- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-09-14
- Bylos Nr.
- 2A-1090-395/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- M. Z., D., D. R., L. R., DNSB Statybininkų
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Trečiasis asmuo
- G. B.
- Advokatai
- Paulius Vaicekauskas
- Kategorijos
- 44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. Z., D. R. ir L. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-168-59/2010 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovams D. R., L. R., M. Z., DNSB Statybininkų g. 30, tretysis asmuo G. B., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. R., L. R., M. Z. 1549,95 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų atsakovo DNSB Statybininkų g. 30 atžvilgiu ieškovas atsisakė, nes DNS bendrijos Statybininkų g. 30 įvykio metu dar nebuvo. Nurodė, kad ADB „RESO Europa“ 2007-10-29 Transporto priemonių draudimo polisu Nr. TD 040491 apdraudė G. B. priklausančią transporto priemonę - automobilį RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2007-12-27 (duomenys neskelbtini) , atliekant statybos ir remonto darbus S. Z. ir D. R. advokatų kontoroje nuo požeminio garažo lubų nubyrėjo tinkas, kuris nukritęs apgadino automobilį RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) , priklauso atsakovams D. R., L. R. bei M. Z.. M. Z. ir D. R. advokatų kontorai 2008-03-06 buvo išsiųsta pretenzija, kurioje buvo prašoma sumokėti 1549,95 Lt žalą, tačiau į raginimą nebuvo sureaguota, draudimo bendrovės išlaidos, patirtos atlyginant nukentėjusiojo patirtą žalą, nebuvo atlygintos. ADB „RESO Europa" buvo reorganizuota ir 2009-03-31 prijungta prie AAS "Gjensidige Baltic", kuris perėmė visas ADB „RESO Europa“ teises ir pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė solidariai iš D. R., L. R., M. Z. 1549,95 Lt žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos t. y. 2009-07-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 66,00 Lt žyminio mokesčio ir 178,50 Lt advokato pagalbai apmokėti t. y. viso 1794, 45 Lt AAS „Gjensidige Baltic“ naudai ir 29,55 Lt pašto išlaidų valstybei, taip pat priėmė atsisakymą nuo ieškinio atsakovui DNSB Statybininkų g. 30, ir bylą šioje dalyje nutraukė.
Teismas nurodė, kad siekiant atlyginti dėl D. R., L. R. bei M. Z. patalpose vykusių statybos ir remonto darbų atsiradusią žalą, ADB „RESO Europa“ išmokėjo trečiajam asmeniui G. B. 1549,95 Lt dydžio draudimo išmoką. Todėl AAS „Gjensidige Baltic“, kuris perėmė visas ADB „RESO Europa" teises ir pareigas, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę iš D. R., L. R. ir M. Z., nes draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str.). Pagal CK 6.266 str. statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. Atsakovai (šiuo atveju įrodinėjimo našta tenka jiems) įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kokių nors kitų priežasčių nepateikė (CPK 178str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai M. Z., D. R. ir L. R. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis vien tik ieškovo atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, neatsižvelgdamas į atsakovo paaiškinimus, kitas objektyvias bylos aplinkybes. Ieškovo nurodytu laiku, kuomet nuo požeminio garažo lubų nubyrėjus tinkui buvo apgadintas ieškovo nurodytas lengvasis automobilis, atsakovams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nebuvo atliekami statybos-remonto darbai, kurių pasėkoje galėjo atsirasti ieškovo nurodyta žala. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), iš komercinės paskirties buvo pertvarkomas į gyvenamuosius butus ir remonto darbai buvo vykdomi tiek viso pastato bendrosiose patalpose, tiek ir atskiruose butuose. Kita vertus, ieškovas nurodo, kad žala atsirado nubyrėjus tinkui nuo daugiaaukščio namo bendrųjų konstrukcijų (požeminio garažo lubų), kurios nuosavybės teise nepriklauso ir negali priklausyti atsakovams, todėl atsakovams negali atsirasti atsakomybė už daugiaaukščio namo bendrųjų konstrukcijų trūkumus. Be to, teismas vadovavosi LR CK 6.266 straipsnio nuostatomis, tačiau ši norma reglamentuoja pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų objektų savininkų (valdininkų) atsakomybę. Šiuo atveju žala automobiliui buvo padaryta ne atsakovams, o trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiose patalpose; automobilis buvo apgadintas nukritus tinkui nuo bendrų pastato konstrukcijų; pastatas nuosavybės teise nepriklauso atsakovams. Šių aplinkybių visuma parodo, kad teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas. Be to, atsakovai nebuvo informuoti apie žalos atsiradimą, nebuvo kviečiami dalyvauti nustatant ir tiriant žalos atsiradimo priežastis, nebuvo kviečiami dalyvauti nustatant žalos dydį.
