- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-03-03
- Bylos Nr.
- 1-335-606/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokurorės Ritos Ušinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Plungėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. K. smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį.
2015 m. sausio 29 d., apie 13.30 val., namuose adresu - (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kaltinamasis E. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo žmoną D. K. tampė už plaukų, rankų, vieną kartą ranka sudavė į veidą, du kartus spyrė į kojas, tuo nukentėjusiajai – žmonai D. K. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, 2015 m. sausio 31 d., apie 15.59 val., namuose adresu - (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. kaltinamasis E. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, stumdė savo žmoną D. K., kumščiu sudavė į veidą, pataikydamas į akį, tuo nukentėjusiajai – žmonai D. K. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis E. K. kaltu padarius jam inkriminuojamas veikas prisipažino iš dalies ir parodė, kad su žmona D. K. gyvena 24 metus, jų santykiai blogi, dažnai pykstasi dėl pinigų, bei kitokių priežasčių. Kaltinamasis nurodė, kad 2015 m. sausio 29 d. iš ryto jis išgėrė alkoholio, žmonos namuose nebuvo, ji grįžo apie 11 val. Jis pradėjo klausti, kur ji buvo, žmona pradėjo aiškintis, tačiau suprato, kad meluoja, todėl dar labiau supyko ir pradėjo ją tampyti už plaukų, stumdyti, buvo suėmęs ją už rankų, tačiau į kojas žmonai nespyrė ir per veidą jai netrenkė. 2015 m. sausio 31 d., jis grįžo iš areštinės, išgėrė dvi skardines alaus, paskui buvo namuose, apie 16 val. tarp jo ir žmonos kilo konfliktas. Namuose buvo ir dukra A. K.. Jie su žmona ginčijosi hole, dukra bandė juos nutildyti, stovėjo tarp jų ir šaukė, kad baigtų ginčytis. To konflikto metu jis D. K. į veidą netrenkė, niekaip kitaip jos nemušė. Paskui A. K. iškvietė policiją ir jis buvo išvežtas į komisariatą (b. l. 39-40, 63-64, 93-94).
Nukentėjusioji D. K. parodė, kad su vyru E. K. gyvena 24 metus. Šiuo metu gyvena 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butas priklauso abiems su E. K.. Su jais gyvena jų pilnametė dukra A. K., gim. 1991 m. 2015 m. sausio 29 d. ji, dukra ir E. K. buvo namuose. Jis jau iš ryto išgėrė alkoholio, pradėjo prie jos kabinėtis, priekaištauti, kad naktį nebuvo namuose. Paskui jis nuėjo miegoti, atsikėlė apie 11 val. ir vėl pradėjo prie jos kabinėtis, tarp jų kilo konfliktas. Jie pykosi apie 2 valandas, po ko, apie 13 val. E. K., jiems būnant virtuvėje, delnu trenkė jai per kairįjį skruostą vieną kartą, po to pradėjo tampyti už plaukų, ji bandė nuo jo gintis, tada jis pradėjo tampyti ją už rankų, stipriai jas suspaudė, liko mėlynės. Tuo metu prie jų atėjo dukra, ji bandė juos išskirti. E. K. dukrą nustūmė, paskui jis spyrė du kartus jai į kairę koją. Konflikto metu E. K. vadino ją necenzūriniais žodžiais, sakė, kad nužudys, išmes iš 10-o aukšto. Jis dažnai taip kalba, kai būna girtas ir supykęs, nemano, kad jis iš tikrųjų ją nužudytų. Tuo metu dukra bandė kviesti policiją, tačiau E. K. grasino, kad atims telefoną, tada dukra parašė draugei žinutę, paprašė, kad ši iškviestų policiją. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir išvežė E. K. į komisariatą. Po įvykio į medikus ji nesikreipė, ant kūno nuo sumušimų jai atsirado mėlynės, buvo sukeltas fizinis skausmas.
