Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

vertėjaujant Marijai Grigorian, Giedriui Račkauskui, Irinai Pikčilingienei, Erikai Vencevičienei,

dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei, kaltinamajam E. Š., jo gynėjui advokatui Tadeuš Gudzinski, nukentėjusiajam A. F., jo atstovui advokatui Viktorui Onačko,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkų tautybės, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis, administracine tvarka baustas, teistas:

1) 2012-01-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą turtinę žalą; uždrausta bausmės atlikimo laikotarpiu lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, diskotekose;

2) 2013-06-26 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 284 straipsnio 1 d. 50 MGL (6500 litų) bauda;

3) 2013-07-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d., vieneriems metams laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu, nesilankyti baruose, restoranuose, kavinėse, diskotekose, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per 4 mėn. nuo teismo sprendimo išklausyti minėtą programą.

4) 2013-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d., 25 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį 1 metams 4 mėn. laisvės atėmimo. Bausmė subendrinta su 2013-06-26, 2013-07-12 nuosprendžiais ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas ir 50 MGL (6500 litų) bauda. Vadovaujantis BK 75 str. 1 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn.,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent 2011-11-01, apie 02.40 val., prie picerijos „ČILI PICA“, esančios Gedimino pr. 23, Vilniuje, durų, viešoje vietoje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais 2 asmenimis, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kas pasireiškė tuo, kad dėl menkavertės priežasties, sudavė vieną kartą kumščiu A. F. į žandą, po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam jaunuoliui sudavus nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į smilkinį, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais 2 asmenimis, sudavė nukentėjusiajam nenustatytą kiekį smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, tokiu būdu A. F. padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda su kraujosruva dešinės akies srityje, nubrozdinimais viršugalvio kairėje pusėje, kraujosruva dešiniame žaste, kairės čiurnos sąnario raiščių patempimu.

