Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjui B. B., atsakovės Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos atstovui T. R., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. B. skundą atsakovams Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai, Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimų atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas B. B. skunde (b. l. 1-9) prašo teismo: 1) panaikinti Aukštaitijos Nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos (toliau ir Direkcija) 2016-04-22 sprendimą Nr. 2-389; 2) panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus (toliau – ir ŠRSA Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius) 2016-04-29 sprendimą Nr. (24.4.5)ST1-157; 3) įpareigoti Direkciją ir ŠRSA nustatyti planavimo sąlygas, reikalingas parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą dėl pareiškėjo 0,5300 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, siekiant tikslo parinkti jame ūkininko sodybos vietą; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad jis yra 0,5300 ha žemės sklypo, esančio Ožkinių kaime, Kaltanėnų seniūnijoje, Švenčionių raj. sav., savininkas. Jo vardu buvo įregistruotas ūkis, išduotas ūkininko ūkio registravimo pažymėjimas. Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus (toliau – ir NŽT Švenčionių skyrius) vedėjo 2015-04-16 įsakymu Nr. 45KPĮ-7-(14.45.125.) buvo nuspręsta pradėti rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą (toliau – Projektas). Pareiškėjas ir UAB „Markai“ 2015-12-17 sudarė Projekto rengimo sutartį. UAB „Markai“ per ŽPDRIS sistemą ŠRSA ir Direkcijos Kraštotvarkos skyriui 2016-04-15 pateikė prašymą nustatyti planavimo sąlygas, reikalingas parengti Projektą. Direkcija 2016-04-22 sprendime Nr. 2-389 nurodė, kad pareiškėjo žemės sklypas patenka į Aukštaitijos nacionalinio parko apsauginio funkcinio prioriteto specializuoto ūkininkavimo apsauginių miškų (MAs) zoną, kurioje naujų sodybų kūrimas neva nėra numatytas, ir dėl šios priežasties negali išduoti sąlygų rengti Projektą. ŠRSA Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus 2016-04-29 sprendime taip pat nurodyta, kad pagal Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemą planuojamoje teritorijoje nauja gyvenamųjų namų plėtra nenumatoma. Pareiškėjo teigimu, minėti sprendimai pažeidžia jo teises nuosavybės teise valdomame žemės sklype pastatyti ūkininko sodybą, yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti. Priėmus NŽT 2015-04-16 įsakymą Nr. 45KPĮ-7-(14.45.125.), pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad Projektas gali būti rengiamas, o institucijos tik turi nustatyti atitinkamas įstatymuose nustatytas planavimo sąlygas, reikalingas projektui parengti. Minėti atsakovų sprendimai, kuriais atsisakyta nustatyti planavimo sąlygas, apskritai paneigia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, kad Projektas bus parengtas ir jis galės įgyvendinti savo teisę įrengti ūkininko sodybą. Pareiškėjas nurodo, kad teisės aktų analizė leidžia prieiti išvados, kad Aukštaitijos nacionaliniame parke naujų sodybų kūrimas ne tik neuždraustas, bet ir planuojamas. Be to, pareiškėjo žiniomis, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje apsauginio funkcinio prioriteto specializuoto ūkininkavimo apsauginių miškų (MAs) zonoje kitiems asmenims yra išduoti leidimai statyti naujoms ūkininko sodyboms ir (ar) statiniams. Direkcija 2016-04-22 sprendime Nr. 2-389 neteisingai vadovavosi Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentu, patvirtintu Vyriausybė 2004-08-19 nutarimu Nr. 996. Pats reglamento pavadinimas „Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentas“ atskleidžia, kad nurodytos kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės yra išskiriamos tik miškų ūkio paskirties žemėje. Visam 0,5300 ha ploto pareiškėjo žemės sklypui yra nustatyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Žemės ūkio paskirties žemės sklypui minėta nuostata dėl specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonos nustatymo apsauginių miškų (MAs) zonoje, pasak pareiškėjo, apskritai negali būti taikoma. Jokio draudimo kurti sodybas teisės aktuose nenustatyta. Pastarųjų kūrimas numatytas pagal Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendinių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-04-28 nutarimu Nr. 416, 45.7 punktą. Dėl tų pačių motyvų turi būti panaikintas ir ŠRSA Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus 2016-04-29 sprendimas Nr. (24.4.5)ST1-157, kuris apskritai yra neargumentuotas, nes jame tik trumpai pakartotas Direkcijos spendimo teiginys, kad „pagal Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemą planuojamoje teritorijoje nauja gyvenamųjų namų plėtra nenumatoma“. Toks teiginys, nepagrįstas teisės aktais, prieštarauja LR Vyriausybės 1997-04-28 nutarimu Nr. 416 patvirtintos Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemos nuostatoms. Atsakovai, priimdami sprendimus, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo (toliau VAĮ) 3 str. numatytų viešojo administravimo principų, kadangi ŠRSA Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus 2016-04-29 sprendime Nr. (24.4.5)ST1-157 nenurodyta, jog pareiškėjas turi galimybę jį apskųsti, tuo pažeidžiant VAĮ 8 str. reikalavimus.

