Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju, teistas:

2010 m. gruodžio 28 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą (BK 87 straipsnis), įpareigojant kaltinamąjį tęsti mokslą (BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir 12 mėnesių būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas);2014 m. sausio 14 d. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda; pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirta subendrinta bausmė – 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda;

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, patalpino internetiniame tinklapyje „Facebook“ skelbimą, jog parduoda automobilio detales ir 2014 m. gegužės 5 d., apie 15.00 val. nukentėjusiajam G. Ž. paskambinus į nurodytą mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) bei sutarus susitikti, tą pačią dieną apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), G. Ž. automobilyje už perkamas automobilio detales G. Ž. ištraukus iš piniginės sutartą 200 Lt kupiūrą, jis griebė iš pastarojo rankos pinigus ir pasišalino iš įvykio vietos, taip atvirai pagrobė svetimą G. Ž. priklausantį turtą – 200 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismo posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiojo G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Iš 2015 m. balandžio 22 d. prašymo pripažinti civiliniu ieškovu matyti, kad G. Ž. prašė jį pripažinti civiliniu ieškovu 58 € (200 Lt) sumai (b. l. 21).

Iš policijos pareigūno 2014 m. spalio 30 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog patikrinus duomenų bazėse nustatyta, kad asmens, vardu E. I., nėra (b. l. 26).

Iš UAB „4finance“ rašto dėl informacijos pateikimo byloje Nr. 12-1-02458-14 matyti, jog mob. Tel. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užregistruotas kaip kontaktinis M. B. registruojantis SMScredit.lt ir Vivus.lt sistemose siekiant gauti vartojimo kreditą. Turimi duomenys apie šį asmenį yra šie: M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), mob. Tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 48).

2015 m. kovo 16 d., pasinaudojus kompiuterine programa www.maps.lt nustatyta, jog atstumas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra 26.6 km. Kelionės laikas automobiliu ar autobusu 47 min. (b. l. 16).

Iš įtariamojo laikino sulaikymo protokolo bei nutarimo paleisti sulaikytąjį, įtariamą padarius nusikaltimą matyti, jog M. B. buvo laikinai sulaikytas 2014 m. lapkričio 10 d. 9.50 val., paleistas – 2014 m. lapkričio 11 d. 11.25 val. (b. l. 56, 57).

Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, matyti, jog M. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 2 dalyje, padarymą 2014 m. gruodžio 19 d. buvo paskirta 10 Lt (2 Eur) dydžio bauda. Ši nuobauda paskirta už tai, kad 2014 m. lapkričio 10 d., apie 10.00 val., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK tarnybinėse patalpose adresu Žirmūnų g. 139A, Vilniuje, M. B. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų – tetrahirdrokanabinolio karboksi rūgties, kurias vartojo be gydytojo paskyrimo (b. l. 78-81).

Iš 2015 m. lapkričio 4 d. prašymo matyti, kad G. Ž. prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje ir trejus metus į Lietuvos Respubliką negrįš, taip pat atsisako ieškinio (b. l. 129).

Motyvuojamoji dalis

M. B. veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad faktas, jog M. B. pagrobė nukentėjusiajam G. Ž. priklausančius 200 Lt visiškai įrodytas, tačiau šios aplinkybės nepakanka pripažinti jį kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip padariusį atvirąją vagystę.

