Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. K., pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos, visiškai sudedant, ir S. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, S. K. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikintinos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. K. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžiu nuteistas už tai kad, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė ir gabeno narkotines medžiagas šiomis aplinkybėmis: 2023 m. rugpjūčio 31 d., nuo tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė prie savęs paslėpęs kuprinėje ne mažiau kaip 0,2009 g narkotinės medžiagos - metadono ir tokiu būdu jas laikydamas neteisėtai atsigabeno į (duomenys neskelbtini) kalėjimą (duomenys neskelbtini), kur jas laikė prie savęs iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. 18.00 val., kuomet kalėjimo pareigūnas, atlikdamas jo asmens kratą, šias narkotines medžiagas surado ir paėmė.

1.1. Be to, kaltinamasis S. K. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė ir gabeno narkotines medžiagas šiomis aplinkybėmis: 2023 m. rugsėjo 8 d. nuo tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė prie savęs ne mažiau kaip 0,0470 g narkotinės medžiagos - metadono ir 0,1076 g psichotropinės medžiagos - tramadolio, šias narkotines medžiagas paslėpęs trumpikėse, ir tokiu būdu jas laikydamas neteisėtai atsigabeno į (duomenys neskelbtini) kalėjimą (duomenys neskelbtini), kur jas laikė prie savęs iki 2022 m. rugsėjo 8 d. 17.45 val., kuomet kalėjimo pareigūnas, atlikdamas jo asmens kratą, šias narkotines medžiagas surado ir paėmė.

2. Pirmos instancijos teismas, pripažindamas S. K. kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo konstatavo, kad jo paties prisipažinimu bei įrodymų visuma nustatyta, kad S. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje. Alytaus apylinkės teismas S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Nustatė S. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu. Teismas skirdamas S. K. bausmę taip pat atsižvelgė į padarytų veikų pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas bei charakterizuojančius duomenis (anksčiau teistas 12 kartų Lietuvos Respublikoje, teistas ir Didžiojoje Britanijoje, vieną kartą baustas administracine tvarka, dirba, Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo paskirtos bausmės atlikimo metu charakterizuojamas neigiamai), paskyrė griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą bei areštą. Teismas taip pat, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

3. Nuteistasis S. K., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Taip pat prašoma nuteistajam sudaryti galimybę dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis S. K. ir jo gynėja advokatė V. N. prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo S. K. kaltės bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšimi – prašoma paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl šiuo klausimu (dėl bausmės individualizavimo) apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs S. K. kaltu dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, skyrė jam 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Pripažinęs kaltu dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, skyrė 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę. Paskirtas bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, subendrino visiško sudėjimo būdu, ir nuteistajam S. K. paskyrė subendrintą galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, kadangi galėjo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau teisėjų kolegija tokiam apelianto vertinimui nepritaria. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. K. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo.

8. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir bauda arba areštas. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta ne tik arešto bausmė, bet ir viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda. Nors skundžiamu nuosprendžiu S. K. buvo paskirtos griežčiausios sankcijose numatytos bausmės – areštas, laisvės atėmimas, teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad bausmės nuteistajam buvo paskirtos nesilaikant bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų, neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai, dėl to nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai, nenustatė.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad S. K. praeityje Lietuvos Respublikoje teistas dvylika kartų, taip pat du kartus teistas ir Didžiojoje Britanijoje, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (2 t., b. l. 5 – 24, 25 – 31). Per paskutiniuosius vienerius metus nuteistasis vieną kartą baustas administracine tvarka, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 35 – 37). Pažymėtina, kad S. K. šiuos nusikaltimus įvykdė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę. Nors praeityje S. K. buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės ir švelnesnės bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas.

10. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijos pateiktą nuteistojo S. K. charakteristika, kurioje nuteistasis yra vertinamas neigiamai (2 t., b. l. 40 – 41). Charakteristikoje nurodoma, kad jis bausmės atlikimo metu buvo drausmine tvarka baustas penkis kartus, neskatintas, vidaus tvarkos taisykles įsisavino silpnai, pripažįsta vartojantis „žolę“, tačiau tame problemos nemato. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad S. K. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

11. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, S. K. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios galutinės 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies.

12. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. K. skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus S. K. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

13. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

14. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę objektyvaus pagrindo nėra.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. rugsėjo 11 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam S. K., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė V. N., teikė antrinę teisinę pagalbą S. K. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 145,83 Eur.

16. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, kuria jam paskirta gynėja. Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam S. K. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį bei tai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 145,83 Eur (šimto keturiasdešimt penkių eurų 83 ct), susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš S. K. neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.