Atsakovė Direkcija atsiliepime (b. l. 28-32) prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Direkcija dalyvauja kaimo plėtros žemėtvarkos projektų parengiamojo etapo stadijoje ir jai yra suteikti įgaliojimai derinti arba nederinti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, t. y. išduoti arba neišduoti specialiųjų teritorijų planavimo sąlygų, atsižvelgiant į specialiuosius teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (toliau – STĮ) yra įtvirtinta Direkcijos pareiga užtikrinti kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą, organizuoti nuolatinę jų priežiūrą, pagal kompetenciją kontroliuoti, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką (STĮ 27 str. 8 d.). Mano, kad užtikrinant šias pareigas, poįstatyminių teisės aktų leidėjas nustatė įgaliojimą pagal kompetenciją Direkcijai dalyvauti kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo stadijoje, kai asmuo jam priklausančiame žemės sklype siekia pasistatyti ūkininko ūkio sodybą, kadangi nuo to priklauso tolesnė kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo eiga. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad priėmus NŽT 2016-04-16 įsakymą Nr. 45KPĮ-7-(14.45.125.) pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog Projektas gali būti rengiamas, o institucijos tik turi nustatyti planavimo sąlygas, reikalingas Projektui parengti, kadangi taip būtų paneigti kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais suteikti reikšmingi įgaliojimai, nuo kurių priklauso tolesnė kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo eiga. Direkcija sprendimą Nr. 2-389 priėmė vadovaudamasi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT) 2015-06-04 rašte Nr. (5)-V3-1119-(2.8) pateiktu išaiškinimu dėl ankstesnio kaimo plėtros žemėtvarkos projekto pritarimo ūkininko ūkio sodybos formavimui būtent toje pačioje kraštovaizdžio tvarkymo specializuoto ūkininkavimo apsauginių miškų zonoje (MAs). Šiame rašte VSTT pateikia aiškų išaiškinimą dėl naujų sodybų kūrimo Aukštaitijos nacionalinio parko specializuoto ūkininkavimo apsauginių miškų zonoje (MAs), į kurį Direkcija privalo atsižvelgti tais atvejais, kai asmenys nori kurti naujas sodybas Aukštaitijos nacionalinio parko specializuoto ūkininkavimo apsauginių miškų zonoje (MAs). Pagal Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos nuostatų 3 p., Direkcija yra pavaldi VSTT, todėl aukštesnės institucijos išaiškinimai jos reguliavimo sričiai priskirtais klausimais pavaldžiai žemesnio lygio institucijai yra privalomi ir ji privalo jais vadovautis. Direkcijos sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, jame aiškiai nurodomi pakankami tiek faktinis, tiek teisinis jo priėmimo pagrindai, nurodyta apskundimo tvarka, todėl sprendimas atitinka VAĮ nuostatas ir bendrąjį teisėtumo principą.