Pirmiausia pažymėtina, kad svetimo turto pagrobimo faktą iš dalies pripažino ir pats kaltinamasis M. B., kuris apklausiamas teisme parodė, jog išties naudojosi „Facebook“ paskyra su E. I. vardu. „Facebook‘e“ yra grupė „420“, ten visi ieško „žolės“, t. y. narkotikų. Jis paspaudė „patinka“ ant to puslapio. Matė, jog G. Ž. ieško „žolės“, todėl davė šiam savo telefono numerį. Jie susiskambino ir susitiko. Jis turėjo G. Ž. duoti 5 pakelius „žolės“ po 20 Lt, todėl paėmė iš G. Ž. rankų pinigus – 100 Lt ir išėjo neva atnešti „žolės“, tačiau to daryti neketino, norėjo nukentėjusįjį tik apgauti. G. Ž. dėl automobilio ratų diskų pamelavo. Jis išties tuo metu turėjo „BMW“ automobilį ir „Autogide“ buvo patalpinęs skelbimą, kad parduoda detales, t. y. pardavinėjo automobilį detalėmis. Vis tik mano, kad G. Ž. negalėjo pasakyti policijai, kad važiavo žolės, todėl pamelavo, jog važiavo detalių. Nežino, iš kur G. Ž. galėjo žinoti, kad jis pardavinėja „BMW“ detales, galėjo įsivesti jo numerį į „Google“ paieškos sistemą ir surasti skelbimus. Konstatuotina, kad tokie kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, jie neatitinka kitų bylos įrodymų turinio, vis tik, juose kaltinamasis M. B. pripažino norėjęs apgauti nukentėjusįjį ir pasisavinti šiam priklausančius pinigus (100 Lt), todėl teismas remiasi tik ta šių parodymų dalimi, kurią patvirtina kiti bylos įrodymai. Pažymėtina, kad iš G. Ž. 2014 m. rugpjūčio 6 d. protokolo – pareiškimo matyti, jog 2014 m. rugpjūčio 5 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) nepažįstamas vaikinas, iš kurio susitarė pirkti automobilio detales, tiesiant jam paduoti pinigus, pastvėrė iš rankos 200 Lt ir pabėgo (b. l. 4). Protokole – pareiškime nurodytas aplinkybes atitinka policijos įvykio registro išrašas, kuriame nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d. 21.27 val. gautas G. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), pranešimas dėl 2014 m. rugpjūčio 5 d. 18.00 val. įvykdytos vagystės (duomenys neskelbtini). Pranešėjas G. Ž. nurodė, jog jis iš nepažįstamo vaikino norėjo pirkti automobilio detalių (stabdžių diskus). Sutartoje vietoje minėtam vaikinui perdavė 200 Lt. Vaikinas su pinigais pabėgo, detalių nedavė. Su vaikinu susipažino „Facebook“, bendravo tel. (duomenys neskelbtini). Vaikinas apie 18 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs su žalios spalvos marškinėliais, juodos spalvos šortais (b. l. 5, 6). Šiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 4 dalyje nustatyta tvarka balsu perskaityti nukentėjusiojo G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose šis parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d., apie 15.00 val., socialiniame tinklapyje „Facebook“ pamatė skelbimą, kad asmuo parduoda automobilio detales. Pardavėjas anketoje pasivadinęs E. I. G. Ž. pakomentavo skelbimą ir pardavėjas parašė savo mobiliojo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Jis jam paskambino ir sutarė susitikti 17.30 val. galinėje viešojo transporto stotelėje (duomenys neskelbtini). G. Ž. atvykus automobiliu nuo Žaliųjų Ežerų gatvės pusės atėjo vaikinas 18-19 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 170 cm. ūgio, tamsaus gymio, tačiau nepanašus į romų tautybės asmenį. Trumpų tamsių plaukų, bet galva nenuskusta. Vaikinas buvo apsirengęs ryškiai salotinės spalvos marškinėliais, kalbėjo lietuviškai su rusišku akcentu, dėvėjo juodus bridžus, avėjo tamsius sportinius batelius. Vaikinas įsėdo į automobilį ir pasakė, jog reikia pavažiuoti iki jo namų. Pavažiavus apie 100-200 metrų iki sankryžos, pasuko į kairę ir sustojo prie namo su balta didele tvora. Jie abu išlipo iš automobilio ir sutarė už G. Ž. perkamas automobilio detales 200 Lt kainą. Vaikinas paprašė duoti visus pinigus ir sakė, kad jis nueis iki namų atnešti detales. G. Ž. išsitraukė 200 Lt kupiūrą ir net nespėjus jos paduoti, vaikinas čiupo pinigus iš rankos ir peršokęs minėto namo tvorą nubėgo tolyn per kitų gyvenamųjų namų kiemus. G. Ž. jam paskambino maždaug už 5 min., vaikinas atsiliepė ir pasakė, jog ateis už kelių minučių. Po kelių minučių vaikinas jam paskambino ir paprašė pavažiuoti jo į priekį ir nurodė, kad tuoj išlįs. Tuomet per galinį automobilio veidrodėlį pastebėjo tą patį vaikiną su ryškiai salotiniais marškinėliais maždaug už 200 metrų. Tuomet apsisuko ir bandė jį pasivyti, bet vaikinas vėl nubėgo ir dingo. Vaikiną galėtų atpažinti. Vėliau G. Ž. iš draugo telefono numerio skambino pardavėjui ir siūlė susitikti, tačiau vaikinas susitikti atsisakė (b. l. 17-18). Iš 2015 m. vasario 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog G. Ž. atpažino M. B., kaip asmenį Nr. 2, kuris 2014 m. rugpjūčio 5 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), jam iš rankų pagriebė 200 Lt (vieną kupiūrą) ir pabėgo (b. l. 9-10, 11). Be to, iš UAB „4finance“ rašto dėl informacijos pateikimo byloje Nr. 12-1-02458-14 matyti, jog mob. Tel. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užregistruotas kaip kontaktinis M. B. registruojantis SMScredit.lt ir Vivus.lt sistemose siekiant gauti vartojimo kreditą. Turimi duomenys apie šį asmenį yra šie: M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), mob. Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)(b. l. 48). Taigi, pastarasis dokumentas patvirtina, kad aktualus telefono numeris priklausė M. B., tuo tarpu net keliuose pirmiau nurodytuose proceso metu surašytuose procesiniuose dokumentuose, taip pat ir byloje esančiame civiliniame ieškinyje (b. l. 21), nukentėjusysis nuosekliai nurodė, kad kaltinamasis iš jo pagrobė būtent 200 Lt, taip pat, kad šie pinigai buvo perduoti už automobilio detales. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo G. Ž. parodymais, bei kitais rašytiniais įrodymais dėl pagrobto turto vertės ir fakto, kad jie sumokėti už automobilio detales, juo labiau, kad ir pats M. B. parodė, jog tuo metu pardavinėjo automobilį „BMW“ dalimis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad priešingai nei nukentėjusiojo G. Ž., kaltinamojo M. B. parodymai dėl įvykio aplinkybių iš esmės nenuoseklūs. Vienu atveju jis apskritai neigė, kad matė ir ką nors žino apie įvykį, tuo tarpu teisme parodė, kad išties norėdamas apgauti nukentėjusįjį paėmė iš jo 100 Lt, tačiau šie pinigai buvo už tariamus narkotikus, kurių neketino perduoti.

