Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgitai Mastauskienei, kaltinamajam E. B., nukentėjusiajai G. J., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas - specialus vidurinis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno m. apylinkės teismo 2011-02-04 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str. – laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos, neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėn., dirbant po 10 val. į mėn. globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) Kauno apylinkės teismo 2013-12-10 pagal BK 164 str. – laisvės apribojimu l m.; BK 64¹ str. pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė - laisvės apribojimas 8 mėn., įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje; neatlygintinai išdirbti 80 val. per 8 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teistumui neišnykus,

kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. B. 2015m. rugpjūčio 24 d., laikotarpiu nuo 16 val. iki 16.40 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), automobilyje Subaru, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konflikto su sugyventine G. J. metu iškoliojo ją necenzūriniais žodžiais ir tyčia kumščiu sudavė mažiausiai šešis smūgius į galvą, t. y., vieną smūgį į kairę galvos pusę, ties ausimi, vieną smūgį į kairę ausį, keturis smūgius į kairį skruostą bei nosį, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, Dubravų miške, esančiame Kauno r., Samylų sen., Vaišvydavos k., išlipusiai iš automobilio G. J., tyčia du kartus planšete sudavė į kairę veido pusę, padarydamas nosies sumušimą, taip mušdamas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos narei nukentėjusiajai G. J., šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis E. B. parodė, kad kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažįsta ir paaiškino, jog su nukentėjusiąja G. J. pažįstamas buvo apie metus laiko, žino, kad jai dabar 18 metų, prieš metus ji mokėsi mokykloje, su nukentėjusiąja buvo artimi draugai, kartu gyveno pas jį sode, yra nakvojęs jos motinos bute, su ja jis bendrauja iki šiol, juos siejo jausmai. Būdavo, kad Gabrielė atvažiuodavo pas jį, dvi tris dienas nakvodavo, tačiau jie bendro ūkio nevedė, todėl nebuvo sugyventiniai, nors anksčiau mėnesį laiko jie vėl bandė kartu gyventi pastoviai, bet nepavyko. Jo Subaru automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2015 metų rugpjūčio 24 d. jis važiavo iš darbo su draugu, pasiėmė nukentėjusiąją. Tuo metu jis dirbo privačiai, prie fasadų. Apie pietus baigė darbą, su draugu paėmė nukentėjusiąją, užvežė draugą į Šančius ir nuvažiavo kartu pas jį į Gervėnupį. Jiems važiuojant per Vaišvydavą jis su Gabriele susibarė, nes važiuojant automobiliu ji užsileido garsiai muziką ir pradėjo kalbėti. Jis jai papriekaištavo, kad ji garsiai užsileido muziką. Tada ji pradėjo jam aiškinti, kad jo nuotaika bloga, ko ji čia su juo išvis važiuoja. Jis tuo me tu buvo blaivas. Konflikto metu necenzūrinius žodžius gal ir pasakė, bet prieš ją tikrai nesmurtavo. Nukentėjusioji į automobilį įsėdo sveika, na, tik jos kakta buvo pradraskyta, nes ji draskosi, nes turi odos alergiją odos. Jis pats buvo sveikas. Prieš pat Dambravos mišką, prie medelyno yra sustojimas, ten jis nukentėjusiąją paleido, jokių smūgių nesudavė ir ji jam nesudavė, nukentėjusioji išlipo pati, jis jos neišmetė. Tik ji prieš išlipdama labai stipriai barėsi. Išleidęs nukentėjusiąją nuvažiavo pas pažįstamą pasiimti pakrovėją. Jis bandė parašyti jos mamai per socialinį tinklapį „Facebook“, kur ji dingo, nes nesirodė dvi dienas, tik po dviejų parų sužinojo, kad nukentėjusioji buvo sužalota. Po dviejų ar trijų dienų nukentėjusioji jo paklausė, kur jos daiktai, nes ji pati atvažiavo su mama pas jį į sodą. Pretenzijų jos mama jam nepateikė. Sode pas jį buvo jos chalatas, šlepetės, drabužiai. Ji laikė drabužius tam, kad persirengti. Jos drabužiams buvo skirtas stalčius, jis nelįsdavo į jos daiktus. Ar matėsi sumušimo požymiai pas nukentėjusiąją nepamena. Prie akies kažkur buvo mėlynė. Jie trumpai kalbėjosi. Kitą parą ji vėl atvažiavo pas jį, visą parą jie prabuvo kartu, po to jis su ja važiavo ieškoti į Dumbravos mišką jos daiktų, nes ji sakė, kad pametė rankinuką, jis jos daiktų neėmė, jie ieškojo miško viduryje, nuo pagrindinio kelio apie 100 m, tai buvo gal 3-4 km nuo vietos, kur jis ją paleido, ji bandė atsiminti vietas, kur ėjo, bėgo, taip ieškant užtruko apie pusantros valandos, tačiau jokių jos daiktų taip ir nerado. Ji ieškojo krepšio, sakė, kad ten yra dokumentai, drabužiai persirengti. Jis klausė jos kaip ji ten miško viduryje atsidūrė, bet ką tiksliai ji atsakė nepamena. Nukentėjusioji visada nešiojosi planšetę (kompiuterį). Jis jai buvo nupirkęs baltą. Nukentėjusioji buvo jauna nepilnametė mergytė, jis suaugęs vyras ją ištraukė iš daug stipresnių reikalų, nes ją bandė išvežti parduoti. Jam gaila nukentėjusiosios kaip žmogaus. Nuotaikos pas ją dažnai šokinėja. Jis nepripažįsta, kad mušė nukentėjusiąją. Būdavo, kad nukentėjusioji daužydavo save su ranka, todėl jis vis bardavo ją, kad jinai krapštydavo sau veidą, būdavo, kad mušdavo savo veidą, draskydavo su nagais.

