- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-11-06
- Bylos Nr.
- 1-3117-576/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- S. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. A. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-41592-17, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas
2013-10-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesiams laisvės apribojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. 2017 m. rugpjūčio 14 d. apie 20.20 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,16 promilių girtumas), konflikto su sūnumi A. G. metu grasino pastarąjį nužudyti, fiziškai susidoroti, po ko paėmęs pagalį, artinosi A. G. link, pastarajam atsitraukus, metė į jį akmenį, taip įbaugindamas nukentėjusįjį, bei sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinimas S. M. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindžiamas jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, kur jis nurodė, jog kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai. Savo veiksmų visiškai neprisimena, tik pamena, jog buvo konfliktas tarp jo ir sūnaus. Tikrai galėjo būti taip, kad jis grasino savo šeimos nariams ir dėl to labai gailisi. (b.l. 36) Papildomos apklausos metu parodė, kad nepamena tos dienos įvykių, kad konfliktuotų su sūnumi, kadangi buvo išgėręs. Kai išgeria alkoholio, ne viską gerai prisimena, ką daro. Mano, kad tikrai galėjo grasinti sūnui susidorojimu, dėl savo padarytų veiksmų labai gailisi. (b.l. 49)
Kaltinamajam S. M. 2017 m. rugpjūčio 14 d. 21.39 val. nustatytas 2,16 promilių girtumas. (b.l. 29)
Nukentėjusiojo A. G. parodymais apie tai, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su tėvu, mama ir seserimi. Butas priklauso jo mamai. 2017 m. rugpjūčio 14 d. namuose buvo su mama R. G.. Sesers namuose nebuvo, ji buvo išvykusi pas pusbrolį. Apie 20.20 val. į namus grįžo visiškai girtas jo tėvas S. M.. Jis nuėjo į kambarį pagulėjo apie pusvalandį, tada atėjo į kambarį, kur miegojo jo mama ir kur jis ruošėsi eiti miegoti. Girtas tėvas priėjęs prie jo mamos, ją iškeikė necenzūriniais žodžiais. Mama tada atsikėlė iš lovos ir išėjo į lauką parūkyti. Ji nekreipė į tėvą dėmesio. Pamatęs, kad mama išėjo į lauką, A. G. taip pat išėjo į lauką, tokiu būdu su mama bandė išvengti konflikto. Pamatęs, kad jis su mama išėjo, tėvas taip pat išėjo į lauką. Tėvas iš pradžių žodžiais pradėjo prie jo kabinėtis. Jis pasakė, kad nei jis, nei mama daugiau čia negyvens, kad jis juos t. y. jį (A. G.) ir mamą užmuš. Toliau tėvas išvadino jį ir mamą įvairiais keiksmažodžiais. Jis neiškentęs tokio elgesio išėjo iš namo kiemo į gatvę ir uždarė kiemo vartelius. Tėvas tai pamatęs, pradėjo spardyti kiemo vartelius ir rėkauti. Mama grįžo atgal į namą, apsirengė ir pasakė, kad važiuoja pas pusbrolį, kur buvo jo sesuo, kadangi bijojo tėvo. Mamai išėjus, tėvas iš vartelių išspyrė pagalį, jį pagriebė ir pradėjo laikydamas pagalį rankose bei rėkdamas, kad užmuš, artintis. Tai pamatęs, A. G. iškvietė policiją, kadangi realiai išsigando, nes tėvas jau ne kartą yra taip pasielgęs ir buvo jo sumuštas. Dėl to sumušimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir tėvas buvo nuteistas. Kai tėvas artinosi prie jo su pagaliu, jis nuo jo traukėsi tolyn. Paskui tėvas numetė pagalį ir pradėjo svaidyti į jį akmenis, kuriuos rinko nuo kelio. Nepataikęs į jį mestais akmenimis, tėvas pradėjo keliu jį vytis. Jis vijosi apie 300 metrų iki pagrindinės gatvės, kur važiuoja viešasis transportas. Paskui po poros minučių atvyko policija. Tai pamatęs tėvas pradėjo bėgti nuo policijos link miško, tačiau pareigūnų buvo sulaikytas. Yra įsitikinęs, kad jei tėvas būtų jį sugavęs, jis tikriausiai būtų jį sumušęs ar kitaip sužalojęs. Jis tikrai bijo savo tėvo, kai šis būna girtas, kadangi tampa agresyvus jo atžvilgiu. Kai gauna algą, tėvas geria apie 4-5 dienas iš eilės, o paskui blaivosi. (b.l. 10-11)