Atsakovė ŠRSA atsiliepime (b. l. 26-27) prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą

Paaiškina, jog Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane (toliau – Bendrasis planas) yra įrašyta pastaba, kad visų saugomų teritorijų (tame tarpe gamtinių, Natūra 2000, gamtos ir kultūros paveldo objektų, regioninių ir valstybinių bei nacionalinių parkų) ribos nustatomos ir veikla jose reglamentuojama minėtų teritorijų specialiaisiais planais. Bendrasis planas šių teritorijų nenagrinėja, todėl, išduodant Planavimo sąlygas šiuo konkrečiu atveju (planuojama teritorija patenka į Aukštaitijos nacionalinio parko teritoriją), buvo atsižvelgta į Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-04-28 nutarimu Nr. 416.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo VSTT atsiliepime (b. l. 37-40) prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad pareiškėjo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į Aukštaitijos nacionalinio parko apsauginio funkcinio prioriteto specializuoto ūkininkavimo apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo (MAs) zoną, todėl jam taikytinas Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-04-27 nutarimu Nr. 416, 45.7 punktas, pagal kurį šioje zonoje leidžiamas sodybų kūrimas nustatytąja tvarka. Sodybų kūrimas „nustatytąja tvarka turėtų būti suprantamas kaip pagal STĮ 13 str., pagal kurį valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius planavimo schemose ir (ar) bendruosiuose planuose nenustatytose vietose, išskyrus esamose ar buvusiose sodybose. Reglamento 16.2 punkte, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra numatyta naujų sodybų kūrimo galimybė. Pareiškėjo deklaruojamas siekis realizuoti teisę į statybą negali būti absoliutus ir pasiekiamas, kadangi būtina atsižvelgti į ypatingą teritorijos statusą ir teisinį reglamentavimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas B. B. palaikė skundo reikalavimus ir jame išdėstytus argumentus.

Teismo posėdyje atsakovės Direkcijos atstovas T. R. su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens VSTT atstovė D. U. su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Teismo posėdyje VSTT atstovė papildomai paaiškino, kad šiuo metu yra rengiama nauja Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schema, pagal kurią neatsiras galimybė kurti ūkininko sodybą ginčo teritorijoje.

Skundas atmestinas.

Byloje spręstinas ginčas dėl to, ar pagrįstai Direkcija bei ŠRSA Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius neišdavė planavimo sąlygų kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti pareiškėjo prašomam sklypui Nr. (duomenys neskelbtini)

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 0,53 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su V. B. (b. l. 10-11).

Minėtam sklypui yra nustatytos šios specialiosios naudojimo sąlygos: paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos, paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, dirvožemio apsauga, miško naudojimo apribojimai, jis priskirtas nacionaliniams/regioniniams parkams (b. l. 10-11).

B. B. 2008-02-13 įregistravo ūkininko ūkį Nr. 4649089 adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).

NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas 2015-04-16 įsakymu Nr. 45KPĮ-7-(14.45.125.), pagal B. B. ir V. B. prašymą, nusprendė ginčo sklypui pradėti rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, kurio tikslas – parinkti ūkininko sodybos vietą, uždaviniai – suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo teritoriją, nustatant ūkininko sodybos statinių statybos zoną (b. l. 13).

Pareiškėjas B. B. 2016-04-15 pateikė prašymą Direkcijai bei ŠRSA Teritorijų planavimo ir architektūros skyriui, išduoti planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) , rengti (b. l. 14, 15).

Atsakydama į pareiškėjo prašymą, Direkcija 2016-04-22 raštu Nr. 2-389 nurodė, kad sąlygų Projektui rengti išduoti negali, nes ginčo sklypas patenka į Aukštaitijos nacionalinio parko apsauginio funkcinio prioriteto specializuoto ūkininkavimo apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo (MAs) zoną, kurioje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 16.2 punktą, nenumatyta naujų sodybų kūrimo galimybė (b. l. 16).