Nors kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir neprisipažino, teismas tokią kaltinamojo poziciją laiko gynybine taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes kaltinamojo kaltė neabejotinai yra įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nustatyta tvarka byloje surinktais tiesioginiais įrodymais: nukentėjusiosios parodymais ir jų patikrinimo vietoje protokolu, liudytojų S. B., R. T. parodymais, akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios protokolu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, bei kitais byloje surinktais ir teismop posėdžio metu ištirtais netiesioginiais įrodymais.

Nukentėjusioji G. J. parodė, kad kaltinamasis nėra jai giminaitis, šiuo metu jie yra išsiskyrę. Kai jie susipažino, jai buvo apie 17 m., ji buvo moksleivė, pradžioje jie kartu negyveno, gyventi kartu pradėjo po pusės metų. Ji apsigyveno pas jį sode, iš ten rytais kaltinamasis nuveždavo ją į mokyklą, arba atvežęs iki sustojimo įsodindavo į mikroautobusą. Kurį laiką jie buvo kartu kaip pora, sutardavo, tačiau nuo 2015-01-01 , kai jis pirmą kartą pakėlė prieš ją ranką, labai pradėjo nesutarti, nes per Naujus metus jai paskambino draugas, ji kalbėjo su juo, o kaltinamajam pasirodė, kad ji pasakė, jog pasiilgo to draugo. Tada jis iš pavydo išmetė jos telefoną per langą ir sudavė jai į veidą daugiau nei vieną kartą, gal tris kartus, dar norėjo su šaliku smaugti. Ji kaltinamajam sakė, kad jis parvežtų ją pas mamą, bet jis atsakė, kad neveš. Tąsyk nuvažiavo pas jį į sodą, jis atsiprašė ir viskas buvo gerai. Dvi tris dienas ji buvo pas jį sode kol viskas praėjo. Ant jos kūno matėsi sužalojimai, buvo sutinęs veidas, todėl jis jos ir nenorėjo vežti pas mamą. Jai grįžus pas mamą dar matėsi mėlynė, mamai paklausus, kas nutiko ji pasakė, kad į spintelę atsitrenkė, tačiau mama nepatikėjusi pasakė, kad čia ne nuo spintelės ir pradėjo jos klausinėti, bet ji nieko mamai neatsakė, tylėjo, nes jam atleido, galvojo, kad žmogus pasikeis. Po to įvykio kaltinamasis jos atsiprašė. Ji mylėjo tą žmogų. Eduardas prieš ją smurtavo dar kelis kartus, dažniausiai kai pergerdavo, nes jis labai daug geria, tada jam sukyla agresija. Pas jį gyvendavo sode ištisai kaip pora, tik važiuodavo pas mamą nusimaudyti, nes pas jį dušo nėra, po to pabūdavo pas mamą šiek tiek, nes ir mama pasiilgdavo jos. Po to jis ją vėl pasiimdavo, arba ji pati atvažiuodavo pati pas jį. 2015-08-24 kaltinamasis jai paskambino, kad važiuos į sodą, ji mamai pasakė, kad grįš kitą dieną arba vakare. Mašinoje važiavo dviese, jam prasidėjo piktumai, kad neturi pinigų, nes kažkas neatsiskaitė su juo. Jie važiavo į sodą pro Vaišvydavą, nuvažiavo gal 3-4 km, kai jis paėmė jos planšetę ir ji supyko, kad jis negražina planšetės, pradėjo kelti triukšmą, paėmė jo telefoną ir išmetė jo telefoną per langą, jis užpyko ir susinervinęs trenkė jai. Ji išmetė pagrindinio kelio sankryžoje su miško keliu, jis nusuko nuo pagrindinio kelio, kiek pavažiavo tiksliai nežino, gal 10-20 m., pagrindinio kelio nematė, po to jis sustojo tačiau jis telefono nesusirinko. Kai ji išmetė telefoną, kaltinamasis pradėjo ją keikti, trenkė jai per veidą. Jie išlipo iš mašinos, kaltinamasis trenkė jai 2-3 kartus planšete per galvą, veidą, planšetė nuo smūgio perlinko per pusę, išvadino ją „suka“ ir panašiai, jai bėgo kraujas, buvo skausmas, ji verkė, jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies, tada jai kaltinamasis sakė, kad ji kastųsi žemėje duobę. Kai jis nusisuko, ji pabėgo į mišką. Bijojo, kas jai bus, kai kaltinamasis link mašinos pradėjo eiti. Jis vėliau pasakė, kad ėjo vandens atsinešti, kad kraują nuplauti, tačiau ji iš išgąsčio visko prisigalvojo kas gali atsitikti, todėl bijodama smurto pabėgo į mišką. Ją surado liudytojas girininkas S. B., pamatė važiuodamas mašina, kad ji visa kruvina. Ji sustabdė mašiną ir paklausė girininko S. B., ar galėtų paskambinti mamai ir girininkui leidus jai paskambino, mama paskambino greitajai, policijai. Girininkas ją nuvežė iki pagrindinio kelio, palaukė greitosios, atvažiavo greitoji ir nuvežė į Klinikas. Po šio įvykio kreipėsi į policiją, kai po įvykio buvo praėję gal 2-3 d. kreipėsi į teismo medicinos ekspertus. Klinikose ją apklausė, ji iškart parašė policijai pareiškimą. Kai ji pabėgo į mišką, jai buvo gaila visų paliktų daiktų, kuriuos įvykio metu miške paliko kaltinamojo automobilyje. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji parodė, kur, kada, kaip ir prie kokių aplinkybių ją mušė kaltinamasis 2015-08-24 (b. l. 73-77).

2015-10-26 akistatos tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo metu esminiai prieštaravimai nepanaikinti, abu liko prie ankstesnių savo parodymų (b. l. 79-80).