Nukentėjusioji D. K. taip pat parodė, kad 2015 m. sausio 31 d., apie 11 val., E. K. grįžo iš areštinės. Grįžęs jis pradėjo vėl jai priekaištauti, kad per ją jis buvo uždarytas į areštinę, vadino necenzūriniais žodžiais. Ji sakė jam, kad nenori su juo kalbėtis, sakė, kad atstotų nuo jos. E. K. nueidavo į savo kambarį, ten užsidarydavo, tačiau matė, kad kelis kartus buvo išėjęs ir parsinešdavo alkoholio, kurį vienas kambaryje gėrė, todėl vis girtėjo, vis ateidavo į kambarį, kur ji buvo su dukra A. K., vadindavo ją necenzūriniais žodžiais, priekaištavo, kad ji naktį buvo negrįžusi, ieškojo visokių priekabių. Apie 16 val. ji buvo vonioje, kuri yra šalia virtuvės, tuo metu E. K. atėjo prie vonios, vėl pradėjo keiktis, vadinti necenzūriniais žodžiais, po k o kumščiu vieną kartą smogė jai į veidą. Ji pradėjo šaukti, tada atbėgo dukra, ji pradėjo stumti E. K. nuo jos. Ji pasakė dukrai, kad kviestų policiją, tada E. K. pasakė, kad atims iš jos telefoną. Dukra su telefonu išbėgo iš buto ir laiptinėje iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai išvežė E. K. į policijos komisariatą. Po įvykio į medikus ji nesikreipė, tačiau jai buvo ištinusi dešinė akis, į kurią trenkė E. K., taip pat dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 21-22, 48-49).
Liudytoja A. K. parodė, kad butas adresu - (duomenys neskelbtini), Klaipėda yra trijų kambarių, ji jame gyvena su tėvais D. K. ir E. K.. Su mama jos santykiai geri, o su tėvu blogi, nes jis dažnai geria, o girtas būna agresyvus, kelia konfliktus dėl įvairių priežasčių, kurias pats ir sugalvoja. Tai tęsiasi visą laiką, kiek ji prisimena. Konfliktų metu tėvas dažnai puola mušti mamą, kartais ji bando ją užstoti, tada nukenčia ir pati. 2015 m. sausio 29 d. rytą tėvas jau buvo girtas, jis gėrė namuose. Visą rytą tėvas kabinėjosi prie mamos, bandė sukelti konfliktą, priekaištavo, kad ji naktį nebuvo namuose. Tai tęsėsi iki pat 13 val., paskui matė, kad prie virtuvės jis pradėjo tampyti mamą už rankų, paskui spyrė į koją. Liudytoja nurodė mačiusi, jog E. K. spyrė mamai vieną kartą, gal buvo ir daugiau kartų, nežino, nes ne viską matė. Tėvas taip pat grasino mamai, kad užmuš, jis konfliktų metu visada jai grasina, tačiau konkrečių veiksmų nesiima, tai tiesiog kaip gąsdinimas. Ji norėjo nutraukti tą konfliktą, iškviesti policiją, tai pamatęs tėvas pradėjo šaukti ant jos, kad atims telefoną, jei ji iškvies policiją. Tada ji nuėjo į savo kambarį ir parašė draugei R. S. žinutę, paprašė, kad ji iškviestų policiją, bijojo, kad tėvas, išgirdęs, jog kviečia policiją, atims telefoną. Po kiek laiko atvyko policija ir išvežė tėvą.
Liudytoja taip pat nurodė, kad 2015 m. sausio 31 d., apie 11 val., tėvas grįžo iš areštinės, ir vėl pradėjo kibti prie mamos, aiškintis, kodėl ji tą naktį negrįžo namo, priekaištauti. Jis kelis kartus buvo išėjęs iš namų, matė, kad parsinešdavo nedidelius buteliukus alkoholio ir gerdavo. Apie 16 val. jis jau buvo apgirtęs, vėl pradėjo labai šaukti ant mamos, ji nuėjo žiūrėti kas bus toliau, nes žino, kad tėvas gali sumušti mamą. Jie buvo prie virtuvės. Pamatė, kad tėvas vieną kartą kumščiu sudavė mamai į veidą, mama sušuko, ji puolė juos skirti tačiau tėvas ją nustūmė, tada ji išbėgo į laiptinę ir iškvietė policiją. Atvykę policininkai išvežė jį į komisariatą. Šio įvykio metu ji nenukentėjo, mamai po įvykio buvo ištinusi akis (b. l. 52-53).
