Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

M. M. (M. M.), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis Vilniaus rajono savivaldybėje, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas 10 kartų, paskutinius kartus teistas:

- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus ir draudimus;

- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus ir draudimus. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų rajono nutartimi 2023 m. vasario 13 d. nutartimi paskirta bausmė buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę (bausmė atlikta),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M., 2024 m. sausio 5 d. apie 16.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje panaudojo fizinį smurtą S. J. atžvilgiu, tai yra žodinio konflikto metu tyčia dešine ranka sudavė vieną smūgį jai į pilvo sritį ir tuo savo veiksmais nukentėjusiajai S. J. sukėlė fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. savo kaltę pripažino visiškai. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuoširdžiai gailisi, lietuvių kalbą jis moka silpnai, pageidavo, kad apklausos metu dalyvautų vertėjas ir gynėjas. Pranešimas apie įtarimą jam išverstas į rusų kalbą. Įtarimo esmė jam suprantama, jis supranta kuo yra įtariamas. Savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, labai gailisi. Nori patikslinti, kad įvykio metu 2024 m. sausio 5 d. jis buvo neblaivus, todėl visų įvykio aplinkybių jis nepamena, bet pripažino, kad pasielgė taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Nuoširdžiai gailisi, kad viskas taip įvyko. Jis sutiko, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Daugiau apie šį faktą pasakyti nieko negali (el. b. 1 t., b. l. 78-81, 125-128).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios S. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2024 m. sausio 5 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) atėjo į svečius M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Su juo kartu negyvena, bendro ūkio neveda, draugauja, kalbėjo, kad susituoks. Yra pažįstami 1 mėnesį. Sausio 9 d. ji su juo turi susirašyti (susituokti). Nori susirašyti savo vaiko labui. Jos vaikas B. M., gim. (duomenys neskelbtini) nuo kito vyro. Tačiau M. M. pripažintų tėvystę. Ji tiki, kad taip vaiką atgautų. Šiuo metu vaikas gyvena kitoje šeimoje (jai apribotos tėvystės teisės). Buto koridoriuje prasidėjo konfliktas dėl tėvystės - motinystės kursų, kuriuos jis turi lankyti. Jis pasakė, kad jokių pinigų už kursus nemokės, po ko dešine ranka sudavė jai į pilvo sritį. Taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Jai medikų pagalbos neprireikė, ji tiesiog jautė skausmą. Į medikus nesikreips, nedarbingumo neims. To paties konflikto metu, po to, kai jai buvo suduotas smūgis, M. M. iš jos dėvimo džemperio dešinės pusės kišenės išėmė 200 Eur vieną kupiūrą ir išėjo pro duris. Šiuos pinigus jai davė mama, jie yra jos. Tai buvo pirmas kartas kai M. M. jos atžvilgiu smurtavo, anksčiau to nebuvo. Tačiau kaip sakė, jį pažįsta tik mėnesį. Dėl civilinio ieškinio dar nėra apsisprendusi. M. M. tikslaus adreso nurodyti negali. Jis gyvena sode, sodo namelyje, kuris priklauso O. V. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. J. parodė, kad dėl 2024 m. sausio 5 d. įvykio ji policijos pareigūnams aiškindama įvykio aplinkybes galėjo pernelyg sureikšminti fizinį kontaktą su draugu M. M., kadangi ji buvo susijaudinusi, nors realiai dėl įvykio rimtų pasekmių jai nekilo. M. M. jai suduotas smūgis į pilvą buvo momentinis ir mažareikšmis, kuris nesukėlė jai jokių sveikatos pasekmių. Dėl ko po minėto įvykio į medikus ir medicinos ekspertus ji nesikreipė ir nesikreips. Nori patikslinti, kad ramiai apgalvojusi visą situaciją ji suprato, kad įvykio metu dėl tokio draugo M. M. elgesio ji buvo paveikta emocijų, jai buvo skaudu, todėl ir iškvietė policiją. Šiuo metu patvirtina ir duoda galutinius parodymus, kad jam dėl minėto įvykio jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio jam nereikš. Taip pat nori patikslinti dėl pareiškime minimų dingusių pinigų – 200 eurų, kurie vėliau atsirado jo striukės kišenėje. Įvykio metu būdama paveikta emocijų, susinervinusi ji pasigedo pinigų, bet vėliau išvykus policijos pareigūnams striukės kišenėje surado minimus pinigus, tai yra vieną 200 Eur kupiūrą. Tuo metu ruošėsi važiuoti į Vilnių. Matyt iš džemperio kišenės pinigus perdėjo į striukės kišenę ir apie tai pamiršo. Atsiradusius minėtus pinigus vėliau ji išleido savo reikmėms. Nori pasakyti, kad įvykio metu jai buvo padaryta tik fizinė žala, kuri yra nežymi, mažareikšmė, skausmas momentinis ir trumpalaikis, todėl prašė ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nutraukti. M. M. jokių pretenzijų neturi (el. b. 1 t., b. l. 37-46, 94-97);