Liudytojas S. B. parodė, kad dirba Dubravos miškų urėdijos Šilėnų girininkijos girininku. 2015m. rugpjūčio 24 d., laikotarpiu po 17 valandos, jis važiavo tarnybiniais reikalais nuo girininkijos per mišką su Toyota džipu raudonos spalvos ir pamatė link pagrindinio kelio einančią merginą kruvinu veidu miške. Nukentėjusioji sustabdė jį, jis sustojo, paklausė, kas nutiko. Mergina pasakė, kad ją sumušė, kad ji nieko neturi, nei telefono, nei daiktų. Mergina sakė, kad jos draugas Eduardas, jai trenkė per veidą, bet jis miške jokio Eduardo nematė, mergina prašė jai leisti paskambinti. Merginos veidas ir rankos buvo kruvinos, jam nekilo mintis, kad ji galėjo pati susižaloti, nes mergina buvo šoke, verkė. Mergina skambino mamai, po to jie skambino pagalbos numeriu 112. Jis pats minėto užpuoliko neieškojo. Jis pavežė marginą iki pagrindinio kelio, nuo kurio iki tos vietos buvo apie kilometras. Kai atvažiavo greitoji, jis nuvažiavo namo. Mergina buvo apsirengusi šviesiai, palaidine ir šortais, apsiavusi buvo su paplūdimio šlepetėm. Mergina sakė, kad dingo planšetė. Ji su savimi jokių daiktų neturėjo.

Liudytoja R. T. parodė, kad nukentėjusioji G. T. yra jos dukra, kaltinamasis nėra jos giminaitis, anksčiau buvo jos dukters artimas draugas, jie kartu gyveno. 2015 m. rugpjūčio 24 d. popietę Gabrielė paskambino jai iš nepažįstamo numerio ir verkdama pasakė, kad susibarė su Edcka, taip ji vadino savo artimą draugą kaltinamąjį, ir kad jis ją sumušė, po to ištempė iš mašinos, ji nežino kur dabar yra, kad susistabdė mašiną, jos vairuotojas davė paskambinti. Klausė ar ji gali atvažiuoti pas ją, prašė iškviesti policiją. Ji dukrai liepė išsikviesti policiją, skambinti 112, nes ji pati tuo metu prižiūrėjo mažametį vaiką. Ji to žmogaus paprašė, kad nepaliktų jos dukters ir pabūtų prie jos, paliudytų policijai, nes dukra buvo išsigandusi, šoke. Ji dukrą guodė, pasakė, kad tuoj atvažiuos policija, greitoji. Dukra jos paklausė, jei ją greitoji išsiveš ar ji atvažiuos jos paimti, sakė, kad jai bėga kraujas, visur skauda. Atvykus greitajai telefonu liudytoja paklausė kur veš jos dukrą, jai pasakė, kad į Klinikas. Tada ji pasakė, kad į Klinikas gali atvažiuoti, ten nuvykusi pamatė Gabrielę, kuri buvo kruvina, buvo mėlynių, dukra nieko su savimi neturėjo, tik nosinių krūvą, nes nosis bėgo