Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjos A. P. skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Anatolijaus Koržovo 2011 m. lapkričio 15 d. nutarimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyriuje, gavus notarės A. P. pareiškimą, 2009 m. liepos 3 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 str. 2 d. dėl to, kad 2008 metų kovo mėnesį UAB „Minsko projektai“ ir UAB „Didmiesčio projektai“ pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Hansa lizingas“ (šiuo metu UAB „Swedbank lizingas“). Šios sutartys buvo sudarytos 2008 m. kovo 18 d. lizingo ir išperkamosios nuomos sutarčių (UAB „Minsko projektai“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Didmiesčio projektai“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) su UAB „Hansa lizingas“ pagrindu. Pagal šiuos susitarimus UAB „Didmiesčio projektai“ ir UAB „Minsko projektai“ pardavė UAB „Hansa lizingas“ nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir gautomis lėšomis padengė įmonių įsiskolinimus AB „Hansabankas“ bei likusiomis pinigų sumomis padarė pirminį įnašą už nekilnojamąjį turtą. Sandorius tarp UAB „Hansa lizingas“ tvirtino notarė A. P.. Bendrovių atsakingi asmenys už notarines paslaugas liko neatsiskaitę su notare A. P. ir bendrai padarė 53 505,17 Lt (penkiasdešimt trijų tūkstančių penkių šimtų penkių litų 17 ct) turtinę žalą.

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro Tadeušo Osipovič 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas. Pareiškėjai apskundus šį nutarimą, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Anatolijus Koržovas 2011 m. lapkričio 15 d. nutarimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos skundas dalyje dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo yra tenkintinas. Aukštesnysis teismas tiki pareiškėjos skunde nuodytu paaiškinimu, jog dėl metų pabaigoje susidariusio darbo krūvio, tvarkomų dokumentų kiekio bei šventinio laikotarpio gautas laiškas su skundžiama teismo nutartimi pareiškėjai nebuvo įteiktas laiku.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuoja, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis bei Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011 m. lapkričio 15 d. nutarimas yra teisėti ir pagrįsti. Naikinti šių procesinių sprendimų pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, išanalizavęs jam pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, yra įsitikinęs, jog ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug procesinių veiksmų, gauta daug su byla susijusių faktinių duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėtina, jog minėta įstatymo nuostata reiškia, kad arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika, arba buvo įvykis be niekieno kaltės.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Kaip teisingai nutartyje nurodė pirmos instancijos teismas, sukčiavimo esminis požymis, leidžiantis įtarti, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir skiriantis tarp šalių kilusį ginčą dėl sutarčių sąlygų netinkamo vykdymo ar nevykdymo nuo nusikalstamos veikos, yra apgaulės naudojimas nukentėjusio asmens atžvilgiu. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui apgaule, nepakanka vien neatsiskaitymo su paslaugas teikiančiu asmeniu, turi būti nustatyti ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, visų pirma, kaltė, pasireiškianti tyčia. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos negalima daryti pagrįstos išvados, kad buvo UAB „Minsko projektai“ ir UAB „Didmiesčio projektai“ atsakingo asmens E. Š. ar kitų įmonės akcininkų tyčia daryti minėtus nusikaltimus. Pirkimo pardavimo sandorių dokumentų tvarkymą pas notarę A. P. pasiūlė UAB „Hansa lizingas“ atstovai, su E. Š. notarė susitiko pirmą kartą tik prieš pasirašant ir patvirtinant sandorius. Būtent UAB „Hansa lizingas“ iniciatyva, vadovaujantis susiklosčiusia praktika, į pareiškėjos notarės A. P. patvirtintus sandorius buvo įtraukta nuostata, kad notaro atlyginimą sumoka pardavėjas, t. y. UAB „Minsko projektai“ ir UAB „Didmiesčio projektai“. Nei E. Š., nei pareiškėja realiai nesitarė dėl minėtų sandorių patvirtinimo, tai atliko UAB „Hansa lizingas“ atstovai. Taip pat UAB „Hansa lizingas“ atstovai, siekdami, kad būtų sudaryti kiti sandoriai, kuriuos pareiškėja atsisakė tvirtinti tol, kol nebus atsiskaityta už jau suteiktas paslaugas, žadėjo, kad su notare bus atsiskaityta, o šiai dvejojant ir atsisakius perduoti turimus dokumentus, siūlė anuliuoti jau sudarytus sandorius. Tai, kad byloje esančiose specialistų išvadose konstatuota, jog sandorių sudarymo metu UAB „Minsko projektai“ ir UAB „Didmiesčio projektai“ neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su notare, nereiškia, kad buvo E. Š. ar kitų akcininkų tyčia padaryti nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktų duomenų, įmonių akcininkai dažnai įnešdavo asmenines lėšas, reikalingas įmonių įsiskolinimams padengti, dėl to UAB „Minsko projektai“ ir UAB „Didmiesčio projektai“ atsakingas asmuo E. Š. galėjo pagrįstai tikėtis, kad įsiskolinimas bus padengtas akcininkų įnašais ir nurodyti notarei, kad su ja bus atsiskaityta. Pažymėtina ir tai, kad pati pareiškėja nesilaikė Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 29 str. reikalavimų, kurie jai, kaip notarei yra privalomi ir kas iš dalies sąlygojo susidariusią situaciją. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, negalima konstatuoti, kad E. Š. ar kiti akcininkai suvokė, kad nesumokės už notarės paslaugas, panaudojant apgaulę ir notarė dėl to patirs turtinės žalos, numatė tokius padarinius ir jų norėjo. Taip pat negalima konstatuoti, kad E. Š. ar kitų akcininkų tyčia neatsikaityti už paslaugas susiformavo iš anksto, t. y. iki paslaugos suteikimo momento, ar kad sutarties sudarymo momentu šio asmens tyčia buvo nukreipta į tai, kad neatsikaityti už paslaugas. Be to, dalį pinigų už paslaugas UAB „Minsko projektai“, kurios akcininkai yra tie patys kaip ir UAB „Didmiesčio projektai“, suderinę su UAB „Hansa lizingas“ pervedė notarei, kas rodo, kad buvo siekiama atsiskaityti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nebuvo padaryta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar paslaugų tiekėjo suklaidinimu, pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir panašiai. Tačiau įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „Minsko projektai“ ir UAB „Didmiesčio projektai“ atsakingas asmuo ar akcininkai būtų atlikę kurį nors iš nurodytų veiksmų. Be to, dalis įsiskolinimo notarei buvo padengta. Paprastas pažadas atsikaityti arba vengimas atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas, be apgaulės elementų, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Jeigu piniginio reikalavimo padengimas išnyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios ir todėl nukentėjusiojo reikalavimas lieka nepatenkintas, tai byloja apie civilinį deliktą, o tokiais atvejais baudžiamoji atsakomybė taip pat negalima. Dėl to, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tarp pareiškėjos, UAB „Minsko projektai“ ir UAB „Didmiesčio projektai“ susiklostę santykiai Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. gruodžio 9 d. nutartyje pagrįstai vertinti kaip civiliniai teisiniai santykiai.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 208 str. 1 d. objektu negali būti individuali vertybė – vieno kreditoriaus interesai. Įmonės bankroto atveju, pirmiausia tenkinami įkeitimu užtikrinti kreditorių reikalavimai. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, UAB „Minsko projektai“ ir UAB „Didmiesčio projektai“ pinigais, gautais už turtą, kuris buvo parduotas UAB „Hansa lizingas“, buvo atsiskaityta su AB „Hansabankas“, kuriam buvo įkeistas parduodamas turtas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, tiek skundžiamoje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, tiek Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2011 m. lapkričio 15 d. nutarime UAB „Minsko projektai“ ir UAB „Didmiesčio projektai“ atsakingų asmenų veiksmai pagrįstai nevertinti kaip skolininkų nesąžiningumas Lietuvos Respublikos BK 208 str. 1 d. prasme.