ŠRSA Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius 2016-04-29 raštu Nr. (24.4.5)ST1-157 pranešė pareiškėjui, kad ginčo sklypo Projektui rengti sąlygų nenustato, kadangi pagal Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemą planuojamoje teritorijoje nauja gyvenamųjų namų plėtra nenumatoma (b. l. 17).

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ginčo sklypas patenka į Aukštaitijos nacionalinio parko teritoriją, specializuoto ūkininkavimo apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zoną (MAs).

Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad Aukštaitijos nacionaliniame parke naujų sodybų kūrimas ne tik neuždraustas, bet ir planuojamas.

Nacionaliniai parkai yra priskiriami saugomoms teritorijoms. Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, veiklą jose reglamentuoja 1993 m. lapkričio 9 d. Saugomų teritorijų įstatymas Nr. I-301 (toliau – STĮ) (ginčui aktuali 2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX-628 redakcija). STĮ 13 str. 2 d. nustatyta, kad valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams. Pagal STĮ 13 str. 2 d. 4 p., valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) bendruosiuose planuose nenustatytose vietose, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą).

Pareiškėjas B. B. siekia statyti naują statinį - ūkininko sodybą, taigi jam netaikytina STĮ 13 str. 2 d. 4 punkte numatyta išimtis, leidžianti statybą, kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą. Todėl teismas vertins, ar valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) bendruosiuose planuose nustatytos vietos statinių statybai.

Kaip atsiliepime paaiškino ŠRSA (b. l. 26-27), Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas nereglamentuoja nacionalinių parkų, tame tarpe ir Aukštaitijos nacionalinio parko, ribų bei veiklos juose.

Todėl teismas daro išvadą, kad ŠRSA, spręsdamas dėl planavimo sąlygų išdavimo, pagrįstai vadovavosi Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 416.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 416 patvirtintų Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendinių (toliau – ANPPSS) 27 punkte (2009 11 25 nutarimu Nr. 1556 redakcija) nustatyta, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemoje nustatytas kraštovaizdžio tvarkymo zonas. ANPPSS 28 punkte nustatyta, kad nacionalinio parko teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo zonos sudaro teritorijos kraštotvarkinių kategorijų sistemą, skirstomą į konservacinės, miškų ūkio, žemės ūkio ir kitos pagrindinės paskirties bei vandens fondo (vandens ūkio paskirties) zonų grupes (tvarkymo reglamentus). Pagal ANPPSS 45.7 punktą, apsauginių miškų zonoje pagal bendrąjį reglamentą leidžiamas šalutinių miško produktų rinkimas, medžioklė, pažintinė rekreacija ir trumpalaikis poilsis; sodybos kuriamos nustatytąja tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų (toliau – STTAR) 1 punkte (2010-12-22 nutarimo Nr. 1814 redakcija) nustatyta, kad saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai nustato saugomų teritorijų tvarkymo planuose (planavimo schemose) išskiriamų kraštovaizdžio tvarkymo zonų sistemą ir kiekvienos kraštovaizdžio tvarkymo zonos tipinius kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus. STTAR 5 punkte (2010-12-22 nutarimo Nr. 1814 redakcija) nustatyta, kad vienoje funkcinio prioriteto zonoje gali būti išskiriamos kelios kraštovaizdžio tvarkymo zonos. Kraštovaizdžio tvarkymo zonos sudaro teritorijos kraštotvarkinių kategorijų sistemą, skirstomą į konservacinės, miškų ūkio, žemės ūkio ir kitos pagrindinės paskirties ir vandens ūkio paskirties žemės zonų grupes (tvarkymo reglamentus). STTAR 13 punkte nustatyta, kad išskiriamos šios miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės: 13.1. ekosistemų apsaugos miškai; 13.2. rekreaciniai miškai; 13.3. apsauginiai miškai; 13.4. ūkiniai miškai. Kaip minėta ginčo sklypas yra priskirtas specializuoto ūkininkavimo apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonai (MAs), todėl šiuo atveju, priešingai nei nurodo pareiškėjas, jam taikytinas STTAR 16.2 punktas (2010-12-22 nutarimo Nr. 1814 redakcija) nustatantis, kad specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje: 16.2.1. atsižvelgiant į vietos sąlygas ir apsaugos tikslus, gali būti draudžiama vykdyti plynus pagrindinius kirtimus; 16.2.2. draudžiama naudoti trąšas; 16.2.3. miškas atkuriamas laikantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Iš nurodytų STTAR nuostatų matyti, kad STTAR 16.2 punkte yra apibrėžtos veiklos specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje ribos, o ne nustatyti draudimai, kaip aiškina pareiškėjas. Todėl atsakovė Direkcija, vadovaudamasi STTAR 16.2 punktu, pagrįstai padarė išvadą, kad minėtoje zonoje nėra leidžiama ūkininko sodybų statyba.

