Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagalbiniu darbininku UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas 2015-03-12 ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, 2015 m. liepos 2 d. atnaujintas, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. M. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2014 m. lapkričio 18 d. apie 19 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,78 prom. girtumas), sugriebė nukentėjusiąją sugyventinę J. Č. už plaukų, du kartus numetė ją ant lovos, po to, neleisdamas išeiti jai iš namų, vieną kartą delnu sudavė jai į dešinę veido sritį.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to jis smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2015 birželio 12 d., apie 21.30 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,64 prom. girtumas), sugriebė nukentėjusiąją sugyventinę J. Č. už plaukų, palenkė jos galvą ir du kartus delnu sudavė nukentėjusiajai J. Č. į dešinę veido sritį.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas kaltinamajam V. M. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. M. savo kaltę jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis kartu su sugyventine J. Č. apie 7-8 mėnesius nuomojasi vieno kambario butą (duomenys neskelbtini). J. Č. pažįsta apie 15 metų, kartu gyvena ir bendrą ūkį veda apie 3-4 metus. 2014 m. lapkričio 18 d. kartu su J. ir dar vienu draugu visą dieną gėrė. Apie 19 val. jis J. paprašė pinigų, nes norėjo dar išgerti, ji pinigų duoti nesutiko. Tada jis dešine ranka paėmė J. už plaukų ir metė ant lovos. J. nubėgo į virtuvę, jis iš paskos, vėl paėmė ją už plaukų ir numetė ant lovos. K. J. atsistojo, jis dar delnu trenkė jai vieną kartą per veidą, į skruostą.

Dėl 2015 m. birželio 12 d. įvykdytos nusikalstamos veikos kaltinamasis parodė, kad J. negrįžus sutartu laiku, dėl ko jis turėjo atsisakyti papildomo darbo ir pajamų, pradėjo namuose vienas gerti degtinę. J. namo grįžo apie 21.30 val. girta. Juodu susibarė. Konflikto metu jis viena ranka sugrėbė J. už plaukų, o kita ranka vieną kartą trenkė jai į veidą – pataikė į kairį skruostą. Po to jis iš karto išėjo į lauką, iki nakties gėrė su draugais. Dėl savo poelgio labai gailisi, supranta, kad pasielgė neleistinai ir kad sugrėbęs už plaukų sugyventinei J. Č. ir trenkęs jai į veidą sukėlė jai fizinį skausmą. Tokiam jo elgesiui įtakos turėjo alkoholis. Blaivus niekada taip nebūtų pasielgęs (b.l. 37, 77, 80).

Kad būtent kaltinamasis V. M. nukentėjusiosios J. Č. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusioji J. Č. (b.l. 24, 25, 64).

Smurto nukentėjusiosios J. Č. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu (b.l. 10-11, 53-54) 2014 m. lapkričio 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto bei 2015 m. birželio 12 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūros protokolais (b.l. 13-23, 56-52) bei liudytojo A. P. parodymais, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad kiek jam žinoma V. M. ir J. Č. gyvena kartu, jų santykiai šeimyniški, nors būna barnių. 2014 m. lapkričio 17 d. susiskambino su V. ir susitarė susitikti po darbo, apie dvyliktą valandą vakaro jis atvyko pas juos į namus, kur iki 2014 m. lapkričio 18 d. maždaug 05 val. visi trys sėdėjo prie stalo, šventė, bendravo. Apie 10 val. atsikėlę gėrė toliau, gėrė visą dieną. Apie 18 val., o gal vėliau, jis užsnūdo ir atsikėlė nuo J. riksmų, pamatė, kad V. barėsi su J. Kai jis atsikėlė, matė, kaip V. J. metė ant lovos. Jis juos išskyrė ir nuėjo apsirengti, kadangi jo jau atvyko pasiimti, o tuo metu V. vėl metė J. ant lovos. Jis vėl V. atskyrė nuo J. ir pasakė jai, kad ji ruoštųsi išeiti. Jis nusisuko paimti raktų ir tuo metu V. trenkė J. per veidą, kaip trenkė nematė, kadangi buvo nusisukęs, tačiau jam atsisukus J. laikėsi už kairiojo žando, be to, buvo girdėti, kad V. trenkė J. delnu, ne kumščiu. Jis juos išskyrė ir pasakė J. kad ji eitų į lauką. Išėjęs į lauką J. pasakė kvieti policiją (b.l. 27).

Teisėjas mano, kad kaltinamojo V. M. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, 2014 m. lapkričio 18 d. tyčia sugriebdamas savo sugyventinei (šeimos narei) - nukentėjusiajai J. Č. už plaukų, du kartus mesdamas ją ant lovos, po ko neleisdamas išeiti nukentėjusiajai iš namų, vieną kartą delnu suduodamas jai į dešinę veido sritį sukėlė J. Č. fizinį skausmą.

Taip pat teisėjas mano, kad kaltinamojo V. M. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, 2015 m. birželio 12 d. tyčia sugriebdamas savo sugyventinei (šeimos narei) - nukentėjusiajai J. Č. už plaukų, palenkęs jos galvą ir du kartus delnu suduodamas nukentėjusiajai į dešinę veido sritį sukėlė J. Č. fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis V. M. ir nukentėjusioji J. Č. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno įstatymais nustatyta tvarka neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 2 dalis) nukentėjusioji J. Č., kaip kaltinamojo V. M. sugyventinė, turi būti laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes bei į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas ir baustas administracine tvarka (86, 87-92), taip pat į tai, kad kaltinamasis sutinka, jog jam būtų skirta laisvės apribojimo bausmė ir taikomi prokurorės pareiškime teismui pasiūlyti įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jei tai nėra susiję su darbu bei baudžiamojo poveikio priemonės – per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (b.l. 118-119), ir mano, kad kaltinamajam V. M. už 2014 m. lapkričio 18 d. padarytą nusikalstamą veiką bei už 2015 m. birželio 12 d. padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, taikant įstatyme numatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios gali padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

- 2014 m. lapkričio 18 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams;

- 2015 m. birželio 12 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir V. M. paskirti laisvės apribojimą dvylikai mėnesių.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu V. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jei tai nėra susiję su darbu, per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnio nuostatomis, įpareigoti kaltinamąjį V. M. per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti visą programos kursą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į V. M. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2014 m. lapkričio 18 d. 20.05 val. iki 2014 m. lapkričio 19 d. 11.15 val. (vieną parą) ir nuo 2015 m. birželio 13 d. 14.14 val. iki 2015 m. birželio 14 d. 14.45 val. (vieną parą), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę V. M. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

N. V. M. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Taip pat išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir kaltinamasis privalo atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.