labai. Jai dukra pasakė, kad labai skauda, dabar vyksta policijos tyrimas, negali daug kalbėti su ja. Ji paprašė gydytojų, kad išleistų dukrą, ji ją nusivedė į tualetą, apiprausė kraujus, padavė atvežtus dukros rūbus, perrengė, nes dukra buvo sušalusi, drebėjo ir dukra vėl sugrįžo pas gydytojus. Matėsi, kad dukrai tai stresas – ji buvo išsigandusi. Nors Eduardas visada pasmurtaudavo, bet kad pasmurtautų ir po to paliktų ją be daiktų, be nieko, taip dar nebuvo. Gabrielė pradžioje slėpė tą draugystę, po kiek laiko atvedė jį parodyti. Ji kalbėjo, kad dukra nedraugautų su juo. Bet Gabrielė sakė, kad čia trumpa, greitai baigsis viskas. Dukra su kaltinamuoju bendravo apie metus su trupučiu, nors ji sakė, kad jo nemyli, tačiau motinai atrodo, kad nors jie bendravo artimai, nebuvo tarp jų nuoširdžios draugystės, buvo kažkokie dalykiški santykiai. Matė, kad jis didžiuojasi, kad turi jauną panelę. Buvo, kad po dvi tris dienas jie būdavo kartu. Jis mokėjo ją įtikinti, terorizuoti, kad jei ji neatvažiuos, jai bus tas ir tas. Jis seniau smurtaudavo dukros atžvilgiu, jų namuose irgi smurtavo. Po 2015m. rugpjūčio 24 d. įvykio praėjus kažkiek laiko jos abi su dukra ėjo į parduotuvę ir susitiko kaltinamąjį, kuris puolė ant kelių prieš dukrą ir atsiprašinėjo. Po šio įvykio Gabrielei buvo pairę nervai, gėrė raminamuosius, buvo dirgli, nervuota. Po mėnesio laiko jos nuvažiavo pas kaltinamąjį pasiimti dukros daiktų - chalato, šlepečių, rūbų. Pas jį nerado nei paso, iki įvykio turėjo planšetę. Pinigų jis neduodavo, sakydavo, kad atveždavo kelnaites, šortus. Auklėtoja pasakydavo, kad Gabrielė ateina su mėlyne. Auklėtoja, klasiokės žinojo, kad ji turėjo vyresnį draugą. Pas jį namuose ji yra buvusi tik tą vieną vakarą, kai važiavo dukros daiktų.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2015-09-18 išvados Nr. G 2627/15(02) matyti, kad G. J. konstatuotas nosies sumušimas, padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nosies pertvaros iškrypimas su šia trauma nesiejamas, kadangi rasti duomenys apie seną traumą, kurios metu iškrypo nosies pertvara. Kairės ausies ūžesio su 2015-08-24 trauma vienareikšmiškai susieti negalima, kadangi iš karto po traumos kairės ausies pablogėjusia klausa nesiskundė, taipogi nenurodė trauminio poveikio į kairę ausį buvimo. (b. l. 21).