Teismas daro išvadą, kad ANPPSS 45.7 punktas šiuo atveju aiškintinas atsižvelgiant į STĮ 13 str. 2 d. 4 p. bei STTAR 16.2 punkto nuostatas, kurios neleidžia statyti naujų sodybų specializuoto ūkininkavimo apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (MAs). Iš to darytina išvada, kad Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schema nenumato galimybės nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjui statyti ūkininko sodybą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 438 patvirtinto Aukštaitijos nacionalinio parko apsaugos reglamento (ginčui aktuali 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. D1-513 redakcija), kuriuo remiasi pareiškėjas 11 punkte taip pat nustatyta, kad nauji statiniai, įskaitant ir ūkininko sodybos statinius, projektuojami ir statomi Nacionalinio parko planavimo schemoje (tvarkymo plane) ir bendrojo teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose. Taigi šio teisės akto nuostatos, priešingai nei teigia pareiškėjas, leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju Aukštaitijos nacionaliniame parke negalima pareiškėjo ūkininko sodybos statyba, kadangi, kaip minėta, tokios statybos galimybės nenumato nei Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, nei Vyriausybės 1997 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 416 patvirtinta Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schema.

Teismas atmeta pareiškėjo skundo argumentus, kad skundžiamais atsakovų sprendimais buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, pagrįsti tuo, kad NŽT Švenčionių skyriaus vedėjui 2015-04-16 priėmus įsakymą Nr. 45KPĮ-7-(14.45.125), Projektas turėjo būti rengiamas, o institucijos turėjo tik nustatyti planavimo sąlygas, reikalingas Projektui rengti.

1999 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 str. 1 d. (2008-01-17 įstatymo Nr. X-1420 redakcija) nustatyta, kad nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro. Pagal Žemės įstatymo 39 str. 1 d. 3 p., ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti yra rengiami kaimo plėtros žemėtvarkos projektai. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-07-28 įsakymu Nr. 3D-438/D1-614 patvirtintos Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektas pradedamas rengti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Pagal Taisyklių 18.1 punktą prieš sprendimo dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų priėmimą Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys patikrina, ar asmens, pageidaujančio rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti, ūkininko ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre ir ar žemės sklypas atitinka Ūkininko ūkio įstatymo 11 str. nustatytas sąlygas. Iš Taisyklių 16, 18.1 punktų matyti, kad NŽT vadovo įsakymas reiškia tik projekto rengimo pradžią ir jis yra priimamas patikrinus tik procedūrinius Projekto rengimo aspektus, nevertinant Projekto atitikimo teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Pagal Žemės įstatymo 39 str. 5 d. (2013-06-27 įstatymo Nr. XII-411 redakcija), kaimo plėtros žemėtvarkos projektus Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija. Taisyklių 37 punkte nustatyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sprendiniai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir turi būti suderinti su to paties lygmens galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Teismas įvertinęs teisinį reglamentavimą daro išvadą, kad NŽT Švenčionių skyriaus vedėjui 2015-04-16 priėmus įsakymą Nr. 45KPĮ-7-(14.45.125) dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų, pareiškėjas negalėjo pagrįstai tikėtis, kad Projektas bus rengiamas.

Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad atsakovai nepagrįstai jam atsisakė išduoti planavimo sąlygas Projektui rengti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (ginčui aktuali 2013-12-31 įsakymo Nr. D1-999 redakcija) 5 punkte nustatyta, kad planavimo sąlygas išduodanti institucija planavimo sąlygas išduoda teritorijų planavimo dokumento rengėjui vadovaudamasi: 5. 1. institucijos kompetencija; 5. 2. planuojamoje teritorijoje galiojančiais ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, patvirtintomis vienos ar kelių valdymo sričių plėtros programų, strateginės veiklos planų ir kitų strateginio planavimo dokumentų nuostatomis, darančiomis įtaką numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento sprendiniams ir įvertinus planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo planavimo sąlygas; 5. 3. įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimais, nustatančiais planuojamos teritorijos naudojimo apribojimus; 5. 4. įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atitinkamą planuojamą veiklą. Pagal Aprašo 9 punktą, jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento (išskyrus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų) uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, planavimo sąlygos neišduodamos. Planavimo organizatoriui pateikiamas motyvuotas atsakymas, nurodant konkrečius teisės aktų straipsnius ir nuostatas ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, draudžiančius numatomą veiklą, taip pat nurodant planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo planavimo sąlygas, kurias įgyvendinus rengiamais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, planuojama veikla taptų negalima. Kaip minėta, Taisyklių 37 punkte nustatyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sprendiniai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir turi būti suderinti su to paties lygmens galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.

Atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas, teismas sprendžia, kad atsakovai visiškai pagrįstai ir motyvuotai atsisakė pareiškėjui išduoti sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui ginčo sklype rengti.

Teismas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, kad ŠRSA Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus 2016-04-29 raštas Nr. (24.4.5)ST1-157 nepagrįstas jokiais teisės aktais. ŠRSA Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus 2016-04-29 rašte Nr. (24.4.5)ST1-157 yra nurodytas atsisakymo išduoti planavimo sąlygas Projektui faktinis pagrindas (nes planuojamoje teritorijoje nauja gyvenamųjų namų plėtra nenumatoma), tiek teisinis pagrindas (pagal Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemą) (b. l. 17). Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad skundžiami sprendimai nėra pakankamai argumentuoti, argumentai neaiškūs. Tiek Direkcijos 2016-04-22 raštas Nr. 2-389, tiek ŠRSA Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus 2016-04-29 raštas Nr. (24.4.5)ST1-157 priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra pagrįsti ir teisėti, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Apskundimo tvarkos nenurodymas ŠRSA Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus 2016-04-29 rašte Nr. (24.4.5)ST1-157 nesutrukdė pareiškėjui laiku realizuoti teisę jį apskųsti, be to, apskundimo tvarka buvo nurodyta Direkcijos 2016-04-22 rašte Nr. 2-389. Taigi, apskundimo tvarko nenurodymas ŠRSA Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus 2016-04-29 rašte Nr. (24.4.5)ST1-157 vertintinas kaip formalus trūkumas, nesudarantis pagrindo naikinti minėtą raštą.

Kadangi, kaip minėta, STĮ 13 str. 2 d. 4 p., draudžiama valstybiniuose parkuose statyti statinius valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) bendruosiuose planuose nenustatytose vietose, o nagrinėjamu atveju nei Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 416 patvirtinta Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schema pareiškėjo atveju galimybės statyti ūkininko sodybą nenumato, todėl teismas daro išvadą atsakovai visiškai teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti planavimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Direkciją ir ŠRSA nustatyti planavimo sąlygas, reikalingas parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ginčo sklypui.

Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas, jo prašymas priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d., netenkintinas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 133 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo B. B. skundą atmesti.

Netenkinti B. B. prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.