Akistatų protokolais nustatyta, kad liudytojos D. K. ir A. K. patvirtino savo apklausų metu duotus parodymus (b. l.95-97, 98-100).
Specialisto išvada Nr. G 211/15(03) nustatyta, kad nukentėjusiajai D. K. konstatuoti kūno sužalojimai - minkštųjų audinių patinimas dešinio antakio srityje, įvairaus dydžio poodinės kraujosruvos kairio žasto, dešinio žasto, abijų šlaunų bei kairės blauzdos srityse. Nustatyta, jog sužalojimai įgauti maždaug prieš prieš 3-5 paras iki objektyvios apžiūros. Nustatyta, jog sužalojimus D. K. galėjo patirit bukos traumos pasėkoje, paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais – daugumoje sumušaunt , smulkesnės poodinės kraujosruvos galimai gavosi nuo stipraus suspaudimo pirštų galais. Pagal sužalojimų lokalizaciją D. K. kūne galima išskirti ne mažiau aštuonių trauminio poveikio vietų – dešinysis antakis, kairio žasto išorinis, užpakalinis, priekinis paviršiai, dešinysis žastas, kairė šlaunis, kairė blauzda, dešinė šlaunis. D. K. padaryti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Nustatyta, kad objektyvi nukentėjusiosios apžiūra atlikta 2015 m. vasario 2 d. (b. l. 25).
2015 m. sausio 29 d., 2015 m. sausio 31 d., tarnybiniuose pranešimuose dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti D. K. padaryti sužalojimai (b. l. 1-4, 9-12).
Nors kaltinamasis kaltu padarius jam inkriminuojamas veikas prisipažino tik iš dalies, tačiau tokie kaltinamojo parodymai teismo vertintini kritiškai ir atmestini kaip neatitinkantys faktinių nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių.
Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog tiek nukentėjusioji D. K., tiek liudytoja A. K., ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai tiek apklausų, tiek akistatų metu, nurodė identiškas nusikalstamų veikų aplinkybes. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklaustos būdamos įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi, imant domėn nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų nuoseklumą ir atitikimą vieni kitiems, procesinių veiksmų, kuomet buvo užfiksuoti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, atitikimą įstatymo normoms, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai laikytini tinkamais įrodymais ir nesivadovauti šių asmenų išdėstytais argumentais jokio objektyvaus pagrindo nėra. Be to, nustatyta, ir nustatyta vienareikšmiai objektyviai – nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus, dėl nukentėjusiosios D. K. atžvilgiu panaudoto smurto, turint omeny sužalojimų lokalizaciją, fizinio smurto – suduotų smūgių - apimtį, fizinio smurto panaudojimo laiką, visa apimtimi patvirtina specialisto išvada.
Motyvuojamoji dalis
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo E. K. kaltė padarius jam inkriminuojamas baudžiamajame įstatyme numatytas, taigi pavojingas veikas įrodyta visa apimtimi.
Kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį – žmoną D. K..
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai, nukreipti prieš fiziškai silpnesnį asmenį – moterį, be to, nukreipti prieš šeimos narį – žmoną, pastarosios atžvilgiu panaudojant fizinio pobūdžio veiksmus, ir juos dargi panaudojant dukters akivaizdoje.
Kaltinamasis anksčiau nėra teistas. Kaltinamojo padarytos veikos yra nesunkūs nusikaltimai. Kaltinamasis kaltu padarius įstatymui priešingas veikas prisipažino tik iš dalies. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė, laikytina, nusikalstamiems kaltinamojo veiksmams įtakos neabejotinai turėjo (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Vertinant išdėstytą aplinkybes, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vieną švelnesnių bausmių – laisvės apribojimą.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:
-už veiką, padarytą 2015 m. sausio 29 d. – laisvės apribojimu šešeriems mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;
-už veiką, padarytą 2015 m. sausio 31 d. – laisvės apribojimu devyneriems mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas E. K. paskirti – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2014 m. sausio 31 d., 10.05 val. (2 paras), nuo 2015 m. sausio 31 d., 17.10 val. iki 2015 m. vasario 2 d. (2 paras), bei kardomojo kalinimo – suėmimo terminą – 10 dienų, nuo 2015 m. vasario 2 d., vieną laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.