Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Nekilnojamojo turto valdymas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2575,85 eurų nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovės.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas , kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (aktuali galiojanti 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T2-140 redakcija). Pagal Nuostatuose įtvirtintą reguliavimą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Kaip jau nurodyta, pareiškėja atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T2-140 redakcija) patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Remiantis Nuostatuose įtvirtintu reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto (jo dalies) valdymu, naudojimu, disponavimu pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodytą Nuostatų 1 priede.

Pareiškėja atsakovei apskaičiavo vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., už nekilnojamąjį turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdama Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, iš kurių matyti, kad atsakovė minėtą turtą nuo 2006 m. gegužės 9 d. valdo asmeninės nuosavybės teise. Kadangi atsakovė yra teisėta minėto nekilnojamojo daikto savininkė, pagal Nuostatus ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja, kuriai kyla prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Iš teismui pateiktos 2019 m. birželio 3 d. pažymos dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-478 matyti, kad atsakovė nėra sumokėjusi vietinės rinkliavos, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovės teiginiai ir byloje pateikti dokumentai nors ir patvirtina faktą, kad nuo 2015 m. vasario 11 d. ginčo objektas yra nenuomojamas ir nenaudojamas dar nereiškia, kad atsakovui savaime turėjo būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Kaip jau minėta, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nekilnojamąjį daiktą atsakovė valdo asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra teisėta minėto nekilnojamojo daikto savininkė, ji pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtoja, kuriai kyla prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Be to, atsakovės teiginiai, kad jai turėjo būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava yra nepagrįsti, nes tam, kad atsakovei nurodytu laikotarpiu būtų taikoma minėta vietinė rinkliava ji privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. su prašymu dėl šios rinkliavos taikymo kreiptis į pareiškėją, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atleista nuo šios rinkliavos mokėjimo.

Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal atsakovės asmeninės nuosavybės teise valdomą nekilnojamojo turto objekto paskirtį. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.). Kadangi nustatyta, jog atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdžiusi, pareiškėjai priteistinas 2 575,85 eurų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas, susidaręs laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkinti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Nekilnojamojo turto valdymas 2 575,85 eurų (dviejų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų ir aštuoniasdešimt penkių centų) nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.