Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Julijai Franckevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „General Financing“ pareiškimą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrame su kitais asmenimis turte nustatymo, suinteresuoti asmenys – Ž. B., B. B., antstolis D. Š., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, pateikė prašymą bylą nagrinėti pareiškėjo atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad palaiko prašyme dėl skolininko turto dalies nustatymo išdėstytą poziciją.

Suinteresuotas asmuo skolininkas Ž. B. atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir vykdomosios bylos Nr. 178/09/02394 medžiaga nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-08-10 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-3139-723/2009 iš skolininko Ž. B. kreditoriui UAB „General Financing“ buvo priteista 5835,48 Lt skolos, 889,60 Lt delspinigių, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009-08-10) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šis teismo įsakymas buvo pateiktas ir priimtas vykdyti antstolio D. Š., kuris vykdymo proceso metu nustatęs, kad turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skolininkas Ž. B. neturi, tačiau 2002-06-22 yra sudaręs santuoką su B. B., kuri gauna su darbo santykiais susijusias pajamas bei turi banko sąskaitų, 2011-05-04 patvarkymu pasiūlė išieškotojui UAB „General financing“ CPK 667 str. nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, Ž. B. vardu įregistruota bei antstolio D. Š. vykdymo procese areštuota transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad jo sutuoktinės B. B. vardu yra įregistruota transporto priemonė A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kita vertus, iš teismo išreikalautų VĮ „Registra“ duomenų matyti, kad minėta transporto priemonė B. B. vardu nėra įregistruota, jos vardu nuo 2010-10-01 įregistruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. CRN518. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad B. B. vardu yra atidarytos dvi banko sąskaitos AB Swedbanke, banko sąskaita AB banke SNORAS, dvi banko sąskaitos Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filiale, trys banko sąskaitos UAB „Medicinos bankas“, taip pat jai priklauso UAB „Medicinos bankas“ gautas darbo užmokestis. Kita vertus, iš teismo išreikalautų VSDFV duomenų matyti, kad nuo 2011-04-28 iki 2012-04-16 B. B. yra vaiko priežiūros atostogose.

LR CPK 667 str. 1 d. nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Vadovaujantis formuojama teismų praktika dėl išieškojimo iš bendro sutuoktinių ir asmeninio sutuoktinio turto bei antstolio kompetencijos ribų, antstolio veiklos ribas visų pirma, apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, todėl net ir esant solidariai sutuoktinių prievolei, tačiau nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto ar asmeninio sutuoktinio turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 str. pažeidimą, nes vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008-01-07 nutartis c.b. Nr. 3K-7-114/2008; 2009-12-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-567/2009; 2010-02-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-81/2010 ir kt.). Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius, esant solidariai prievolei, turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui, įrodinėdamas CK 3.109 str. taikymo sąlygas. Kadangi nagrinėjamu atveju vykdytinas dokumentas – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-08-10 įsakymas priimtas civilinėje byloje, kurioje skolininku buvo įtrauktas tik Ž. B., jo sutuoktinė B. B. nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu (bendraskole, bendraatsakove ir pan.), šiame vykdomajame dokumente skolininku nurodytas tik Ž. B., ir nėra teismo sprendimo, kad už vykdomajame dokumente nurodytą prievolę solidariai ar asmeniškai yra atsakinga skolininko sutuoktinė B. B., atsiranda pagrindas spręsti dėl vykdomajame dokumente nurodyto skolininko Ž. B. dalies turte, bendrame su kitu asmeniu (šiuo atveju – sutuoktine B. B.), dalies nustatymo.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, į tai, kad pagal CK 3.88 str., bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybė pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, iš abiejų sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, tuo tarpu skolininko Ž. B. turi bendro, aukščiau nurodyto santuokoje su sutuoktine B. B. įgyto turto, nustatytina skolininko Ž. B. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su B. B., kuri šiuo atveju sudaro 1/4 dalį bendro turto (CK 3.117 str. 1 d.).

LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, t.y., kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti CK 3.123 str. numatytais atvejais. CK 3.123 str. 1 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Taigi, CK 3.123 str. imperatyviai įpareigoja teismą atsižvelgti į jame nurodytas aplinkybes nepaisant to, ar yra šalies reikalavimas taikyti CK 3.123 str. Nagrinėjamu atveju teismas mano esant būtina ir tikslinga nukrypti nuo sutuoktinių turto bendrų dalių principo, atsižvelgiant į skolininko ir jo sutuoktinės nepilnamečių vaikų interesus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Ž. B. ir B. B. turi du nepilnamečius vaikus - T. B., gim. 2009-04-16, ir G. B., gim. 2004-08-13. Kaip matyti iš VSDFV duomenų, šiuo metu B. B. yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna atitinkamą pašalpą iš VSDFV biudžeto, tuo tarpu skolininkas Ž. B. šiuo metu nedirba ir jokių su darbo santykiais susijusių pajamų negauna. Minėtos aplinkybės rodo, jos skolininko sutuoktinės B. B. gaunamos valstybino socialinio draudimo išmokos (iki tol – darbo užmokestis) yra vienintelės šeimos, turinčios du nepilnamečius vaikus, gaunamos pajamos, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus bei teises, patenkinti jų poreikius, tikslinga nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, netgi turint omenyje tą aplinkybę, kad Ž. ir B. B. pagal CK 3.156 str. 1 d. turi lygias teises ir lygias pareigas vaikams, t.y. tiek B. B., tiek Ž. B. privalo įgyvendinti neturtines ir turtines pareigas (taip pat ir susijusias su vaikų išlaikymu) nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Teismas pažymi, kad teismo pareigą prioritetiškai atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus sprendžiant bet kokį klausimą, susijusį su vaikų teisėmis, įtvirtina Jungtinių Tautų 1989 m. Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str., 12 str. 5 d. ir LR CK normos. Kadangi vaiko teisių ir interesų užtikrinimas yra viešas interesas, teisės normų, susijusių su vaiko teisių ir interesų užtikrinimu tinkamas aiškinimas ir taikymas taip pat yra viešosios tvarkos elementas. Būtent todėl ir nagrinėjamu atveju, įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pareiškėjo reikalavimas nustatyti, jog skolininko Ž. B. dalis jo sutuoktinės B. B. gaunamose pajamose ir turimose banko sąskaitose piniginėse lėšose sudaro ½ dalį, pažeistų skolininko nepilnamečių vaikų interesus, tuo pačiu ir viešąjį interesą. Nepilnamečių vaikų interesas šiuo atveju turi prioritetą prieš jų tėvų kreditorių interesą bei sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Kita vertus, dar daugiau nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir nustatyti, kad Ž. B. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra 1/10, kaip prašo B. B., šiuo atveju teismas, siekdamas išlaikyti nepilnamečių vaikų teisių bei interesų apsaugos principo bei kreditoriaus teisių ir lūkesčių užtikrinimo pusiausvyrą, negali. Ta aplinkybė, kad sutuoktinių B. B. ir Ž. B. kreditoriui Nordea Bank Finland Plc turi būti vykdomos sutartinės prievolės ir mokamos mėnesinės įmokos kredito grąžinimui, taip pat nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Kaip matyti iš teismui pateiktos Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/03/72J ir jos papildymų bei pakeitimų, B. B. ir Ž. B., santuokos metu prisiėmę turtinę prievolę, yra solidarūs kredito gavėjai – skolininkai kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc atžvilgiu, t.y. abu sutuoktiniai, o ne tik B. B., privalo vykdyti savo sutartines prievoles kreditoriui (tarp jų – mokėti atitinkamo dydžio mėnesines įmokas), kredito grąžinimo užtikrinimui kreditoriui įkeistas abiems sutuoktiniams, o ne tik B. B., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Be to, sutuoktiniai patys, įvertinę savo turtines galimybes, taip pat ir savo nepilnamečių vaikų teises bei interesus, prisiėmė atitinkamus finansinius įsipareigojimus kreditoriui, kurių buvimo faktas, vykdymo sąlygos ir tvarka neturi įtakos sprendžiant dėl sutuoktinių turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Pagaliau, ta B. B. atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad Ž. B. ir kreditoriaus UAB „General Financing“ sudaryta vartojimo kredito sutartis, iš kurios kildinamas kreditoriaus reikalavimas, buvo sudaryta be sutuoktinės sutikimo, o paimtas vartojimo kreditas panaudotas ne šeimos poreikiams tenkinti, turėtų reikšmės teismui vertinant prievolės kreditoriui UAB „General financing“ pobūdį (ar prievolė yra solidari abiejų sutuoktinių, ar asmeninė vieno iš sutuoktinių), tačiau ne sprendžiant dėl vieno iš sutuoktinių turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Prievolės išieškotojui pobūdžio nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip jau buvo minėta, pagal formuojamą teismui praktiką, prievolei esant solidariai, kreditorius galėtų kreiptis į teismą dėl skolos iš solidaraus skolininko (B. B.) priteisimo, ir tada būtų galima spręsti klausimą dėl išieškojimo nukreipimo į B. B. asmeninį ar bendrą su kitais asmenimis turtą. Be to, B. B. nepateikė jokių jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kiek tai liečia sandorio sudarymo aplinkybes, prievolės kreditoriui pobūdį, kredito panaudojimą ir pan., neatvyko į posėdį, taip pat buvo pasyvi ir Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėjant civilinę byla Nr. 2-4228-723/2009 pagal antstolio D. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „General financing“, Ž. B., B. B. dėl sprendimo (teisimo įsakymo) vykdymo tvarkos išaiškinimo (nepateikė atsiliepimo, neišreiškė pozicijos dėl prievolės vykdymo, neatvyko į teismo posėdį), kurioje galėjo išdėstyti savo poziciją. Taip pat ir Ž. B. nei Vilniaus rajono apylinkės teismo c.b. Nr. L2-3139-723/2009, kurioje buvo priimtas vykdytinas teismo įsakymas, nei c.b. Nr. 2-4228-723/2009, kurioje buvo nagrinėjamas antstolio pareiškimas dėl teismo įsakymo vykdymo tvarkos išaiškinimo, nei šioje civilinėje byloje nekėlė ir nekelia klausimo dėl to, ar prievolė kreditoriui yra solidari, ar asmeninė jo prievolė, nepatvirtino ir nepaneigė sutuoktinės B. B. atsiliepime nurodytų aplinkybių, į minėtose bylose priimtus procesinius dokumentus nereagavo, į teismo posėdžius neatvykdavo ir neatvyko.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į CK 3.88 str. 1-2 d., 3.117 str. 1 d., 3.123 str. 1 d., bei tai, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėse principo nėra, pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies (CPK 667 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjo UAB „General financing“ pareiškimą, suinteresuoti asmenys – Ž. B., B. B., antstolis D. Š., tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/4 dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į B. B. vardu atidarytas banko sąskaitas, esančias AB Swedbanke, AB banke SNORAS, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filiale, UAB „Medicinos bankas, ar banko sąskaitas, kurias ji savo vardu atidarys ateityje, bei B. B. gauto, gaunamo ar/ir priklausančio išmokėti darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių ir jiems prilygintų pajamų, kurias ji gauna ar gaus iš darbdavio ar kitų subjektų.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.