vaikui reikalingais sportiniais reikmenimis nepriklausomai nuo pasirinktos sporto šakos, kurią kultivuos vaikas. Taip pat kiekvieną mėnesį apmokės vaiko telefono sąskaitą. Jei tėvas negalės reikiamu metu padengti su sporto būreliu ar telefono sąskaita susijusių išlaidų, jas padengs vaiko motina, tačiau šias išlaidas turės atlyginti M. D. per 30 kalendorinių dienų nuo padengimo dienos.

4. Šalys susitaria, kad vaiko motina N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos vaiko Ą. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu savo pasirinktame banke atidarys sąskaitą, į kurią vaiko tėvas M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) dalimis per 18 mėnesių (iki 2021 rugsėjo 30 d.) perves 600,00 Eur (šešis šimtus eurų), bet ne mažiau nei 200,00 Eur per 6 mėnesius. Šie pinigai bus naudojami vaiko reikmėms (dideliems pirkiniams) abiejų tėvų bendru sutarimu.

5. Šalys susitaria dėl tokios tėvo M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku Ą. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkos, taip pakeičiant šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintą 2014 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5078-797/2014:

5.1. vaikas Ą. D. praleidžia su tėvu M. D. (arba jo artimaisiais) kas antrą lyginį savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. kovo 20 d. M. D. (arba jo artimieji) pasiima sūnų penktadienį po ugdymo užsiėmimų (arba iš jo gyvenamosios vietos) ir grąžina į motinos N. Š. gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.

5.2. Šalis, pas kurią vaikas nakvoja ar praleidžia savaitgalį, užtikrina, kad sūnus tinkamai paruoštų pamokas, taip pat atliktų papildomas veiklas, skirtas vaiko tobulėjimui ir lavinimuisi.

5.3. Tais atvejais, kai dėl kokių nors priežasčių kuri nors iš šalių negali laikytis aukščiau nurodytos tvarkos, apie tai turi informuoti kitą šalį kaip galima anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš dvi dienas (išskyrus iš anksto nenumatytas aplinkybes, apie kurias privaloma informuoti iš karto, kai tik jos paaiškėja).

5.4. Vaikas Ą. D. praleidžia su tėvu M. D. (arba jo artimaisiais) dvi darbo dienų popietes per savaitę - dvi, tris valandas ar daugiau (priklausomai nuo popamokinės veiklos tvarkaraščio), t. y., nuo ugdymo užsiėmimų pabaigos iki 18 - 19 val., iki vaiką pasiima jo motina N. Š. (arba jos artimieji).

5.5. Tomis savaitėmis, kurių savaitgalį vaikas Ą. D. leidžia su motina N. Š. (arba jos artimaisiais), vaikas Ą. D. vieną naktį savaitės eigoje nakvoja pas tėvą M. D. (arba jo artimuosius), atvykdamas pas tėvą (arba jo artimuosius) iš karto po ugdymo užsiėmimų. Konkreti savaitės diena nustatoma tėvų bendru sutarimu kiekvienų mokslo metų pradžioje, atsižvelgiant į Ą. D. užimtumą privalomojo ugdymo ir papildomo ugdymo užsiėmimuose ir į paties Ą. pageidavimus, norus. Ši diena - kaip ir visos kitos sutarties sąlygos - bet kada gali būti keičiama abiejų tėvų bendru sutarimu. Vaikui Ą. D. pareiškus norą ir šalins (vaiko tėvams) susitarus, vaikas gali nakvoti tėvo namuose ir dar vieną naktį, tą savaitę, kai vaikas savaitgalį praleidžia su tėčiu (arba jo artimaisiais). Sprendžiant dėl vaiko Ą. D. ilgesnio buvimo pas tėvą, šalys susitaria pirmiausia atsižvelgti į vaiko norus, jeigu jis neprieštarauja vaiko interesams.

5.6. Vasaros atostogų laikotarpiu ši tvarka keičiama, atsižvelgiant į vaiko norus ir tėvų galimybes. Dėl konkretaus bendravimo su vaikui vasaros atostogų laikotarpiu šalys susitaria kiekvienų mokslo metų pabaigoje.

5.7.1. Kiekvienais neporiniais metais Kūčių dieną ir pirmą Šv. Kalėdų dieną iki 14 val., o poriniais metais - pirmą Šv. Kalėdų dieną nuo 14 val. ir antrą Šv. Kalėdų dieną iki 20 val. sūnus Ą. D. praleidžia su tėvu M. D. (arba jo artimaisiais). Ši tvarka taikoma atsižvelgiant į sūnaus Ą. D. norą.

