Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. U., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį – galutine 60 MGL dydžio (2259,60 Eur) bauda su transporto priemonės konfiskavimu ir uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu – pagal BK kodekso140 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių viešųjų darbų bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista į 29 MGL (1 450 Eur) dydžio baudą;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. U. 2024 m. rugpjūčio 31 d., apie 22.40 val., Vilniuje, Gerosios Vilties g. 8, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 7ER Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jo neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Taip G. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Įtariamasis G. U. apklausiamas savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 31 d. vakare išgėrė apie pusę litro viskio, nes sužinojo, kad žmona yra jam neištikima. Apie 22 val. būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio sėdo už savo automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir važiavo pas žmoną. Žiede, esančiame Geležini vilko gatvėje, į kažką atsitrenkė, manė, kad į bordiūrą, tačiau nuvažiavo toliau. Sustojo kieme, esančiame Gerosios Vilties gatvėje. Nelabai prisimena, kas vyko toliau. Prisimena, kad po to, kai išlipo iš automobilio, tarp jo ir nepažįstamo vyriškio, kuris jam pasakė, kad atsitrenkė į jo automobilį, vyko žodinis konfliktas. Kai atvyko policijos pareigūnai, nežino, kodėl, bet pradėjo bėgti, jį sulaikė, priešinosi policijos pareigūnams, todėl jį išvežė į areštinę. Dėl savo elgesio gailisi.

Liudytojas D. J. apklausiamas parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 31 d., apie 22 val., su sugyventine M. K. važiavo Savanoriu prospekto žiedu link Geležinio vilko gatves. Išvažiuojant iš žiedo, pajuto stipru smūgį į priekinį kairės pusės automobilio sparną. Po pirmojo smūgio automobilis „BMW“ buvo „užlipęs“ ant jo automobilio, po ko dar kelis kartus „taranavo“ jo automobilį. Automobilis „BMW“ nuvažiavo, todėl pradėjo važiuoti paskui jį, o sugyventinė filmavo, pranešė policijai. Automobilį „BMW“ vijosi iki Gerosios Vilties g. 8, kur jį užblokavo. Išlipęs iš automobilio „BMW“ vairuotojas pradėjo jį gąsdinti „kas tu toks, aš autoritetas čia“, tarp jų kilo žodinis konfliktas, automobilio „BMW“ vairuotojas bandė jį išprovokuoti. Automobilio „BMW“ vairuotojas buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Žodinis konfliktas vyko apie 15 min., po ko automobilio „BMW“ vairuotojas pradėjo siūlyti pinigus, bet jis nesutykau. Tada automobilio „BMW“ vairuotojas pradėjo prašyti pasigailėti. Maždaug po 20 min. atvyko policijos pareigūnai. Tai pamatęs automobilio „BMW“ vairuotojas pradėjo bėgti, bet jis jį sugavo, po ko pribėgo policijos pareigūnai ir perėmė jį. Pretenzijų automobilio „BMW“ vairuotojui neturi.

Iš liudytojo D. J. pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad automobiliu persekiojamas kitas automobilis, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš vyriausiosios patrulės K. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 31 d., apie 22.43 val., policijos pareigūnai gavo pranešimą, jog susidūrė automobiliai „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi“, automobilis „BMW“ bandė pasišalinti, tačiau buvo sustabdytas kieme, vairuotojas neblaivus. Policijos pareigūnams atvykus adresu Vilnius, Gerosios Vilties g. 8, ir išlipus iš automobilio, automobilio „BMW“ vairuotojas staiga pradėjo bėgti, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų „stok, policija“, kurie buvo išsakyti aiškiai ir garsiai. Asmuo buvo sulaikytas. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo G. U. G. U. teigė, kad automobilio nevairavo. Pirmojo tikrinimo metu G. U. buvo nustatytas 2,37 promilės neblaivumo laipsnis, o po 15 min. antrą kartą pasitikrinti blaivumą jis atsisakė. G. U. buvo agresyviai nusiteikęs, trukdė policijos pareigūnams atlikti procesinius veiksmus.

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK0111 kvito matyti, kad G. U. 2024 m. rugpjūčio 31 d. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Bendra G. U. būklė: negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovėdamas negali pirštu pataikyti į nosies galą atsimerkęs ir užsimerkęs. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu G. U. 23 val. nustatytas 2,37 promilės neblaivumas, o antras tikrinimas nebuvo atliktas, nes jis atsisakė, nurodyta, kad G. U. nevykdė policijos pareigūno reikalavimų, vengė neblaivumo patikrinimo, atsisakė pasirašytinai patvirtinti tikrinimo rezultatus.