E. Š. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais 2 asmenimis, 2011-11-01, apie 02.40 val., lauke, prie picerijos „ČILI PICA“, esančios Gedimino pr. 23, Vilniuje, durų, išplėšdamas iš nukentėjusiojo A. F. rankų, atvirai pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 6700 Classic”, 780 litų vertės, su jame buvusia SIM kortele “EUROCOM”, 20 litų vertės, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam A. F. priklausantį 800 litų vertės turtą, tuo padarant nukentėjusiajam 800 litų turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. Š. paklaustas ar pripažįsta savo kaltę nurodė, jog dalinai pripažįsta savo kaltę. Telefono negavo, o tik norėjo apginti merginą. Duodamas parodymus paaiškino, jog su A. K. automobiliu „Crysler“ atvažiavo į picerija „Čili“. Prieš tai vartojo alkoholiniu gėrimus ir juos vartojo picerijoje. Tą dieną jo dešinė ranka buvo sutvarstyta ir turėjo savo telefoną „Nokia“ su liečiamu ekranu. Keturiese išėjo parūkyti ir pamatė dvi merginas iš kurių viena verkė. Jis priėjo prie jos ir paklausė jos, kas nutiko. Mergina pasakė, jog ją sumušė nukentėjusysis. Tada pamatė, jog su juo buvę vaikinai pradėjo mušti nukentėjusįjį, bet nematė kas kam kokius sudavė smūgius. Jis pats nukentėjusiojo nemušė. Pamatė, jog nukentėjusysis jau gulėjo. Paliko gulintį ir bandantį atsikelti nukentėjusįjį ant žemės ir nuėjo į kavinę. Nukentėjusysis tuo metu nieko nesakė. Grįžo į kavinę ir po kokių 10 min. vėl išėjo į lauką, kur stovėjo nukentėjusysis ir rėkė per visą aikštelę bei jį įžeidinėjo. Tuo metu E. Š. turėjo savo telefoną rankoje ir juo trenkė nukentėjusiajam per petį dėl ko telefonas iškrito. Su juo buvę vaikinai pradėjo mušti nukentėjusįjį. Su pažįstamais sėdo į automobilį, kurį vairavo A. K., o jis sėdo už jo ir išvažiavo. Jį parvežė namo, o su juo buvę vaikinai nuvažiavo toliau linksmintis. Buvo sulaikytas po dviejų mėnesių, kai važiavo automobiliu, kurį pasivijo ir sustabdė policija. Apie pagrobtą telefoną sužinojo tik tada, kai buvo sulaikytas policijos komisariate. Išleistas po sulaikymo atsitiktinai sutiko A. K. draugą ir jam paaiškino, jog buvo sulaikytas ir buvo pagrobtas telefonas, todėl tegu atiduoda. Jam patikino, jog ras telefoną ir atiduos. Apie tai, jog telefonas atiduotas, sužinojo po pusės metų pakviestas į apklausą į policijos komisariatą. Kaip nukentėjusiojo telefonas atsirado pas A. K. negali paaiškinti. Kitokius paaiškinimus davė ikiteisminio tyrimo metu, nes tyrėja jam darė spaudimą, rėkė, reikalavo prisipažinti. Teismo posėdžio metu peržiūrėtame vaido įrašė atpažino save, nes buvo su oranžiniu džemperiu ir su sutvarstyta dešina ranka.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. F. duodamas parodymus paaiškino, jog buvo išgėręs 150 gramų viskio ir draugai jį atvežė į piceriją „Čili“. Lauke prie picerijos stovėjo dvi panelės, kurias jis pakvietė užeiti kartu į vidų. Jos jį pasiuntė ir viena iš panelių jam sudavė delnu į veidą. Jis ją atstūmė su ranka, bet nemušė. Matėsi, jog ji buvo neblaivi. Prie jo priėjo vyrai, kurie paklausė, kodėl muša merginas. Kaltinamasis, kuris buvo apsirengęs su oranžine striuke, jam trenkė pirmą smūgį į veidą. Po smūgio nukentėjusysis iš rankinuko ištraukė telefoną ir juo norėjo paskambinti draugams, nes buvo likęs vienas, o prie jo priėjo keturiese. Telefoną jis laikė kairėje rankoje, o kaltinamasis jį ištraukė. Prieš tai suduotas smūgis neturėjo įtakos, jog telefonas buvo atimtas. Kaltinamasis telefoną laikė apie 30 sekundžių ir prašomas jį atiduoti, negrąžino. Tada gavo smūgį iš šalia stovinčio vaikino į antakį ir nuo smūgio parardo sąmonę. Krisdamas pajuto, jog yra mušamas į įvairiais kūno vietas. Nežino kas buvo toliau su telefonu. Kai atgavo sąmonę, vaikinų jau nebuvo, o tik šalia stovėjo dvi merginos. Atrodo, jog tuo metu buvo atsirėmęs į sieną. Tada išėjo kaltinamasis. Jis kaltinamajam pasakė, kad teks dar susitikti ir vis tieks grąžins telefoną, nes jį suras. Kaltinamasis ir kiti su juo buvę vaikinai vėl pradėjo jį mušti. Jis vėl prarado sąmonę ir ją atgavo tik ligoninėje. Telefoną jam pavyko atgauti, nes per vaizdo kameras pamatė automobilio numerius su kurio išvažiavo kaltinamasis. Važiuojamas į Naują Vilnią pamatė šį automobilį. Pažįstamo paprašė jam padėti grąžinti telefoną, ir jam prie parduotuvės „Iki“ telefoną grąžino vaikinas vardu Andrej. Kaltinamąją po šio įvykio pamatė Naujojoje Vilnioje ir paskambino tyrėjai, kuri pasakė skambinti telefonu 112 ir prašyti, jog policijos ekipažas sulaikytų jį. Subačiaus gatvėje kaltinamasis buvo sulaikydamas važiuojantis automobiliu. Su kaltinamuoju