Liudytojos R. G. parodymais apie tai, kad ji su S. M. gyvena kartu apie 20 metų. Jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su jais gyvena jų bendri vaikai A. G. bei G. G.. Visi keturi gyvena to namo viename kambaryje. 2017 m. rugpjūčio 14 d. ji ir sūnus A. G. buvo namuose. Dukra G. buvo išvykusi pas pusbrolį. Maždaug apie 20.30 val. namo grįžo visiškai girtas S. M.. Jis grįžo girtas ir labai piktas. Ji jau gulėjo lovoje, kai S. priėjo prie lovos ir atsigulė ant jos, galimai nematydamas per girtumą, kad ji guli lovoje. Ji buvo prisnūdusi, pašoko iš lovos ir nuvertė S. nuo jos, pati išėjo į virtuvę. S. nuėjo į virtuvę paskui ją. Tuo metu į virtuvę atėjo jų sūnus A.. Tai labai nepatiko S., kuris puolė ant sūnaus šaukti, ko jis čia lenda, kišasi, vaidina „erelį“. Paskui pradėjo keiktis. Bandydami išvengti konflikto, ji su sūnumi A. išėjo į kiemą, kadangi matė, jog S. įpykęs ir agresyvus. S. taip pat išėjo į kiemą ir pradėjo ją ir sūnų A. vytis. Tada sūnus jai pasakė, kad ji bėgtų ir paminėjo iškvietęs policiją. Tai išgirdęs S. pradėjo bėgti paskui sūnų. Ji tuo metu grįžo namo, apsirengė ir išvažiavo pas seserį, kur buvo dukra. Kas toliau vyko tarp S. ir sūnaus, ji nematė. Tik paskui iš sūnaus sužinojo, kad S. jį užsivijo su pagaliu, metė į jį akmenis ir grasino užmušti. Ji asmeniškai šį kartą negirdėjo, kad S. grasintų užmušti ją ar sūnų, tačiau mano, jog galėjo grasinti, nes būdamas girtas pastoviai grasina visus užmušti. S. paskutinius mėnesius labai dažnai geria ištisais mėnesiais, girtas tampa neadekvatus, piktas, atitinkamai elgiasi. Pasigėręs tampa neprognozuojamas, pradeda kabinėtis prie jos, o sūnui A. ją ginant, puola mušti ir keikti sūnų. (b.l. 19)
Registruotų įvykių pažymomis, kuriose fiksuota, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. 20.43 val. gautas A. G. pranešimas bendruoju pagalbos centro telefonu, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus jo tėvas S. M. laužo vartus, grasina visus užmušti. (b.l. 1)
Objekto apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro pateiktas pranešimo garso įrašas, iš kurio nustatyta, jog pranešėjas nurodė, jog jo neblaivus tėvas grasina visus užmušti, laužo vartus. (b.l. 24)
Liudytojo P. V. parodymais apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. dirbo kartu su kolega M. B.. Apie 10.45 val. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad neblaivus tėvas grasina užmušti sūnų. Įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Važiuojant į įvykio vietą netoli jos, pamatė jauną vyriškį, kuris pradėjo stabdyti jų automobilį. Jiems sustojus, stabdęs vyriškis pasakė, kad tai jis kvietė policiją. Išaiškėjo, kad juos stabdęs vyriškis yra A. G.. Jis paaiškino, kad tėvas jį vaiko po gatvę ir mėto į jį akmenis. Netoli pamatė vyriškį, kurį A. G. nurodė kaip savo tėvą, kuris smurtauja prieš jį ir mėto akmenis. Jam su kolega išlipus iš tarnybinio automobilio įtariamas smurtu vyras pradėjo bėgti link miško, o paskui ir pačiu mišku. Pradėjo tą vyrą vytis ir jis paslydęs parkrito. Jį sulaikė, kaip vėliau sužinojo, tai buvo S. M.. Sulaikytasis buvo visiškai girtas, nerišliai kalbėjo, judesiai nekoordinuoti. Nukentėjusiojo paklausė, ar jis rašys pareiškimą, A. G. sutiko jį parašyti, todėl tarnybiniu automobiliu nuvyko iki jo namų. Nukentėjęs paaiškino, kad tėvas grasino jį užmušti, kadangi, kai jis būna girtas, pastoviai jam grasina. Taip pat aiškino, kad grasina užmušti ir mamą, tačiau, kai tėvas girtas, mama pastoviai išeina iš namų. 2017 m. rugpjūčio 14 d. nukentėjusiojo A. G. motinos namuose nebuvo. A. G. parašė pareiškimą, o sulaikytasis S. M. buvo tolimesniam aiškinimuisi nugabentas į 1 PK. (b.l. 27)
