- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- 2-1362/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00688-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Adenita“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Adenita“ atskirąjį skundą dėl Vilnius apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ekada“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Adenita“ iškelta bankroto byla (bylos Nr. B2-4286-553/2012).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Ekada“ kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Adenita“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 24 639,85 Lt. Kadangi atsakovas neatsiskaito su ieškovu, ieškovas mano, kad atsakovas yra nemokus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Adenita“ bankroto bylą. Teismas nustatė, kad pagal atsakovo 2011 m. balanso duomenis atsakovo turtas sudaro 41 504 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 239 280 Lt. Šie duomenys nesikeitė ir 2008-2011 m. Atsakovo 2007-2011 m. pelno nuostolių ataskaitos patvirtina, kad atsakovas 2007 m. patyrė 206 025 Lt nuostolių, po to veiklos nevykdė. Remiantis šiais duomenimis, teismas padarė išvadą, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovas yra nemokus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Adenita“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Buvo pažeisti ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatyti reikalavimai, nes atsakovas nėra gavęs ieškovo pranešimo, kuriuo įspėjama apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat ieškinio kopijos. Atsakovas neturėjo galimybės išreikšti savo pozicijos ir pateikti įmonės dokumentus teismui.
2. Atsakovui apie teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiama bankroto bylos iškėlimo klausimas, nebuvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
3. Teismas neišsiaiškino realios ir faktinės atsakovo finansinės padėties. Atsakovas užsiima leidybine veikla – leidžia Lietuvos laikraštį „Echo Litvy“, be to, atsakovas yra prekių ženklo „Lietuvos aidas“ turėtojas. Byloje pateiktas atsakovo 2011 m. balansas neatspindi tikrosios atsakovo turto vertės, nes į turto vertę nėra įtraukti atsakovo vardu įregistruoti prekių ženklai „Lietuvos aidas“ ir „Echo Litvy“. Minėtame balanse nenurodyta, kiek atsakovas turi nematerialaus turto. Kadangi atsakovui nebuvo žinoma apie nagrinėjamą bylą ir paskirtą teismo posėdį, jis neturėjo galimybės pateikti teismui duomenų ir informacijos apie minėtų prekių ženklų vertę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Ekada“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas pranešimą apie ketinimą iškelti bankroto bylą išsiuntė atsakovui Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalį tokiu atveju pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Tokiu pat principu, remiantis ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalimi, ieškovas išsiuntė atsakovui ieškinio kopiją. Tai patvirtinantys įrodymai buvo pateikti teismui kartu su ieškiniu.
2. Valstybinio patentų biuro duomenimis, prekių ženklas „Lietuvos aidas“ priklauso VšĮ „Lietuvos aido“ fondui, o prekių ženklas „Echo Litvy“ nerastas Valstybinio patentų biuro interneto tinklalapio paieškoje.
3. Apeliantas, pateikdamas atskirąjį skundą, galėjo teismui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus ar kitus duomenis apie savo mokumą ir pajėgumą padengti įsiskolinimą. Be to, apeliantas nepasinaudojo ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta galimybe patenkinti kreditoriaus reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal atsakovo 2011 m. balanso duomenis atsakovo turtas sudaro 41 504 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 239 280 Lt. Pažymėtina, kad analogiški duomenys nurodyti ir atsakovo balansuose, pateiktuose už 2007-2010 m. Byloje esančios atsakovo pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad atsakovas nuo 2007 m. nevykdo jokios veiklos. Pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2007 m. nurodyti 206 025 Lt dydžio nuostoliai, o ataskaitose už 2008-2011 m. pažymėta, kad atsakovas neturėjo nei pardavimo pajamų, nei veiklos sąnaudų, todėl tiek pelnas, tiek nuostoliai lygūs nuliui. Atsakovas, pateikdamas atskirąjį skundą net nebandė paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jis nuo 2007 m. nevykdo jokios veiklos. Atsakovas nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo pagal balansų duomenis nustatyta turto verte, teigdamas, kad į turto vertę nėra įtrauktas atsakovo turimas nematerialus turtas, t. y. prekių ženklai „Lietuvos aidas“ ir „Echo Litvy“. Kaip įrodymą, atsakovas pateikė 2006 m. rusėjo 15 ir 20 d. prašymų įregistruoti ženklą ir išduoti prekių ženklo liudijimą, adresuotų Valstybiniam patentų biurui, kopijas, tačiau nepateikė duomenų, ar šie prekių ženklai buvo įregistruoti ir apie jų rinkos vertę, kuri yra aktuali nustatant atsakovo turto vertę. Ieškovas, atskirsdamas į apelianto argumentus dėl prekių ženklų, pateikė Lietuvos patentų biuro prekių ženklų duomenų bazės išrašą, kuris patvirtina, kad prekių ženklas „Lietuvos aidas“ priklauso ne atsakovui, o VšĮ „Lietuvos aido“ fondui. Be to, ieškovo teigimu, prekių ženklo „Echo Litvy“ Lietuvos patentų biuro prekių ženklų duomenų bazėje išvis nėra. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovo turtimo turto vertę. Aktualių duomenų apie įmonės finansinę padėtį apeliantas apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu nepateikė, todėl, sprendžiant dėl apelianto nemokumo, turi būti vadovaujamasi byloje esančiais duomenimis, dalį kurių pirmosios instancijos teismas išsireikalavo pats iš viešųjų registrų. Visos minėtos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršiją pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovas yra nemokus.