- 2024 m. sausio 5 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kad 2024-01-05 apie 16:00 val. (duomenys neskelbtini) buto koridoriuje S. J. draugas M. M., gim. (duomenys neskelbtini) , su kuriuo kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, konflikto metu sudavė jai dešine ranka į pilvo sritį taip jai sukeldamas fizinį skausmą. To paties konflikto metu jis iš jos dėvimo megztinio kišenės paėmė vieną 200 Eur vieną kupiūrą ir ją išsinešė, taip jai padarydamas turtinę žalą. M. M. jai sudavė ne dėl to, kad pavogtų pinigus, o, kaip mano, siekdamas sukelti jai fizinį skausmą. Dėl šio įvykio prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (el. b. 1 t., b. l. 37-46);

- 2024 m. sausio 5 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu bei pridėtomis fotonuotraukomis, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Protokole nurodyta, kad į butą patenkame per medines geltonos spalvos duris. Patenkame į koridorių, priešais stovi medinė spinta, o kairėje pusėje medinės durys. Užėjus pro duris priešais matome medines duris. Dešinėje pusėje yra taip pat medinės durys. Užėjus į koridorių kairėje pusėje yra medinės durys į virtuvę, dešinėje pusėje medinės durys su stiklu į kambarį. Ant kairės sienos pakaba ir komoda su veidrodžiu, o prie dešinės sienos medinė spinta. Ant grindų matome paklotą kilimą. Vaizdo kamerų nėra. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (el. b. 1 t., b. l. 37-46);

- 2024 m. balandžio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo atlikta „Body“ kameros vaizdo įrašo apžiūra. Protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas yra pavadinimu PSS-20240105-173255UTC+0200. Vaizdo įrašo trukmė 00:12:41. Atvykus į įvykio vietą pareigūnus į namus įsileidžia moteris (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo tai nukentėjusioji S. J.). Pareigūnai paprašė nupasakoti, kas nutiko. Moteris atsakė su M. M. su jos būsimu vyru, susimušė, susipyko, įvyko konfliktas ir jis trenkė jai į pilvą. Veiksmas vyko maždaug prieš 2 valandas. Būsimas vyras taip pat pavogė ir pinigus (200 eurų). Moteris ir vyras kartu negyvena. Toliau vyksta pokalbis telefonu su įtariamuoju. Vyras tikina, jog pinigų iš moters neėmė. Moteris turi vaiką nuo kito vyro. Asmenys susituokti nori dėl vaiko (el. b. 1 t., b. l. 52-54);

- 2024 m. sausio 5 d. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3- ame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00810-24 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2024 m. sausio 5 d. apie 16.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje M. M., gim. (duomenys neskelbtini) , konflikto metu dešine ranka sudavė S. J., gim. (duomenys neskelbtini), į pilvo sritį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą (el. b. 1 t., b. l. 31-34).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš S. J., o būtent konflikto metu tyčia dešine ranka sudavė vieną smūgį jai į pilvo sritį, ir sukėlė fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, vaizdo ir garso įrašus, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami M. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus ir draudimus. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu sutinka.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę: teistas, paskutinius kartus už smurtines nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka – baudos nesumokėtos, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais ir draudimais, jo trukmę nustatant įstatyme numatytai vidutinei.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi, ir nepagrįstai neapsunkinanti kaltinamojo padėties, įtvirtinta BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose, 5 dalies 1, 3, 4 punktuose, 6 dalyje, todėl tikslinga kaltinamąjį įpareigoti: dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti: lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus. Taip pat vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 11 punktu, įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Teismas atkreipia dėmesį, jog prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kartu vadovaudamasi BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu kartu su bausme prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pažymėtina, jog BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nėra giminaičiai ar šeimos nariai taip, kaip numatyta BK 141 straipsnio sąvokų išaiškinime, ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam neskirtina.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. (M. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti: lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. M. (M. M.) 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti: lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 11 punktu, įpareigoti M. M. (M. M.) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti M. M. (M. M.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.