- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- 2-850-122/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- G. G., L. K., A. Z.
- Advokatai
- Vita Litinskienė
- Kategorijos
- 20.3.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, vertėjai Svietlanai Agafonovai, ieškovui G. G., neveiksnaus ieškovo G. G. atstovui G. G., ieškovų atstovei - advokatei Vitai Litinskienei, atsakovams: G. G., G. G., G. G., žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų G. G. ir G. G. ieškinį atsakovams G. G., G. G., L. K., A. Z., G. G. dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai 2014-11-12 kreipėsi į teismą, prašydami iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio jiems ir atsakovams 94,31 kv.m gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), atidalinti kiekvienam tenkančias 13/100 dalis, taip: ieškovams lygiomis dalimis pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į pirmo aukšto su atskiru įėjimu patalpas: 2,20 kv.m priestatą – koridorių (ind. 1-7); 3,39 kv.m ploto sandėliuką (ind. 1-6); 9,54 kv.m ploto kambarį – virtuvę (ind. 1-5); 10,83 kv.m ploto kambarį (ind. 1-1);
o atsakovams pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į likusias gyvenamojo namo dalis, t. y. 5.79 kv.m koridorių (ind. 1-4); 11,32 kv.m ploto kambarį (ind. 1-3); 12,51 kv.m kambarį (ind. 1-2); 9,76 kv.m kambarį (ind. II-2); 11,11 kv.m kambarį (ind. 3-1);p 8,40 kv.m ploto kambarį (ind. 3-2); 6,17 kv.m ploto virtuvę (ind. II-1) ir 3,29 kv.m koridorių (ind.3-4).
Šalies argumentai
Ieškovai ir jų atstovai reikalavimus visiškai palaikė. Paaiškino, jog norėdami atsidalinti gyvenamąjį namą, ne kartą kvietė atsakovus viešajam aptarimui bei siūlė susitvarkyti dokumentus. Teigė, jog ne visi atsakovai, paveldėję iš savo tėvų turto dalis, stengiasi jas teisiškai įforminti. Šiai dienai turto paveldėjimo dokumentus pilnai yra susitvarkę tik ieškovai bei iš dalies – atsakovas A. Z.. Tačiau, nepriklausomai nuo to, atsakovai yra namo bendrasavininkiai, nes įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą visa apimtimi nuo pareiškimo padavimo notarui dienos. Tokiu būdu, namas yra ieškovų ir atsakovų bendroji dalinė nuosavybė, dėl kurios naudojimo, valdymo ir priežiūros kyla nesutarimai. Taip pat, iki šiol nėra teisiškai sureguliavę naudojimosi kambariais konkrečios tvarkos. Kai kurie atsakovai net negyvena name ir savo palikimu visiškai nesirūpina. Nurodė, kad ieškovas G. G. yra neįgalus bei faktiškai naudojasi ieškovo (neveiksnaus asmens globėjo) G. G. vardu įregistruota gyvenamojo namo dalimi, t. y. pirmuoju aukštu, todėl prašo šį plotą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant į tą plotą abiejų ieškovų nuosavybę lygiomis dalimis. Faktiškai prašomas atidalinti turtas yra 1,44 kv.m ploto didesnis. Mano, jog jokios neigiamos įtakos atsakovų interesams minėtas viršplotis neturės, nes atsakovai faktiškai naudojasi kitomis namo dalimis ir per daugelį metų dėl susiklosčiusios naudojimosi tvarkos ginčai nekyla. Tačiau, jeigu tokia aplinkybė atsirastų, ieškovai yra pasirengę atsakovams lygiomis dalimis sumokėti kompensaciją už bendrojoje nuosavybėje viršijantį plotą (1,44 kv.m). Bylinėjimosi išlaidų ieškovai iš giminaičių neprašo priteisti.