Policijos pareigūno M. B. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame fiksuota, jog 2017 m. rugpjūčio 14 d. 10.45 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas grasina užmušti, atvykus į įvykio vietą nustatyta, jog policiją kvietė A. G., pranešėjo neblaivus tėvas S. M., būdamas neblaivus atėjo namo, pradėjo konfliktuoti, grasinti fiziniu susidorojimu pranešėjui ir motinai R. G., vėliau paėmęs pagalį pradėjo vaikytis pranešėją, mėtyti į jį akmenis. Pranešėjas buvo labai išsigandęs, motina dėl išgąsčio išbėgusi pas savo seserį. Jiems atvykus, S. M., pamatęs policijos pareigūnus pradėjo bėgti, pareigūnai pradėjo jį vytis, reikalavo sustoti, tačiau šis toliau bėgo, kol nukrito ant žemės ir buvo sulaikytas (b.l. 4).
Motyvuojamoji dalis
Vertinant byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo S. M. veiksmai, padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. Nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs, jis tiek skambindamas į bendrąjį pagalbos centrą, tiek atvykusiems policijos pareigūnams, tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė, kad tėvas grasino jį užmušti. Šios aplinkybės neneigė pats kaltinamasis. Jis nurodė, kad nors neatsimena konflikto su sūnumi aplinkybių, bet galėjo taip grasinti. Liudytoja R. G. patvirtino, kad būdamas girtas S. M. nuolat grasina sūnui susidorojimu, sūnus nurodė, kad įvykio dieną tėvas jį vaikėsi su pagaliu, mėtė į jį akmenis. Policijos pareigūnas patvirtino, kad atvykus pagal iškvietimą sutiko nukentėjusįjį gatvėje, kur jis buvo išbėgęs iš namų nuo agresyvaus tėvo. Kad S. M. elgėsi agresyviai patvirtino ir liudytoja R. G., kuri nurodė, jog pati bėgdama nuo agresyvaus vyro išėjo iš namų pas seserį.
Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi prieš nukentėjusįjį anksčiau kaltinamojo panaudoti smurtiniai veiksmai, už kuriuos jis jau yra nuteistas, taip pat kaltinamojo veiksmai jo atžvilgiu 2017 m. rugpjūčio 14 d.: vijimasis su pagaliu, akmenų į jį mėtymas, sudarė jam pagrindą manyti, jog S. M. grasinimas jį nužudyti realus.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą. S. M. vieną kartą teistas už nusikalstamas veikas artimo asmens sveikatai (b.l. 52-53), baustas administracine tvarka (b.l. 57), dirbo iki 2017 m. spalio 30 d. (b.l. 56). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkina, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (b.l. 29). S. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. 21.39 val. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. 15.20 val. (2 paras) (b.l. 30, 37), jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo R. G. ir A. G. trims mėnesiams. (b.l. 41-42).
Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, paskiriant prokurorės nurodytą įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti ar registruotis darbo biržoje. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, ankstesnės jo nusikalstamos veikos buvo padarytos šeimos narių atžvilgiu taip pat sunkaus girtumo būsenos, teismas laiko tikslingu savo iniciatyva vadovaudamasis LR BK 48 straipsnio 7 dalimi skirti dar vieną vien įpareigojimą – bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su smurto vartojimu prieš šeimos narius, tai jau ne pirmas smurto artimoje aplinkoje atvejis, laiko tikslingu jam skirti LR BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Nukentėjusysis civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nereiškė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teisėja
nusprendė:
S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti ar registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, sumažinti S. M. paskirtą bausmę 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti ar registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
S. M. paskirti LR BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1dalies 2 punkto c) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. 21.39 val. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. 15.20 val. (2 paras), prilyginant jį 4 laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę iki bausmės vykdymo pradžios S. M. palikti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, o pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas LR BPK 353 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.