susipažino tik akistatos metu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. duodamas parodymus paaiškino, jog su kaltinamuoju ir dar kitais vaikinais buvo kartu picerijoje. Lauke prie picerijos pamatė nukentėjusįjį, kuris lindo prie merginų. Kaltinamasis šias merginas užstojo priėjo ir nustūmė. Jokių smūgių jis nematė. Jis nuėjo į piceriją, o nukentėjusysis liko gatvėje. Po kiek laiko picerijoje su pažįstamais jis išėjo iš picerijos. Jis atsiskaitinėjo, todėl išėjo paskutinis. Tarp jų nebuvo jokių kalbų dėl atimto telefono, o tik buvo sakoma, jog kaltinamasis pasielgė didvyriškai ir užstojo merginas. Po kiek laiko jis tvarkė savo automobilį ir sėdinių apvalkale surado seno modelio telefoną „Nokia“ su mygtukais. Paklausė pažįstamų, gal kas jį paliko, bet kadangi niekas neprisipažino, įstatė kortelę ir pradėjo pats juo naudotis. Vėliau susitiko su Robertu Pecevskiu, kuris pasakė, jog atsirado žmogus, kurio šis telefonas. Susitikęs su nukentėjusiuoju, jis tą telefoną jam atidavė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. L. duodama parodymus paaiškino, jog kartu su M. B. buvo picerijoje „Čili“ ir išėjo parūkyti. Prie jų priėjo vaikinas, kuris paprašytas jas palikti, sudavė M. B. per veidą. M. B. labai išsigando ir pradėjo verkti. Tai pamatė šalia stovėję keturi vaikinai, tarp kurių buvo kaltinamasis. Vaikinai sumušė nukentėjusįjį. Smūgiai buvo iš pradžių suduoti stovinčiam nukentėjusiajam, o paskui ji neatsimena, nes buvo labai išsigandusi. Negali tiksliai pasakyti kas kokius smūgius sudavė. Prisimena, jog nukentėjusysis lyg tai kalbėjo telefonu. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė tikslesnius parodymus, nes dabar tiksliai neatsimena visų įvykio aplinkybių.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. B. duodama parodymus paaiškino, jog su E. L. buvo kavinėje „Čili“. Joms išėjus į lauką parūkyti, prie jų priėjo nukentėjusysis, kuris lyg tai pradėjo kažką sakyti. Kadangi nenorėjo su juo kalbėtis, tai buvo pasiūla nukentėjusiajam eiti savais keliais. Jis dėl to supyko ir jai sudavė per veidą. Staigiai atsirado vaikinai, kurie paklausė kas atsitiko. Jai paaiškinus kas nutyko, vienas iš vaikinų ją apkabino, o kiti pradėjo mušti. Mušėsi vaikinas su oranžine striuke. Kadangi ji buvo laikoma apkabinta, nematė kas vyko ir kokie buvo suduodami smūgiai. Nemano, jog nukentėjusysis buvo užpultas dėl telefono, o greičiausiai iš vyriškumo. Vėliau vaikinai atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Ji iš gailesčio iškvietė policiją ir greitąją. Nukentėjusysis lyg tai turėjo telefoną ir su juo kalbėjo, bet koks buvo telefono likimas, ji nieko negali pasakyti. Ikiteisminio tyrimo metu davė tikslesnius parodymus, nes dabar daug įvykio detalių neprisimena.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. P. duodamas parodymus paaiškino, jog pažįsta iš matymo nukentėjusįjį ir kaltinamąjį. Jį surado nukentėjusysis per pažįstamą, nes pamatė, jog jį sumušę vaikinai išvažiavo su automobiliu, kuris jam anksčiau priklausė, o dabar važinėjo A. K.. Nukentėjusysis paprašė gražinti telefoną. A. K. ir pradžių nelabai norėjo grąžinti, nes buvo pakeitęs korpuso dangtelį, bet vėliau nepamena ar atidavė. Kiek girdėjo apie įvykį, jog dėl merginos kilo muštynės, kaltinamasis nežinojo, jog buvo paimtas telefonas. Atrodo, jog A. K. telefoną pakėlė nuo žemės ir niekam nesakęs paėmė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. K. duodamas parodymus paaiškino, jog yra policijos pareigūnu. Įvykio aplinkybes blogai prisimena. Iš budėtojo gavo pranešimą, jog kreipėsi merginos ir yra nukentėjusysis. Merginos paaiškino, jog prie jų kažkas prisikabino, nukentėjusysis jas bandė apginti, todėl ir buvo sumuštas. Dėl nukentėjusiojo telefono nieko nežino.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 m. lapkričio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 3299/11 (01) nurodoma, jog A. F. padaryta: muštinė žaizda su kraujosruva dešinės akies srityje, nubrozdinimas viršugalvio kairėje pusėje, kraujosruva dešiniame žaste, kairės čiurnos sąnario raiščių patempimas, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-11-01). Kraujosruva dešiniame žaste būdinga pirštų spaudimui; kairės čiurnos sąnario raiščių patempimas galėjo atsirasti pakreipus koją per čiurnos sąnarį; sužalojimai dešinės akies srityje ir viršugalvyje būdingi smūgių sudavimams kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairės čiurnos sąnario raiščių patempimas galėjo atsirasti susižalojant. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti vienos rūšies daiktais. (t.1, b.l. 97-98).