Vis dėlto, kaip jau minėta, vien tik fakto, jog kaltinamasis M. B. pagrobė nukentėjusiajam G. Ž. priklausančius 200 Lt, nepakanka jį pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip padariusį kvalifikuotą vagystę.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, tačiau suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą, t. y. kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011, 2K-428/2011 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad išvada, jog svetimas turtas pagrobtas atvirai, negali būti daroma ir tais atvejais, kai turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pvz., girtumo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011). Taigi, susiklosčiusi teismų praktika nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip atvirąją vagystę, reikalauja nustatyti ne tik kaltininko subjektyviąją pusę – tiesioginę tyčią pagrobiant svetimą turtą veikti atvirai, bet ir nukentėjusio asmens suvokimą, kad iš jo atvirai neteisėtai grobiamas jam priklausantis turtas. Būtent pastarasis faktas daro vagystę pavojingesnę, kadangi rodo kaltininko įžūlumą.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo spręsti, kad nukentėjusysis G. Ž. perduodamas kaltinamajam 200 Lt suvokė, kad kaltinamasis šiuos pinigus atvirai neteisėtai grobia. Pažymėtina, kad iš nukentėjusiojo G. Ž., taip pat iš dalies ir paties kaltinamojo M. B. parodymų, matyti, jog nukentėjusysis į įvykio vietą atvyko pirkti automobilio „BMW“ stabdžių diskus suklaidintas apgaulės, kurią panaudojo kaltinamasis, kuris neva prekiavo automobilio detalėmis. Pagal paties nukentėjusiojo G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamajam M. B. pinigus jis iš anksto ketino perduoti būtent už minėtas detales, t. y. tikėdamasis, kad kaltinamasis nueis ir atneš pirmiau minėtas detales iš namų. Būtent tokį susitarimą nukentėjusysis nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Taigi M. B. panaudota apgaulė – melagingas pažadas atnešti detales – lėmė, kad G. Ž. išsiėmė pinigus ir ketino juos paduoti kaltinamajam. Nors iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad kaltinamasis M. B. pinigus galimai čiupo iš rankos ir peršokęs namo tvorą nubėgo tolyn per kitų gyvenamųjų namų kiemus, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padaryta atviroji vagystė ir, kad nukentėjusysis būtent taip suvokė kaltinamojo veiksmus. Nukentėjusysis nenurodė aplinkybės, kad jis nebūtų perdavęs pinigų, kol kaltinamasis neatnešė jam perkamų detalių. Tokią išvadą leidžia daryti ir nukentėjusiojo elgesys kaltinamajam paėmus pinigus ir nubėgus. Pažymėtina, kad iš nukentėjusiojo G. Ž. parodymų matyti, jog po to, kai kaltinamasis M. B. paėmė iš jo pinigus ir pasišalino, jis nesiėmė jo vytis, nedelsdamas nepranešė bendrajam pagalbos centrui, o palaukė dar penkias minutes ir tik tada paskambino kaltinamajam, kuris atsiliepė ir pasakė, kad ateis už kelių minučių. Be to, po kelių minučių ir pats kaltinamasis jam paskambino ir paprašė pavažiuoti į priekį bei nurodė, kad tuoj ateis. Tik tuomet per galinį automobilio veidrodėlį pastebėjo tą patį vaikiną su ryškiai salotiniais marškinėliais maždaug už 200 metrų, apsisuko ir bandė jį pasivyti, bet vaikinas pabėgo. Tokios nukentėjusiojo G. Ž. nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad jis pinigus kaltinamajam M. B. perdavė pats už neegzistuojančias automobilio detales, kurių kaltinamasis neketino perduoti, t. y. būdamas suklaidintas kaltinamojo panaudotos apgaulės ir tai buvo esminė pinigų perdavimo priežastis.