5.7.2. Kiekvienais poriniais metais pirmą Šv. Velykų dieną nuo 11 val. iki 20 val. sūnus Ą. D. praleidžia su tėvu M. D. (arba jo artimaisiais). Kiekvienais neporiniais metais antrą Šv. Velykų dieną nuo 11 val. iki 20 val. sūnus Ą. D. praleidžia su tėvu M. D. (arba jo artimaisiais). Ši tvarka taikoma, atsižvelgiant į sūnaus Ą. D. norą.

5.7.3. Vaikas Ą. D. savo gimtadienio dieną su tėvu ir motina praleidžia bei savo gimtadienį švenčia su kiekvienų iš tėvų kas antrus metus, pradedant nuo porinių metų. kuriais gimtadienį švenčia pas tėvą M. D., neporiniais metais - pas motiną N. Š.

5.7.4. Vaiko motina N. Š. ir vaiko tėvas M. D. raštiškai (pvz. SMS žinute) vienas kitą iš anksto informuoja apie negalėjimą perduoti/pasimatyti su nepilnamečiu sūnumi (vaiko ar vieno iš tėvų liga. kitos svarbios priežastys, trukdančios bendrauti su vaiku nustatyta tvarka), ne vėliau kaip prieš dvi dienas, o iš anksto nenumatytoms svarbioms aplinkybėms paaiškėjus vėliau - iš karto, kai tik jos paaiškėja.

5.7.5. Vasaros atostogų ar mokslo metų atostogų, šeimos švenčių datos abiejų tėvų tarpusavyje derinamos iš anksto, ne vėliau kaip 2 (dvi) savaitės iki atostogų ar šventės pradžios.

5.7.6. Kiekvienas iš tėvų privalo ir turi teisę su vaiku Ą. D. praleisti ne mažiau kaip po 30 kalendorinių dienų atostogų per metus, išskaidant atostogas į keturias atskiras savaites arba trumpesnius laikotarpius (rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogoms). Tokiu atveju į atostogų trukmę neįskaičiuojami savaitgaliai. įprastai praleidžiami su vaiku.

5.8. Šalys sutaria netrukdyti vienas kitam bendrauti su sūnumi telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis. Vaiko tėvas M. D. įsipareigoja sūnaus Ą. D. buvimo su juo atostogų metu bei savaitgalių metu laikotarpiu, informuoti vaiko motiną apie vaiko buvimo vietą, jo sveikatos būklę.

5.9. Šalys susitaria, kad apie vaiko mokyklos bei neformaliojo ugdymo pasiekimus tėvai rūpinasi savarankiškai, nes kiekvienas turi priėjimą prie informacijos. Apie sveikatos problemas, auklėjimą ir panašius klausimus, kurie liečia sūnaus Ą. D. gerovę, abi šalys privalo viena kitą informuoti protingu terminu, o iškilusias problemas spręsti bendru sutarimu, protingai atsižvelgiant į vaiko poreikius, interesus ir norus.

6. Šalys susitaria, kad neatlygins viena kitai patirtų bylinėjimosi išlaidų.

7. Ieškovė N. Š. prašo grąžinti jai 75 % žyminio mokesčio, sumokėto šioje byloje į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą.

8. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo, bylos nutraukimo, pasekmės, numatytos įstatyme, t. y.:

8.1. Šalims yra žinoma, kad teisė baigti bylą taikos sutartimi, teisė pripažinti ieškinį, teisė atsisakyti ieškinio reikalavimų ar jų dalies yra šalių procesinės teisės, kuriomis šalys ir naudojasi šioje byloje (Lietuvos Respublikos CPK 42 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos CK 6.983 straipsnis);

8.2. Šalims yra žinoma, kad teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu toks veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos CPK 42 straipsnis, Lietuvos Respublikos CK 6.984 straipsnis);

8.3. Šalims yra žinoma, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (Lietuvos Respublikos CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

8.4. Šalims yra žinoma, kad po to, kai teismas patvirtins taikos sutartį, šalys praras teisę kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

8.5. Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis dėl šios šeimos bylos ypatumų; kad taikos sutarties nevykdymo atveju šalys turi teisę prašyti teismą pagal šią taikos sutartį išduoti vykdomąjį raštą, kuris gali būti vykdomas priverstinai Lietuvos Respublikos CPK sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 646 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos CK 6.985 straipsnis).

9. Šalys prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus šią taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą nutraukti.

10. Ši taikos sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, skirtais po vieną kiekvienai sutarties šaliai ir vienas pateikiamas patvirtinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.“

Civilinę bylą Nr. 2-909-1119/2020 nutraukti.

Išaiškinti šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Grąžinti ieškovei N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei sumokėto žyminio mokesčio dalį, t. y., 75,00 (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2019-12-09 mokėjimo nurodymu (dokumento Nr. 399) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.

Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.