2011 m. liepos 3 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, jog UAB „Čili Pica“ vadybininkas A. V. pateikė vaizdo įrašą – CD laikmeną (t.1., b.l. 24).

2011 m. lapkričio 29 d. Daiktų, dokumentų patekimo protokole nurodoma, jog nukentėjusysis A. F. savo iniciatyva pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6700 Clasic“ (b.l. t.1., b.l. 79).

2011 m. lapkričio 29 d. Daikto apžiūros protokole nurodoma, jog buvo apžiūrėtas telefonas „Nokia 6700 Clasic“, kurio korpusas metalinės sidabrinės spalvos, ekranas - juodos spalvos. Vizualiai apžiūrėjus telefoną matosi, jog jis yra geros būklės (t.1. b.l. 80).

Byloje esančiame CD diske (b.l. 132) yra įrašyti 7 failai: „VG Player_EN.exe“, „iejimas 02.00-03.00.vgz“, „įėjimas 01.30-02.00.vgz“, „sale 1 01.30-02.00.vgz“, „sale 1 02.00-03.00.vgz“, „salė 2 01.30-02.00.vgz“ ir „sale 2 02.00-03.00.vgz“.

Peržiūrint vaizdo įrašus matyti, jog jame nurodytu laiku 1:45:56 privažiuoja ir sustoja tamsios spalvos lengvasis automobilis. 1:46:20 iš automobilio išlipa ir įeina į kavinės vidų 4 vaikinai, tarp kurių yra kaltinamasis su juoda striuke ir oranžiniu džemperiu. 1:46:44 tris vaikinai, tarp jų ir kaltinamasis, sėda prie staliuko; papildomai matosi, jog kaltinamojo dešinė ranka yra aptvarstyta. 1:47:20 kaltinamasis nusiima striukę ir lieka su oranžinės spalvos džemperiu. 1:47:56 kaltinamasis atsistoja ir nueina nuo staliuko. 1:50:28 kaltinamasis grįžta prie staliuko ir kartu su juo ateina dar du vaikinai; prie staliuko atsisėda viso 4 vaikinai. 1:53:04 kaltinamasis atsistoja ir nueina nuo staliuko. 1:55:35 kaltinamasis grįžta ir atsisėda prie staliuko. 2:39:09 kaltinamasis kartu su juo sėdėjusiais prie staliuko 3 vaikinais nueina nuo staliuko. 2:40:47 kaltinamasis pro duris išeina iš kavinės į gatvę ir stovi su dviem vaikinais priešais kavinės stiklines duris. 2:41:48 kaltinamasis pasitraukia kairiau. Tolesniame vaizdo įraše kaltinamasis vaikšto iš vienos pusės į kitą, dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo lauko; kartu su juo nedideliu atstumu yra kiti vaikinai 2:43:38 kavinėje stovinti mergina prieina arčiau durų pažiūrėti kas vyksta ir grįžta atgal. 2:46:22 kaltinamasis su kaire ranka padaro staigų mostą. 2:45:40 kaltinamasis iš gatvės pro duris įeina į kavinę. 2:45:58 kaltinamasis sėda prie staliuko. 2:47:00 kaltinamasis sėdėdamas prie stalo, kairėje rankoje laiko tamsios spalvos nedidelį daiktą, kurį padeda ant stalo. 2:47:07 kaltinamasis su kaire ranka iš kišenės ištraukia kitą tamsios spalvos nedidelį daiktą, kuris paspaudus pradeda šviesti; ranką su daiktu patraukia kairiau stalo ir ten palieka šį daiktą (ranka sugrįžta tuščia); tada su kairia ranka paima kitą ant stalo gulintį tamsios spalvos šviečiantį daiktą ir įdeda į kišenę (šie veiksmai matosi žiūrint 8 kartus sulėtintai vaizdo įrašą). 2:47:35 prie staliuko grįžta 2 vaikinai ir atsisėda, o kaltinamasis persėda kairiau stalo. 2:47:43 kaltimasis su kairia ranka nuo kairės pusės stalo paima ir prie vieno vaikino padeda nedidelį tamsios spalvos daiktą. 2:47:59 vaikinas laikydamas kairėje rankoje apžiūri daiktą ir padeda ant stalo. 2:48:04 vaikinas su kairia ranka vėl paima šį daiktą ir įsideda sau į kišenę. 2:49:38 kaltinamasis su 2 vaikinai atsistoja ir nueina nuo staliuko. 2:49:51 kaltinamasis išeina pro kavinės duris į gatvę ir nueina kairiau. 2:50:21 prie durų stovintis tamsios spalvos automobilis išvažiuoja.

