Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą, neteistas (pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendį, kuriuo L. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, 286 straipsnį ir paskirta 4 (keturių) MGL, t. y. 150,64 Eur, dydžio baudos bausmė (sumokėta 2017 m. gruodžio 18 d.), teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

L. B. 2024 m. birželio 30 d. apie 16.56 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Land Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM‑0402, nustatytas 2,10 promilės neblaivumas.

Šiais veiksmais L. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Iš pateiktų asmens anketinių duomenų matyti, kad L. B. turi 2 vaikus: dukrą U. B., gim. 2006 m. ir sūnų T. B., gim. 2015 m. Iš pateiktų duomenų taip pat matyti, kad kaltinamajam 2004 m. gegužės 14 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) negalioja (b. l. 69–71).

Iš Kauno apskrities VPK reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus 2024 m. birželio 30 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad transporto priemonė „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu perduota saugoti į UAB „Augenas“ saugojimo aikštelę Kaune, Technikos g. 18A (b. l. 39–42).

Iš 2024 m. liepos 2 d. prašymo matyti, kad R. B. prašo grąžinti automobilį „Land Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jį pirko iš asmeninių lėšų. Automobilis jai reikalingas kaip susiekimo priemonė, kadangi gyvena Kauno r. Šio automobilio sūnui vairuoti neleido (b. l. 44–45).

Iš 2024 m. liepos 2 d. nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad R. B. buvo grąžinta: privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita, PVM sąskaita faktūra, automobilio registracijos liudijimas, automobilis „Land Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktas (b. l. 46–49).

Iš AB „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Land Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 36–38).

Iš „Swedbank“ mokėjimo nurodymo matyti, kad R. B. atliko 7 000 Eur mokėjimą gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 54).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis L. B. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šioje byloje L. B. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 2,53 promilės neblaivumas (įvertinus paklaidą – 2,51 promilės neblaivumas), antrojo patikrinimo metu – 2,10 promilių neblaivumas (įvertinus paklaidą – 2,08 promilės neblaivumas). (b. l. 32–34). Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Teisiamajame posėdyje jis patvirtino, kad alkoholį vartojo 2024 m. birželio mėnesį, naktį iš 29 d. į 30 d. Jo vairavimo faktą bei neblaivumą patvirtina ir tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini), baltos spalvos automobiliu „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo akivaizdžiai neblaivus vyras, sustabdžius minėtą automobilį nustatyta, kad jį vairavo L. B., kuris buvo neblaivus, t. y. kalba nerišli, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti (b. l. 27). L. B. neblaivumas buvo nustatytas ne tik pagal išorinius požymius, nurodytus neblaivumo nustatymo akte (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba), bet ir patikrinus alkotesteriu. Tikrinimo alkotesteriu procedūros kaltinamasi neginčija, o bylos duomenys patvirtina, kad neblaivumas buvo patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis, nei 15 minučių, laikas, t. y. pirmasis tikrinimas atliktas 17.02 val., antrasis – 17.22 val. (b. l. 32). L. B. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas, galiojantis iki 2024 m. liepos 14 d. (b. l. 31). Aplinkybę, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, netiesiogiai įrodo ir liudytojos R. B. parodymai, kad apie tai, jog sūnus neblaivus vairavo jos įsigytą automobilį, ji sužinojo iš sūnaus draugės, o vėliau šią aplinkybę jai patvirtino ir sūnus L. B.