Esant tokiai situacijai, šioje baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, veikai kvalifikuoti esminę reikšmę turi objektyvi aplinkybė – kaltinamojo M. B. panaudota apgaulė ir jos atribojimas vagystės bei sukčiavimo atvejais. Išties, kai kuriais atvejais, kai pagrobiant svetimą turtą panaudojama apgaulė, veika gali būti kvalifikuojama kaip atviroji vagystė, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog apgaulė vagystės atvejais yra tik priemonė prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina užvaldyti, o sukčiaujant apgaulė – tai priemonė įgyti turtą (įgyti nuosavybės teisę į tam tikrą turtą). Paprastai, kaip vagystė kvalifikuojami tie atvejai, kai pagrobiamas svetimas turtas, kuris kaltininkui nebuvo perduotas nuosavybėn, o buvo tik jam laikinai patikėtas palaikyti ar trumpam pasinaudoti (pvz. kai suklaidintas kaltininko apgaulės asmuo perduoda telefoną paskambinti, paskolina daiktus ir kt., o kaltininkas šiuos daiktus pagrobia). Tuo tarpu sukčiavimo atveju turtą turi perduoti veiksnus asmuo, kurio veiksmai turto atžvilgiu yra juridiškai reikšmingi, o apgaulė turi būti esminė, dėl kurios suklaidinus turto savininką ar valdytoją kaltininkas įgyja turtą. Nagrinėjamu atveju jau pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis G. Ž. 200 Lt kaltinamajam M. B. perdavė pats ne laikinai palaikyti (pasaugoti), o už neegzistuojančias automobilio detales, kurių kaltinamasis nukentėjusiajam neketino perduoti, t. y. būdamas suklaidintas kaltinamojo panaudotos apgaulės, kuri buvo esminė turto perdavimo priežastis. Tai patvirtina ir po to sekęs nukentėjusiojo elgesys, t. y. nesiėmimas priemonių vytis kaltinamąjį, skambinti teisėsaugos institucijoms ir kt. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad byloje nenustatytas kaltinamajame akte nurodytas BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – atviras turto pagrobimas. Eliminavus šios nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – atvirus veiksmus bei nustačius panaudotos apgaulės esmingumo požymį, teismas negali kaltinamojo veiksmų perkvalifikuoti į paprastąją vagystę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ar privilegijuotą vagystę pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, ar 182 straipsnio 1 ar 3 dalis, kadangi atsižvelgus į BK 190 straipsnyje pateiktą turto vertės išaiškinimą, M. B. pagrobto turto vertė nesiekia 3 MGL (112,98 Eur) ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Esant tokiai situacijai M. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vis dėlto pažymėtina, kad teismo pirmiau nustatytomis faktinėmis M. B. padarytos veikos aplinkybėmis, atsižvelgus į BK 190 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 50 straipsnio nuostatas, faktą, kad prieš nukentėjusįjį buvo panaudota apgaulė, yra teisinis pagrindas jam pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 50 straipsnį (smulkus svetimo turto pagrobimas sukčiavimo būdu), todėl apie tai praneština prokurorui, atkreipiant dėmesį į ATPK 35 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad administracinė nuobauda asmeniui, jei būtų nustatyta, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad M. B. išteisinamas vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nukentėjusiojo G. Ž. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Byloje kaltinamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimai neišvykti (b. l. 66, 67). Kaltinamąjį M. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinus, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

M. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Ž. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorui, kad M. B. veikoje yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.