Esant anksčiau nurodytų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumai, darytina išvada, jog byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, jog E. Š. 2011 m. lapkričio 1 d., apie 1:46 val. kartu su liudytoju A. K. ir kitais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis atvyko į piceriją „Čili Pica“, esančią Gedimino pr. 23, Vilniuje. Su šiais asmenimis nuėjo į vidų bei atsisėdo prie stalo. Apie 2:40 val. kaltinamasis kartu su juo buvusiais vaikinais išėjo iš kavinės į lauką. Byloje esančiame vaizdo įraše nesimato ir negalima konkrečiai pamatyti kokius veiksmus kaltinamasis atlieka lauke, kadangi kaltinamasis epizodiškai pasitraukia iš vaizdo kameros stebėjimo zonos. Vaizdo įraše matyti, jog nuo kaltinamojo nedideliu atstumu yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, kartu su juo buvę vaikinai, t.y. visi jie mato vieni kitus veiksmus.

Nukentėjusysis A. F. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog lauke prie picerijos „Čili“ priėjo prie ten stovinčių dviejų merginų ir jas užkalbino. Viena iš merginų jam sudavė delnu į veidą, todėl jis ją nustūmė su ranka, bet nemušė. Liudytojos E. L. ir M. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog nukentėjusysis paprašytas eiti savais keliais, sudavė M. B. per veidą. Nors tarp šių liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų yra nesutapymas dėl suduoto smūgio ar nustūmimo, bet aplinkybė, jog M. B. dėl įvykusio kontakto nesikreipė į policiją ir medicininės pagalbos, leidžia daryti išvadą, jog kontaktas nebuvo labai stiprus, todėl A. F. galėjo šį kontaktą vertinti kaip nustūmimą, o liudytojos E. L. ir M. B., kaip suduotą smūgį. Po šio įvykusio kontakto M. B. pradėjo verkti.

Kaltinamasis E. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, jog su 3 vaikinais išėjęs parūkyti pastebėjo dvi merginas, iš kurių viena verkė. Priėjęs ir paklausęs prie merginų kas atsitiko, jos pasakė, jog sumušė nukentėjusysis. Tai išgirdę su juo buvę vaikinai pradėjo mušti nukentėjusįjį, o jis pats nukentėjusiojo nemušė. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu patvirtino, jog prie jo priėjo vaikinai ir paklausė, kodėl jis muša merginas. Kaltinamasis, kuris buvo apsirengęs su oranžine striuke, jam pirmas sudavė į veidą. Po smūgio nukentėjusysis iš rankinuko ištraukė telefoną ir norėjo paskambinti draugams, bet kairėje laikytą telefoną iš rankos jam ištraukė kaltinamasis. Prašomas grąžinti telefoną, kaltinamasis jo negražino. Toliau gavo smūgį iš šalia stovėjusio vaikino į antakį ir nuo smūgio prarado sąmonę. Krisdamas pajuto, jog yra mušamas į įvairiais kūno vietas. Liudytoja E. L. teismo posėdžio metu patvirtino, jog vaikinai, tarp kurių buvo ir kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį, iš pradžių suduodami smūgius stovinčiam nukentėjusiajam. Liudytoja M. B. paaiškino, jog prie jos priėję vaikinai mušė nukentėjusįjį, mušėsi ir vaikinas su oranžine striuke. Liudytojas A. K. kaltinamojo veiksmus paaiškino, kaip merginų užstojimą ir nukentėjusiojo nustūmimą. Pats kaltinamasis pirmo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies, telefono negavo ir norėjo tik apginti merginą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis duodamas parodymus paaiškino, jog sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį dešinę ranką į žandą, ir nuėjo į kavinę. Po to išėjęs iš kavinės sudavė nukentėjusiajam smūgį į žandikaulį (t.2., b.l. 86, 92). Vaizdo įraše nurodytu laiku 2:46:22 matosi E. Š. ranka daromas staigus mostas Nukentėjusysis teismo posėdžio metu paaiškino, jog kai atgavo sąmonę, jį mušusių vaikinų ir kaltinamojo jau nebuvo. Matė dvi stovėjusias merginas. Tada išėjo kaltinamasis. Jis jam pasakė, jog teks dar susitikti ir teks grąžinti telefoną, nes jį suras. Po tokių pasakymą kaltinamasis jį vėl pradėjo mušti ir jis prarado sąmonę. Kaltinamasis teismo posėdžio metu paaiškino, jog grįžo į kavinę ir po kokių 10 minučių vėl išėjo į lauką, kur stovėjo nukentėjusysis, kuris garsiai jį įžeidinėjo. Dėl to jis su ranka, kurioje laikė telefoną, nustūmį kaltinamąjį, bet jo nemušė. Byloje esančiame vaizdo įraše matyti, jog kaltinamasis ir kartu su juo buvę 2 ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti vaikinai nenuėjo iš karto prie stovinčio automobilio o nuėjo kairiau ir tik po kurio laiko sėdo į automobilį ir išvažiavo. Įvertinus šių įrodymų visumą, darytina išvadą, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. F. parodymais ir tokiu būdu byloje laikoma nustatyta faktinė aplinkybė, jog kaltinamasis priėjęs pirmas sudavė vieną smūgį jam į veidą, o kitą smūgį į antakį jam sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo Nukentėjusiajam krentant, kaltinamasis sudavė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais 2 asmenimis tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. Tiksliai nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam kaltinamasis sudavė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kai vėl išėjo iš kavinės.