Ieškovas – neveiksnusis G. G., atstovaujamas globėjo G. G., ir atsakovai L. K., A. Z. į teismo posėdį neatvyko. Apie įvyksiantį teisminį procesą pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 117, 124, 130 straipsniai, 246 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Atsakovai G. G., G. G. ir G. G. su pareikštais ieškovų reikalavimais sutiko. Pripažino, kad brolis G. G. yra neįgalus, todėl faktiškai jam yra skirtas pirmas aukštas, iš kurių viename kambaryje gyvena G., o kitame – G.. Supranta, jog faktiškai naudojamas gyvenamasis plotas skiriasi nuo paveldėtų dalių apie metrą, bet iš brolių nereikalauja už viršplotį kompensacijos. Mano, jog prašymas turi būti patenkintas bei pasidalintas turtas pagal faktą. Teigė, jog artimiausiu metu stengsis dokumentus susitvarkyti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčas tarp šalių kilo dėl bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atidalinimo, t. y. siekiant įtvirtinti konkrečias nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, atskiriant jas nuo bendrosios nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių (Civilinio kodekso 4.80 straipsnis).
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Kadastro 2007-08-13 duomenimis gyvenamojo namo bendras plotas yra 94,31 kv. m., iš jų: naudingas plotas 94,31 kv. m., gyvenamasis plotas 55,53 kv. m., užstatytas plotas 73,00 kv. m. Pastatas – sandėlis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 1997-06-09 kadastro duomenimis užstatytas plotas 32,00 kv.m, tūris 82 kub.m. Pastatas – garažas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas 26,00 kv.m, tūris 63 kub.m; pastatas – garažas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas 34,00 kv.m, tūris 103 kub.m; kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) priklausanti 1/1 dalis pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytam p.2.2 (b. l. 8-10). Ieškovas G. G. pagal 2014 m. spalio 6 ir 10 dienos paveldėjimo teisės liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra nuo 2014-10-14 įregistravęs 13/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p.2.2; 1/12 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p.2.3 ir 13/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytų p.2.6 (b. l. 9). Taip pat ieškovas G. G. (kartu su sutuoktine D. G.) pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo 2011-01-10 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2011-01-27 yra įregistravęs nuosavybės teisę į 85/587 žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), aprašyto p.2.1) ir pagal 2010-02-01 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)į pastatą – garažą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) bei ieškovas G. G. pagal 2007-08-14 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2007-08-16 įregistravo nuosavybės teisę į pastatą – garažą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad atsakovei G. G. priklauso ir yra įregistruota nuosavybės teisė į 11/50 dalių gyvenamojo pastato. Atsakovas A. Z., po savo motinos A. Z. mirties, yra paveldėjęs ir registravęs 1/10 gyvenamojo namo dalį. Tuo tarpu atsakovai G. G., G. G. ir L. K. savo paveldėtą turtą į 13/100 dalių nėra įregistravę. Taip pat ir atsakovas A. Z. dar į 3/100 namo dalis nėra įregistravęs nuosavybės teisės. Tokiu būdu, šiai dienai paveldėjimo dokumentus pilnai susitvarkę tik ieškovai ir iš dalies atsakovas A. Z.. Pažymėtina, kad po 2015-03-04 įvykusio teismo posėdžio, atsakovas G. G. surašė notarinę paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kuria jam po motinos G. G. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą dovanoja palikėjos sūnui G. G. (2015-03-04 notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau ir šis turtas apdovanotojo nėra įregistruotas asmenine nuosavybe.
Darytina išvada, kad tarp šalių dėl bendro daikto - gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esant interesų konfliktui (dėl patalpų naudojimo, priežiūros), jų ginčas gali būti išspręstas tik realizuojant kiekvieno iš bendraturčio teisę atidalijant jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Svarbu paminėti, kad toks atidalijimas reiškia bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimą, todėl atidalinimas natūra iš bendro turto, tikslu iš vieno daikto sukurti du ar kelis atskirus daiktus yra galimas tik tada, kai nelieka bendro naudojimo patalpų, pastato dalių ir kitų įrenginių. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog ginčo name yra atskirai naudojamasi gamtinėmis dujomis, vietiniu šildymu ir elektra.
Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, nekilnojamasis daiktas laikomas baigtas formuoti, kai yra nustatyti jo kadastriniai duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Nuginčytų kadastro duomenų byloje nėra.
Išnagrinėjus išsamiai, objektyviai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes, šalių ir jų atstovų paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnyje reglamentuota nuosavybės teise savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, ieškinys visiškai tenkintinas, nes darytina išvada, jog ieškovai įrodė, jog būtina namo bendrasavininkų turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti, nes namo bendrasavininkiai nespręsdami bendraturčių reikalų bei būdami pasyvūs, pažeidžia vieni kitų teisėtus interesus.
Atsakovai patvirtino, jog yra ieškovų broliais, su kuriais ir su seserimis A. Z. bei A. K., paveldėjo mirusių tėvų turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), o mirus seserims – jų turtą paveldėjo atsakovai: A. sūnus A. Z. bei A. sutuoktinis L. K.. Ieškovai pripažino, jog nepriklausomai nuo to, kad ne visi paveldėtojai yra susitvarkę dokumentus, jie yra namo bendrasavininkiai. Kadangi ginčo namas yra visų paveldėtojų, kurių dalis net negyvena name ir juo nesirūpina, bendroji dalinė nuosavybė, bet nėra nustatyta konkrečios naudojimosi tvarkos, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai tarpusavyje nesutaria, tokią tvarką nustato teismas, todėl prašė teisminės gynybos.
Atsakovai G. G. ir G. G. teismo posėdyje teigė, jog tinkamai prižiūri savo turto dalį, yra atlikę remontus bei rengiasi savo turto dalį reikiamai įforminti. G. G. paaiškino, jog naudojasi antruoju namo aukštu bei pritaria, kad neįgalus brolis ir jo globėjas naudotųsi pirmojo aukšto abiem kambariais. Tačiau atsakovai nėra tinkamai valdomo turto įregistravę bei nėra pateikę turto atidalijimo projektų, todėl teismui nėra galimybės konkrečiai likusį tarp paveldėtojų turtą atidalinti.
Vadinasi, net ir atsiradus būtiniems daikto pakeitimams, t. y. tikslu suformuoti iš vieno daikto du ar daugiau daiktų, tokie pakeitimai negali būti kliūtis realizuojant bendraturčių teisę į atidalijimą. Nustatyta, jog ieškovų pateiktas turto atidalijimo projektas atitinka faktiškai tarp šalių nusistovėjusią turto valdymo tvarką bei galimybę daiktą ir jo įrenginius rekonstruoti (pertvarkyti)/įrengti be žalos jo paskirčiai, todėl turtas atidalijamas pagal ieškovų pasiūlymą (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Bylinėjimosi išlaidos ieškovams iš atsakovų nepriteistinos, nes ieškovai nuo šio ieškinio reikalavimo atsisako (Civilinio proceso kodekso 42, 93 straipsniai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atidalinti pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 94,31 kv.m bendrojo ploto; 94,31 kv.m naudingojo ploto, 55,53 kv.m gyvenamąjį plotą taip:
ieškovams G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į pirmo aukšto su atskiru įėjimu patalpas: 2,20 kv.m priestatą – koridorių (ind. 1-7); 3,39 kv.m ploto sandėliuką (ind. 1-6); 9,54 kv.m ploto kambarį – virtuvę (ind. 1-5) ir 10,83 kv.m ploto kambarį (ind. 1-1);
atsakovams G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į likusias paveldėto gyvenamojo namo dalis, t. y. 5.79 kv.m koridorių (ind. 1-4); 11,32 kv.m ploto kambarį (ind. 1-3); 12,51 kv.m kambarį (ind. 1-2); 9,76 kv.m kambarį (ind. II-2); 11,11 kv.m kambarį (ind. 3-1);p 8,40 kv.m ploto kambarį (ind. 3-2); 6,17 kv.m ploto virtuvę (ind. II-1) ir 3,29 kv.m koridorių (ind.3-4).
Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.