Apeliantas teigia, kad jis nėra gavęs pranešimo iš ieškovo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašų. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalį, jeigu yra bent viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų, pasibaigus 6 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, kreditorius gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka įvykdyti 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir 6 straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta kreditoriaus pareiga apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešti įmonei (skolininkei) raštu. Pranešime būti nurodyti neįvykdyti įmonės įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip trisdešimt dienų laikotarpį. Įspėjimas apie ketinimą iškelti bankroto bylą skirtas tam, kad ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą, todėl tokia informavimo procedūra pripažintina ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, kuri nustatyta siekiant išspręsti ginčą nekeliant bankroto bylos. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyti būdai, kaip konkrečiai toks raštiškas pranešimas turi būti įteikiamas įmonei (skolininkei), t. y. registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Šio ginčo atveju pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimą atsakovui buvo įteikiamas registruotu paštu. Ieškovas pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu pateikė pranešimo atsakovui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kopiją (b. l. 12). Iš AB Lietuvos pašto kvito matyti, kad šis pranešimas registruotu paštu buvo išsiųstas atsakovui juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu (b. l. 9). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje buvo tinkamai laikytasi ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis). Po to, kai atsakovas per ieškovo pranešime nustatytą terminą neįvykdė savo įsipareigojimų, ieškovas analogišku būdu (t. y. registruotu paštu atsakovo buveinės adresu, b. l. 14) išsiuntė atsakovui pareiškimo ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje numatytas reikalavimas nebuvo pažeistas.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie rašytinio proceso tvarka įvykusį teismo posėdį, kuriame iš esmės buvo išnagrinėtas bankroto bylos iškėlimo klausimas. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų įteikimo tikslas yra teismo vardu informuoti byloje dalyvaujantį asmenį apie konkretų atliktą procesinį veiksmą ar tokio veiksmo atlikimo datą, laiką ir vietą. Nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka būtina užtikrinti, kad adresatas tikrai gautų atitinkamą procesinį dokumentą. Procesinių dokumentų įteikimo institutas ir jo tinkamas įgyvendinimas užtikrina ne tik asmens teisę būti informuotam, bet ir garantuoja tinkamą asmens teisės būti išklausytam įgyvendinimą. Procesinių dokumentų įteikimo tvarka įtvirtinta CPK 123 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo pranešimas, informuojantis apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą bei atsakovo pareigą pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, buvo išsiųstas atsakovo juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, kaip to reikalauja CPK 122 straipsnio 2 dalis, tačiau teismo pranešimas grįžo neįteiktas (b. l. 21). Teismas pranešimą pakartotinai išsiuntė atsakovo vadovo juridinių asmenų registre nurodytu adresu, tačiau pranešimas vėl grįžo neįteiktas (b. l. 28). Daugiau teismas pranešimo atsakovui nesiuntė. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad procesinių dokumentų įteikimas juridiniam asmeniui yra laikomas tinkamu tik tuomet, jeigu nepavykus įteikti jam procesinių dokumentų buveinės ar kitu įmonės nurodytų adresu ir teismui grąžinus neįteiktus dokumentus, šie dokumentai pakartotinai išsiunčiami įmonės buveinės adresu. Tokių atveju praėjus dešimčiai dienų nuo dokumentų išsiuntimo juridiniams asmeniui gali būti laikoma, kad įteikimas yra tinkamas pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1157/2012). Be to, pažymėtina, kad pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad tokį pranešimą pirmosios instancijos teismas paskelbė jau po rašytinio proceso tvarka įvykusio teismo posėdžio, kuriame pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjo iš esmės ir iškėlė atsakovui bankroto bylą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvykdė pareigą informuoti atsakovą apie teismo posėdį.
Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pati teismo nutartis (dėl bankroto bylos iškėlimo) atsakovui buvo įteikta, o tai reiškia, jog atsakovas turėjo galimybę ją apskųsti ir kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikti paaiškinimus ir dokumentus, nurodytus ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje, kurie yra reikšmingi sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą ir kurių jis neturėjo galimybės pateiki nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo padarytas procesinės teisės normų pažeidimas neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui.
Kadangi apeliantas atskirajame skunde nenurodo aplinkybių ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad įmonė realiai vykdo veiklą ir yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutari a:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.