2. Teismas sprendimą priėmė pažeisdamas civilinio proceso kodekse įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, sprendimą grindė trečiojo asmens niekuo nepagrįstomis ir savaip pateikiamomis faktinių aplinkybių interpretacijomis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tretysis asmuo automobilio apgadinimus pastebėjo vakare, apie tinko ir betono gabalų nukritimą nuo visų lubų ir dulkių pasklidimą nėra apskritai jokių įrodymų, tokių aplinkybių nenurodė ir proceso dalyviai. Teismas, kaip ieškinio reikalavimų pagrindimo įrodymą, nurodė ir nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau nutarimas yra surašytas išskirtinai pagal trečiojo asmens žodžius. Atliekant trečiojo asmens skunde nurodytų aplinkybių tyrimą nebuvo apklausti atsakovai, nebuvo aiškinamos kitos objektyvios žalos atsiradimo aplinkybės. Apie priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovai sužinojo tik iš teismo gavę šios bylos procesinius dokumentus. Taigi, akivaizdu, jog teismas savo sprendimą motyvuoja ne objektyviais teismo posėdžio metu ištirtais ir patikrintais įrodymais, o išskirtinai subjektyviais ieškovo atstovo bei trečiojo asmens, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, paaiškinimais bei nenustatytomis teisminio nagrinėjimo metu neįrodytomis aplinkybėmis, tuo pažeidžiant CPK 179 str. reikalavimus.
3. Teismas, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkeldamas išskirtinai atsakovų pusei, pažeidė CPK 178 str. įtvirtintus reikalavimus. Šioje byloje privalėjo būti nustatyta tiek atsakovų kaltė dėl žalos atsiradimo, tiek ir priežastinis ryšys. Vienok, teismas apsiribojo vien tik ieškovo ir trečiojo asmens subjektyviais paaiškinimais. Atsakovai neturi jokių galimybių pateikti kokių nors įrodymų, patvirtinančių jų nurodomas aplinkybes, kadangi ieškovo nurodytu laiku darbai, kurių pasėkoje galėjo atsirasti žala, tiesiog nebuvo vykdomi. Atvirkščiai, ieškovas privalėjo savo nurodomas aplinkybes pagrįsti įrodymais, įrodyti ir pagrįsti žalos priežastis, t. y. įrodyti visas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Vien žalos atsiradimas ir tas faktas, kad virš garažo, nuo kurio bendrų konstrukcijų nukritus tinkui atsirado žala, yra nuosavybės teise atsakovams priklausančios patalpos negali būti pagrindas prievolei atlyginti žalą atsirasti. Be to, neaišku, kas ir kada atliko trečiajam asmeniui priklausančio garažo vidaus apdailos darbus ir ar žalos atsiradimas nesietinas su netinkamos kokybės darbų atlikimu ar šiems darbams atlikti panaudotomis netinkamos kokybės medžiagomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Apeliantų teiginys, jog atsakovams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose Statybininkų g. 30-36, Alytuje, nebuvo atliekami statybos-remonto darbai, ko pasėkoje galėjo atsirasti ieškovo nurodyta žala, yra nepagrįstas, kadangi nagrinėjant civilinę bylą teisme buvo nustatyta, jog 2007-12-21 atsakovų kontoroje buvo atliekami griovimo darbai.
2. Žala lengvajam automobiliui atsirado ne dėl daugiaaukščio namo bendrųjų konstrukcijų trūkumų, kaip nurodo apeliantai, o dėl jiems priklausančiose patalpose vykdymų statybos-remonto darbų, kurių pasėkoje nubyrėjęs tinkas nuo požeminio garažo lubų apgadino lengvąjį automobilį ir tuo buvo padaryta žala. CK 6.247 str. yra nustatyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Šiuo atveju būtent dėl atsakovų veiksmų (statybos-remonto darbų) ir buvo padaryta žala tiek požeminio garažo luboms, tiek lengvajam automobiliui.