Įvertinus kaltinamojo teisme duotus paaiškinimus, kad automobilį jis vairavo žinodamas, kad naktį vartojo didelį kiekį alkoholio (trise išgėrė 2 butelius brendžio, taip pat alaus), įvertinus ir kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį bei išorinius asmens neblaivumą rodančius požymius, daroma išvada, jog jis turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nors kaltinamasis paaiškino, kad automobiliu norėjo nuvažiuoti nusipirkti maisto, kadangi namuose jo nebuvo, tai nelaikytina objektyvia būtinybe pasirinkti šį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams. Taigi L. B. veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad L. B. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir yra kvalifikuota teisingai.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis L. B., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Įvertinus tai, kad kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, paaiškino, kad savo poelgį vertina blogai, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis L. B. BK 97 straipsnio prasme laikomas neteistu, kadangi teistumas pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendį yra išnykęs. L. B. per penkerius metus administracine tvarka baustas tris kartus, visi nusižengimai susiję su transporto priemonės vairavimu, tokios teisės neturint, baudos sumokėtos (b. l. 81–84). Kaip paaiškino teisiamajame posėdyje kaltinamasis, teisę vairuoti transporto priemones jis prarado maždaug prieš 12 metų ir per šį laiką yra tekę vairuoti automobilį, neturint tam teisės. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo atsainų jo požiūrį į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nuo 2001 m. sausio 1 d. kaltinamasis nesilankė (b. l. 73), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 77).

Sodros duomenų bazės išraše pateikta informacija apie kaltinamojo darbinę veiklą, iš kurios matyti, kad jis nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. liepos 30 d. dirbo uždaroje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu taip pat dirba (vykdant individualią veiklą) (b. l. 78–80). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad darbas yra nepastovus, statybų srityje, pajamos per mėnesį siekia 1 000 Eur. Iš šių pajamų moka alimentus dviem vaikams.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Kaip matyti iš bylos duomenų ir paties kaltinamojo nurodytų aplinkybių, jo finansinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga, per mėnesį gauna apie 1 000 Eur, iš kurių taip pat išlaiko 2 vaikus. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį bei tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė neturėdamas teisės vairuoti ir, kaip pats paaiškino, teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta dar maždaug prieš 12 metų, išvadai, kad nustačius švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, ši bausmė bus efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, nėra pagrindo. Už nusikalstamos veikos padarymą kaltininkui skiriama bausmė turi būti ne tik teisinga ir adekvati padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumui, bet ir užtikrinti, kad faktinis bausmės vykdymas padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir pasiekti bausmės tikslus.

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog kaltinamajam tikslinga skirti arešto bausmę bei, atsižvelgiant į BK 61 straipsnio nuostatas, jos dydį nustatyti mažesnį, nei BK 49 straipsnyje numatytas šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus už nusikaltimą galimos skirti arešto bausmės dydžio vidurkis. Teismo vertinimu, kaltinamojo resocializacijai, socialinių ryšių išlaikymui bei pozityviam užimtumui skatinti, vadovaujantis BK 75 straipsniu, tikslinga atidėti arešto bausmės vykdymą terminui, kuris artimas vidurkiui pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, neskiriant intensyvios priežiūros, bei nustatyti pareigas, nurodytas šio straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktuose. Skirti kaltinamajam ir intensyvią priežiūrą, įvertinus tai, kad byloje esantys įrodymai neteikia pagrindo konstatavimui, jog kaltinamasis yra linkęs sistemingai nusikalsti, taip pat tai, kad aptariamu atveju L. B., kuris BK 97 straipsnio prasme laikomas anksčiau neteistu, yra skiriama antra pagal griežtumą sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nėra pagrindo.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei tai, kad transporto priemonę jis vairavo neturėdamas tokios teisės, vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones vidurkį atitinkančiam terminui – 3 metams. Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra. Dėl jau pirmiau aptartų aplinkybių šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų ja siekiamų tikslų įgyvendinimą.