Teismas šalina iš kaltinimo nurodytas aplinkybes, jog kaltinamasis spyrė nukentėjusiajam į kaktą. Bei kad nukentėjusiajam buvo suduoti nemažiau kaip po du smūgiai į įvairias kūno vietas, kadangi šios aplinkybės byloje neįrodytos. Teismas taip pat patikslina kaltinime nurodytą aplinkybę, jog kaltinamasis smūgius sudavė kartu su 2 asmenimis, o ne su 2-3 asmenimis, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis kavinėje ir lauke buvo su liudytoju A. K. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, todėl nesant įrodymų, jog prie smūgių sudavimo prisidėjo liudytojas A. K., laikoma įrodyta, jog kartu su kaltinamuoju smūgius sudavė du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys.

Nukentėjusysis teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog po pirmo kaltinamojo smūgio sudavimo, jis ir rankinuko ištraukė mobiliojo ryšio telefoną. Kaltinamasis šį telefoną jam ištraukė iš rankos ir prašomas grąžinti, jo negrąžino. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nepripažino, jog paėmė šį telefoną. Liudytojas A. K. paaiškino, jog nukentėjusiajam priklausantį telefoną rado savo automobilyje ir nežinojo kam jis priklauso. Paprašytas jį grąžinti, jis jį grąžino nukentėjusiajam. Liudytojos E. L. ir M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog apie nukentėjusio telefoną nieko negali paaiškinti. Daikto apžiūros protokole nurodomas apžiūrėtas nukentėjusiojo telefonas yra metalinės, sidabrinės spalvos su juodu ekranu. Byloje esančiame vaizdo įraše matyti, jog kaltinamasis po pirmo išėjimo į lauką grįžta vienas ir sėda prie stalo. Ant stalo padeda daiktą panašų į telefoną ir iš kišenės išima antrą daiktą panašų į telefoną, kurį apžiūrėjęs padeda ant stalo, kairiau nuo savęs. Prieš tai padėtą daiktą, panašų į telefoną, įdeda sau į kišenę. Prie stalo atėjus dviem vaikinais, kaltinamasis pakelia nuo stalo kairės pusės daiktą panašų į telefoną ir jį paduoda ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui. Šis asmuo apžiūri šį daiktą ir įsideda sau į kišenę. Byloje esančiame asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokole rodoma, jog nukentėjusysis atpažino A. K., kaip asmenį, kuris kartu su kitais jam nepažįstamais asmenimis pavogė mobiliojo ryšio telefoną (t.1, b.l. 75-76). Šis byloje esantis netikslumas nepaneigia kitų surinktų įrodymų, nes A. K. galėjo būti atpažintas, kaip asmuo, kuris buvo kartu su asmeniu atėmusiu telefoną. Įvertinus šių byloje surinktų įrodymų visumą, teismas padaro išvadą, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, ir laikytina byloje įrodyta faktinė aplinkybė, jog kaltinamasis po smūgio sudavimo, nukentėjusiajam laikant rankoje telefoną, šį telefoną ištraukė iš nukentėjusiojo rankų ir jo negrąžino. Teismas iš kaltinimo šalina nurodytą aplinkybę, jog kaltinamasis iš karto perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kadangi ši bylos aplinkybė byloje yra neįrodyta.