3. Pagal CK 6.266 str. statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. Taigi, šiuo atveju kaltė nėra būtina sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti, dėl ko teismas ir neprivalėjo jos nustatinėti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
CPK 263 straipsnis reikalauja, kad sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei procesinės teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visai atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat suklydo aiškindamas bei taikydamas materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis ir 330 straipsnis).
CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymo vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178, 12 straipsnis), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad paties žalos padarymo fakto pakanka preziumuojamai atsakovų žalos atlyginimo prievolei atsirasti ir ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį patenkino. Vienok, teisėjų kolegija su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis apie ieškinio pagrįstumą nesutinka.
Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančių ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo patikslinimo (b. l. 39-40, 69-70) ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ be bendrųjų prievolės atlyginti žalą pagrindų nurodė, kad savo ieškinį grindžia CK 6. 1015 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas, priteisė iš atsakovų žalos atlyginimą, nurodydamas, jog pastaroji neabejotinai atsirado dėl atsakovų atliekamų statybos remonto darbų, todėl jų kaltė preziumuojama ir iš jų priteistinas ieškovui žalos atlyginimas remiantis CK 6.266 straipsnio nuostatomis.
Vienok, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, jog užfiksuojant žalos atsiradimo faktą, t. y. įforminat 2007-12-27 įvykį, kurio metu buvo apgadintas trečiajam asmeniui G. B. priklausantis automobilis, nei atsakovai nei jų įgalioti asmenys nedalyvavo, taip pat jiems nebuvo laiku ir tinkamai pranešta apie Transporto priemonės apžiūros akte nustatytus pažeidimus, ką patvirtina byloje esantys dokumentai (b. l. 6-8, 12-14, 78-80), todėl teismas be pagrindo laikė žalos atlyginimo dydį pagrįstu rašytiniais įrodymais. Tuo pačiu teisėjų kolegija konstatuoja, jog negalima nesutikti su apeliantų argumentu, kad ginčo žalos atsiradimo metu ir kitose kitiems savininkams priklausančiose patalpose, esančiose pastate (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi statybos remonto darbai. Bylos nagrinėjimo metu šias aplinkybes patvirtino ne tik atsakovas D. R., bet ir DNSB „Statybininkų 30“ pirmininkas K. G. (b.l. 126-127). Be to, teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, jog paties trečiojo asmens G. B. garaže, kuriame buvo apgadintas jam priklausantis automobilis, buvo vykdomi garažo lubų apdailos darbai, ką patvirtina UAB „Jurstanus“ 2010-02-23 pažymos duomenys (b. l. 132). Nesudaro pagrindo laikyti įrodytu atsakovų kaltės dėl ieškovui padarytos žalos atsiradimo fakto ir Alytaus miesto ir rajono PK 2008-01-11 nutarime (b. l. 58, 84) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuojamos aplinkybės, nes, sutinkamai su įrodymų vertinimo taisyklėmis, faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais nutarimais ir kitais teisniais aktais, prejudicinės galios neturi ir vertinami kaip rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad prejudicinę galią civilinėje byloje turi tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos asmenų nusikalstamų veiksmų pasekmės (CPK 182 straipsnio 3 punktas), o visi kiti įrodymai privalo būti vertinami tik juos ištyrus teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, aukščiau išvardintų aplinkybių pagrindu, atsižvelgdama į byloje esančių įrodymų visumą, daro priešingą sprendimą ir laiko ieškovo ieškinį neįrodytu ir nepagrįstu, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų pritaikymo (CPK 185, 330 straipsniai). Kadangi atsakovų D. R., L. R. ir M. Z. apeliacinis skundas tenkintinas, o byloje esanti medžiaga leidžia teisėjų kolegijai išspręsti ginčą tarp šalių iš esmės, todėl byloje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinys atsakovams dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus byloje naują sprendimą, iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ atsakovui D. R. priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis – 66 Lt, už apeliacinį skundą (b. l. 145), taip pat iš ieškovo priteistinos 83,15 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų teikimu, valstybei (b. l. 149, 1 bylos viršelis) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1, 3 dalys, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,
nusprendžia:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ (registro Nr. 50003210451), atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo (juridinio asmens kodas 300633222), atsakovui D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 66,00 Lt (šešiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ (registro Nr. 50003210451), atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo (juridinio asmens kodas 300633222), 83,15 Lt (aštuoniasdešimt tris litus, 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).