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo G. U. kaltė vengus neblaivumo patikrinimo – atsisakius antrojo blaivumo tikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis G. U. apklausiamas parodė, kad išgėrė apie pusę litro viskio, po ko vairavo automobilį, nelabai prisimena, kas vyko toliau, į kažką atsitrenkė, žodžiu konfliktavo su nepažįstamu vyriškiu, bėgo nuo policijos pareigūnų ir jiems priešinosi. Be G. U. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindžia liudytojo D. J. parodymai, jo pateikti vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas, kurių sugretinimas rodo, kad automobilį vairavo G. U., kuris atrodė stipriai apsvaigęs nuo alkoholio; vyriausiosios patrulės K. B. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir alkoholio kiekio matuoklio kvitas, iš kurių matyti, kad G. U. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, pirmojo tikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,37 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo blaivumo tikrinimo jis atsisakė; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa, atskirose detalėse vieni kitus papildo. G. U. suvokė, kad vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, – tai akivaizdu iš jo nurodyto stipriojo alkoholinio gėrimo vartojimo ir praėjusio trumpo laiko iki automobilio vairavimo aplinkybių, pirmojo tikrinimo metu jam nustatyto artimo sunkiam neblaivumo laipsnio, jo bandymo pasišalinti, atsisakymo antrą kartą pasitikrinti blaivumą aplinkybių; G. U. norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo G. U. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis G. U. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokuroras, rūšis ir dydis jam yra suprantama, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu jis pritaria, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę G. U., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. G. U. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, kurio pavojingumo laipsnis yra didesnis, negu rūšinis, nes G. U. ne tik buvo nustatyti neblaivumo požymiai, bet ir pirmojo tikrinimo metu 2,37 promilės neblaivumo laipsnis, jis elgėsi agresyviai, bandė pasišalinti ir kt., tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, siekdamas nuvykti pas žmoną, dėl galimos jos neištikimybės, pačia nusikalstama veika – neblaivumo patikrinimo, kai nustatyti neblaivumo požymiai, vengimu, žala nepadaryta. G. U. yra vedęs, dirbantis, praeityje teistas penkis kartus už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, be kita ko, vieną kartą už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, per pastaruosius penkerius metus eilę kartų baustas administracine tvarka, pagrinde už nusižengimus, susijusius su transportu, be kita ko, už tai, kad prieš pat nagrinėjamą nusikalstamą veiką, 2024 m. rugpjūčio 24 d., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai pirmojo tikrinimo metu jam nustatytas 0,58, o antrojo – 0,44 promilės neblaivumo laipsnis. Visa tai G. U. asmenybę apibūdina visumoje neigiamai, leidžia įžvelgti jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, ypač kelių transporto eismo saugumo srityje, todėl nagrinėjama nusikalstama veika negali būti vertinama, kaip padaryta visiškai atsitiktinai. G. U. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu G. U. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) – neišnykus teistumui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį (teistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teistumo terminas – bausmės atlikimo laikotarpiu ir treji metai po bausmės atlikimo, iš Probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2022 m. rugpjūčio 19 d.) (BK 11 straipsnio 3 dalis, 27 straipsnio 1 dalis, 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. U. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui.

G. U. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokuroras prašo paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Teismas nemato tam pagrindo. Minėta, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis yra didesnis, negu rūšinis. G. U. asmenybę neigiamai apibūdinančios aplinkybės dominuoja. Jo nusikalstamas ir kitoks teisei priešingas elgesys kartojasi. Iš ankstesnių teistumų ir administracinių baustumų teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nedaro. Atsižvelgiant į tai, pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra.

BK 68 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, ypač į pirmojo tikrinimo metu G. U. nustatytą artimą sunkiam neblaivumo laipsnį, taip pat jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, be kita ko, tai, kad praeityje jis jau teistas už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, taip pat prieš pat nagrinėjamą nusikalstamą veiką buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, teismas sutinka su prokuroro pareiškime siūlomu G. U. nustatyti maksimaliu uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminu.

BK 72 straipsnio pagrindu turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis); konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (2 dalis); kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (3 dalis). Nusikalstamą veiką G. U. padarė naudodamasis automobiliu, kaip nusikalstamos veikos priemone. AB „Regitra“ duomenimis automobilis „BMW 7ER Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso G. U. Atsižvelgiant į tai, siekiant atimti iš G. U. galimybę dar kartą automobilį panaudoti nusikalstamais tikslais ir daryti jam atitinkamą prevencinį poveikį, G. U. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. U. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, G. U. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę trisdešimties parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. U. atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, G. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, G. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – iš jo konfiskuoti automobilį „BMW 7ER Reihe“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

G. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

G. U. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną jo nuosavybės teisės į automobilį „BMW 7ER Reihe“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto (automobilio) konfiskavimo įvykdymo.

Teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą nedelsiant ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Išaiškinti G. U., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmę. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu (0 6) 636 0132. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.