Šių visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma pagrindžia, jog E. Š. 2011-11-01, apie 02.40 val., viešoje vietoje, prie picerijos „Čili Pica“, esančios Gedimino pr. 23, Vilniuje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais 2 asmenimis, dėl menkavertės priežasties, sudavė vieną kartą kumščiu A. F. į žandą, po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam vaikinui sudavus nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į smilkinį, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais 2 asmenimis, sudavė nukentėjusiajam tiksliai nenustatytą kiekį smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, tokiu būdu A. F. padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda su kraujosruva dešinės akies srityje, nubrozdinimais viršugalvio kairėje pusėje, kraujosruva dešiniame žaste, kairės čiurnos sąnario raiščių patempimu. Tokiais įžūliais veiksmais E. Š. pademonstavo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomeminę rimtį ir tvarką, kadangi smūgiai buvo suduodami viešoje vietoje, prie veikiančios kavinės durų ir prie gatvės, stebint dviem liudytojoms, tarp kurių E. L. patvirtino, jog buvo išsigandusi, gatvėje važiuojant automobiliams ir vaikštant kitiems pašaliniams žmonės. Tokia E. Š. padaryta veika teismo kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Be to, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma pagrindžia, jog E. Š., 2011-11-01, apie 02.40 val., lauke, prie picerijos „Čili Pica“, durų, adresu Gedimino pr. 23, Vilniuje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais 2 asmenimis, išplėšdamas iš nukentėjusiojo A. F. rankų, atvirai pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6700 Classic”, 780 litų vertės, su jame buvusia SIM kortele “Eurocom”, 20 litų vertės Nors kaltinamasis prieš šio turto pagrobimą prieš nukentėjusįjį buvo panaudojęs smurtą – sudavė vieną smūgį ir fizinis smurtas prieš nukentėjusį buvo panaudotas po šio turto pagrobimo, kaltinamojo padaryta veika kvalifikuojama kaip atviroji vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys smurtą naudojo ne su tikslu pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtą - telefoną, o iš chuliganiškų paskatų. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu patvirtino, jog jam suduotas smūgis neturėjo jokios įtakos pagrobiant jo telefoną. Liudytoja M. B. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog nukentėjusiajam suduoti smūgiai buvo ne su tikslu atimti telefoną, o iš vyriškumo.

Kaltinamasis E. Š. padarė apysunkį nusikaltimą nuosavybei bei nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai. Šios bylos nagrinėjimo metu jis yra 3 kartus teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su smurto panaudojimu. Šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas. Ji baustas administracine tvarka. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veikos buvo padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nukentėjusiojo atstovas advokatas Viktoras Onačko prašė papildomai pripažinti E. Š. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, jog jis veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, jog veikos padarytos iš savanaudiškų ir chuliganiškų paskatų. Byloje esančiais įrodymais nenustatyta E. Š. apsvaigimo nuo alkoholio būklė ir kokią tai turėjo įtaką nusikalstamų veikų padarymui, todėl teismas tai nelaiko jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių padarymo E. Š. pripažintas kaltu, padaromos iš chuliganiškų ir savanaudiškų paskatų, todėl šioms aplinkybėms įeinant į nusikalstamų veikų sudėtį, jos papildomai nepripažįstamos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes mano, jog kaltinamajam skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (BK 55 straipsnis) – laisvės apribojimai (BK 48 straipsnis), kurių terminas didesnis už šių bausmių vidurkį. Kaltinamajam uždraudžiama lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, diskotekose, bei jis įpareigojamas nuo 22:00 val. iki 6:00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymuisi, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam žalą. Teismo nuomone, ši bausmės rūšis ir trukmė yra adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo principui.

Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu bendrintinos daliniu sudėjimu būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 1 dalimi, 4 dalimi paskirta subendrinta bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme - 1 metams 6 mėnesiams ir 50 MGL (6500 litų) bauda, kurios vykdomas atidėtas 1 metams 6 mėn.

Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu įsidarbino UAB „Irsana“ vairuotoju ekspeditoriumi (t.3, b.l. 33-34). Buvusios darbovietės UAB „Elektros sprendimai“ buvo charakterizuojamas teigiamai (t.2, b.l. 190). Jis yra pakankamai jauno amžiaus (sulaukęs 24 metų), šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė daugiau kaip prieš du metus. Dėl šių priežasčių teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o atidedant bausmės vykdymą dviem metams (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Byloje pareikšti du civiliniai ieškiniai: nukentėjusiojo A. F. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo 15 000 litų neturtinę žalą; Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo 146,65 Lt turtinę žalą dėl nukentėjusiojo A. F. gydymo.