Pažymėtina, kad baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė (ultima ratio), taikytina tik jeigu susiklostę teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikoje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai. Baudžiamoji atsakomybė įtvirtinama tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis apginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išsiaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Baudžiamasis procesas negali būti laikomas skolų išieškojimo priemone, nepavykus jų atgauti civilinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjos skunde nurodyti UAB „Minsko projektai“ ir UAB „Didmiesčio projektai“ atstovo ir akcininkų veiksmai gali būti vertinami kaip įsipareigojimų pagal sutartis nevykdymas ar netinkamas vykdymas, bet ne kaip veikos, atitinkančios nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d., 208 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., požymius.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas laikytinas nutrauktu pagrįstai, nes nenustatyta, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundą nagrinėjantis teismas yra įsitikinęs, jog toliau atliekant ikiteisminį tyrimą nebus nustatyta jokių naujų faktų, kurie leistų teigti, kad buvo padaryta kokia nors Lietuvos Respublikos BK numatyta nusikalstama veika. Tokį teismo įsitikinimą patvirtina ir tai, kad pati pareiškėja skunde nenurodo, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai turėtų būti atlikti tam, kad, jos nuomone, byla būtų ištirta visapusiškai ir objektyviai.

Skunde tyrimą organizavusiam prokurorui Tadeušui Osipovič pareikštas nušalinimas, tačiau nesant pagrindų tyrimui atnaujinti, šis klausimas nespręstinas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjos A. P. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.