Iš nagrinėjus bylą ir ištyrus byloje surinktus įrodymus, konstatuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti įrodymai nepažeidžiant teisingumo ir teisėtumo principo, todėl jie pripažintini įrodymais ir jais remiantis grindžiama kaltinamojo kaltė priimant šioje byloje nuosprendį.

Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino; pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas BK 140 str. 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Pagal BPK 38 str. asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Byloje surinktų įrodymų visuma pilnai ir neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., nes smurtavo artimoje aplinkoje, prieš savo sugyventinę, nes jis su nukentėjusiąja gyveno artimai, tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis nurodė, kad juos siejo jausmai, o ne koks dalykinis bendravimas, kaip nurodo nukentėjusios motina R. T., kuriai buvo nepriimtina, kad duktė gyvena ir artimai bendrauja su jos metų vyriškiu.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamasis dirba, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas – jo atžvilgiu galioja paskirta administracinė nuobauda (b. l. 108-115).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.).

Teismas mano, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam skirtina numatyta sankcijoje bausmės rūšis – laisvės apribojimas bei nustatytini įpareigojimai (BK 48 str.). Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai - nesunkų tyčinį nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumui neišnykus padarė naują nusikalstamą veiką.

Taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 64¹ str. 1 d. nėra teisinio pagrindo, nes byloje buvo atliktas pilnas bylos aplinkybių tyrimas, kaltinamasis savo kaltės nepripažino (BK 64¹ str. 2 d.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir nuteisti bausme - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

3) įpareigoti atlikti 100 (vieną šimtą) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį išdirbant po nemažiau kaip 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų,

4) per 3 (tris) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės – laisvės apribojimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.