A. F. gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, jog A. F. akies voko ir srities aplink akį žaizdos ir blauzdinio pėdos sąnario raiščio patempimui gydyti suteiktos paslaugos kainavo 146,65 litus. Šias gydymo išlaidas apmokėjo Valstybinė ligonių kasa. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog anksčiau paminėtas sveikatos sutrikdymas A. F. buvo sukeltas E. Š. nusiklastomais veiksmais, todėl teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes, tenkina civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį ir priteisia iš kaltinamojo 146,65 Lt žalą Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis A. F. prašomą priteisti 15 000 litų neturtinę žalą pagrindė tuo, jog kaltinamasis kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis užpuldamas jį padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Patirti kūno sužalojimai sukėlė didelį fizinį skausmą. Sumuštos kojos skausmai jautėsi pusę metų dėl ko nukentėjusiajam buvo apriboja greitų judesių galimybė, sunkesnių daiktų kėlimo ir pan. Dėl sužaloto veido ir susiūtų žaizdų nukentėjusysis beveik mėnesį laiko turėjo didelių nepatogumų tiek buitinio pobūdžio, tiek komunikuojant su kitais asmenimis. Tuo metu būdamas bedarbis, nukentėjusysis tą laiką negalėjo kreiptis į darbdavius dėl darbo paieškos, nes sumuštas veidas kėlė nepasitikėjimą juo, o dėl skaudančios kojos negalėjo apsiimti darbų, kurie būtų susiję su fiziniais apkrovimais.

Nusikalstama veika nukentėjusiajam A. F. buvo padaryta muštinė žaizda su kraujosruva dešinės akies srityje, nubrozdinimas viršugalvio kairėje pusėje, kraujosruva dešiniame žaste, kairės čiurnos sąnario raiščių patempimas, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Šie patirti sveikatos sutrikdymai sukėlė A. F. fizinį skausmą (suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas, tarp jų ir į veidą) bei nepatogumus (buitinio pobūdžio negalint pakelti sunkių daiktų, komunikuojant su kitais asmenimis, kreipiantis dėl darbo paieškos). Šis A. F. patirtas fizinis skausmas ir sukelti nepatogumai laikytini neturtine žala, kuri teismo vertinama vienu tūkstančiu penkiais šimtais litų.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir įvertinęs anksčiau paminėtus byloje pateiktus įrodymus, teismas tenkina nukentėjusiojo A. F. civilinį ieškinį iš dalies ir iš kaltinamojo priteisia vieno tūkstančio penkių šimtų neturtinę žalą (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo A. F. atstovas advokatas Viktoras Onačko prašė teismo iš kaltinamojo priteisti 2 000 litų išlaidas atstovo advokato Viktoro Onačko teisinei pagalbai apmokėti. Byloje pateiktas 2014 m. kovo 26 d. pinigų priėmimo kvitas, pagal kurį nukentėjusysis A. F. sumokėjo 2 000 litų advokatui Viktorui Onačko už atstovavimą, dokumento surašymą ir patarimą (t.2, b.l. 150). Advokatas Viktoras Onačko dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, jų metu ėmėsi iniciatyvos uždavinėti proceso dalyviams klausimus, teikė prašymus dėl įrodymų išreikalavimų ir teikė papildomus įrodymus bei atliko kitus procesinius veiksmus, todėl teismas daro išvadą, jog šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas) ir jos priteisiamos iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 – 298, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 1 metams 5 mėnesiams, uždraudžiama lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, diskotekose, bei pareigojant nuo 22:00 val. iki 6:00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymuisi, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 1 metams 5 mėnesiams, uždraudžiama lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, diskotekose, bei pareigojant nuo 22:00 val. iki 6:00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymuisi, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir E. Š. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 metams, uždraudžiama lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, diskotekose, bei pareigojant nuo 22:00 val. iki 6:00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymuisi, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-03 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis), ir paskirti E. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams ir 50 MGL (6500 litų) baudą.

Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi E. Š. į paskirtą bausmę įskaityti vieną parą laikino sulaikymo, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-03 nuosprendyje įskaitytus terminus ir pagal 2013-12-03 nuosprendį atliktą bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymą atidėti 2 metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. Š. įpareigoti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiems padarytas turtines žalas; būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, arba lankymusi gydymo įstaigose; nesilankyti baruose, restoranuose, kavinėse, diskotekose.

E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinės teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš E. Š. 146,65 litų žalą Valstybinei teritorinei ligonių kasai.

Nukentėjusiojo A. F. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš E. Š. 2000 litų proceso išlaidas ir 1 500 litų neturtinę žalą nukentėjusiajam A. F..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.