IV. Kiti klausimai

Nusikalstamą veiką kaltinamasis L. B. padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Land Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis aptariamu atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Iš AB „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Land Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 36–38). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. B. pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad automobilį „Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 28 d. priėmė L. B. (b. l. 50–53). Kaip matyti iš „Swedbank“ mokėjimo nurodymo, už šį automobilį sumokėjo R. B. – atliko 7 000 Eur mokėjimą gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 54). Įvertinus šias aplinkybes, taip pat kaltinamojo ir liudytojos R. B. paaiškinimus, kad automobilis buvo pirktas liudytojos reikmėms, transporto priemonės „Land Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktine savininke laikytina R. B. Taigi nusikalstamai veikai daryti aptariamu atveju buvo panaudota ne kaltininkui, o kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. BK 72 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose įvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti konfiskuotas ir ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas, tačiau šioje byloje nei vienas iš šių pagrindų nėra nustatytas (neįrodyta, kad R. B. buvo žinoma (turėjo būti žinoma), kad kaltinamasis jai priklausantį automobilį vairuos neblaivus), todėl spręstinas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimas.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos informacinės pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Land Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina Lietuvoje yra 10 240 Eur su PVM. Teismų praktikoje VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos apie transporto priemonės kainą pripažįstamos tinkama įrodinėjimo priemone, nustatant konfiskuotino turto vertę, jeigu byloje nėra kitų, konkretaus automobilio, kuriuo naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, vertę objektyviai pagrindžiančių duomenų. Pagal „Swedbank“ mokėjimo nurodymą matyti, kad R. B. už šį automobilį sumokėjo 7 000 Eur, todėl laikytina, kad tai yra tikroji automobilio vertė.

Baudžiamajame įstatyme nėra numatyta išimčių, kada gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertė, o jos dalis, tačiau kasacinės instancijos teismas bylose dėl BK 72 straipsnio 5 dalie taikymo yra pasisakęs, kad teismai, spręsdami konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš nusikalstamą veiką padariusio asmens klausimą, turi diskreciją nuspręsti, ar iš kaltininko turi būti priteista visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis, t. y. šios priemonės taikymą turi įvertinti ir proporcingumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartus baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K‑315-303/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo vertinimą proporcingumo aspektu sąlygoja ir skirtingi turto konfiskavimo, ir konfiskuotino turto vertės išieškojimo tikslai. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, visų pirma, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020).

Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, daroma išvada, kad visos automobilio vertės – 7 000 Eur – išieškojimas iš kaltinamojo L. B. būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Viena vertus, kaltinamasis, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, padarė tyčinę, eismo saugumui, kitų žmonių gyvybei (sveikatai) ir turtui pavojų galinčią sukelti veiką, jo akivaizdus neblaivumas buvo pastebėtas pašalinio asmens, kuris apie tai pranešė policijos pareigūnams. Kita vertus, L. B. kaltės dėl padaryto nusikaltimo neneigė, atsakomybės išvengti nebandė, prisipažino ir gailėjosi dėl savo poelgio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šioje byloje nėra. Nors padarytas nusikaltimas yra tyčinis, vis tik pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu nusikaltimu. Duomenų, kad šia nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala, byloje nėra. L. B., kaip nurodyta pirmiau, yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau dėl nusižengimų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nebuvo baustas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, įvertinus ir kaltinamojo gaunamas pajamas (1 000 Eur per mėnesį), tai, kad jis turi 2 išlaikytinius – pilnametę dukra ir mažametį sūnų, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankamas konfiskuotino turto (automobilio „Land Rover Sport“) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 4 000 Eur, išieškojimas. Išieškant iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, teismo vertinimu, bus pasiekti ne tik šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslai, bet ir bus užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir naudojamų priemonių šiam tikslui pasiekti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 95–97). Nuosprendžiui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. liepos 11 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam L. B., kurias sudaro 150 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį bei tai, kad šiuo nuosprendžiu iš kaltinamojo nuspręsta išieškoti dalį konfiskuotino turto vertės – 4 000 Eur, taip pat įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, esant būtinam gynėjo dalyvavimui procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktas, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita, PVM sąskaita faktūra, registracijos liudijimas, kurie 2024 m. liepos 2 d. nutarimu grąžinti R. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini R. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301–303, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. B. sumažintą bausmę – areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, L. B. paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pareigas: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti L. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. liepos 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš L. B. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Land Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų).

L. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „land Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktą, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, PVM sąskaitą faktūrą, registracijos liudijimą, kurie 2024 m. liepos 2 d. nutarimu grąžinti R. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti R. B.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų), iš L. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.