Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dianos Voskoboinikovos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 4 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

– pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 MGL, t. y. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda. Taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 20 MGL, t. y. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda.

– pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 90 MGL, t. y. 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda. Taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 60 MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos pirmiausia apėmimo, o po to dalinio bausmių sudėjimo būdu ir T. B. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė. Nuteistasis įpareigotas visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val. (išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, apie tai iš anksto informavus šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą) ir per vienerius metus, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A40“ ir nešiojamąjį kompiuterį „Asus Q4071“, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti T. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišvengė klaidų skiriant bausmes už BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nusikalstamų veikų padarymą ir neatsižvelgė į BK 90 straipsnio 3 dalyje numatytus baudos skyrimo nepilnamečiams ypatumus, bei netinkamai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl nuteistajam paskyrė neteisingą bausmę. Teismo sprendimas išsprendžiant iš nuteistojo paimto ir ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam grąžinto kompiuterio „Asus Q4071“ likimą yra teisingas ir jo keisti nėra pagrindo.

6. Šioje byloje nėra ginčo dėl nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, jų vertinimo ir kvalifikavimo, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi jokių su tuo susijusių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, teismo sprendime pasisakys tik dėl apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis), taip pat įvertins 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimų (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) įtaką nuteistojo teisinei padėčiai.

Dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo, švelninančio nuteistojo padėtį įstatymo taikymo ir bausmės

7. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes, paskirdamas bausmes nuteistajam, BK 64¹ straipsnio nuostatas taikė tik švelnindamas bausmes, paskirtas pagal BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalis.

8. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką BK 64¹ straipsnio nuostatos taikomos ne bausmėms, paskirtoms už atskiras nusikalstamas veikas, o tik galutinei subendrintai bausmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, Nr. 2K-7-98-628/2022). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Kauno apygardos teismas netinkamai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmes vienu trečdaliu sumažino tik už BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas. Dėl to nuteistajam buvo paskirta neteisinga subendrinta bausmė, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas) – BK 64¹ straipsnio nuostatos, numatančios bausmės mažinimą vienu trečdaliu, taikytinos paskirtai galutinei subendrintai bausmei.

10. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

11. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 199 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Pagal apeliacinio proceso metu įsigaliojusį baudžiamąjį įstatymą (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą numatyta BK 260¹ straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų; pagal minėto straipsnio 2 dalį tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Taigi, naujai įsigaliojusios BK 260¹ straipsnio 1 ir 2 dalys numato švelnesnes laisvės atėmimo bausmes, taip pat numatytos ir alternatyvios bausmės, o tai švelnina T. B. teisinę padėtį.

12. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Taigi, T. B. padaryta nusikalstama veika (nedidelio kiekio, ne daugiau nei 0,005 gramo, psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido gabenimas neturint leidimo per Lietuvos Respublikos sieną iš Nyderlandų Karalystės), turi būti perkvalifikuota pagal jo teisinę padėtį švelninančią ir šiuo metu galiojančią BK 260¹ straipsnio 1 dalį, o nusikalstama veika (0,0269 gramo psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido gabenimas neturint leidimo per Lietuvos Respublikos sieną iš Nyderlandų Karalystės) turi būti perkvalifikuota pagal jo teisinę padėtį švelninančią ir šiuo metu galiojančią BK 260¹ straipsnio 2 dalį.

13. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

14. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios išimtinės aplinkybės ar kokia reikšmingų aplinkybių visuma rodo, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

15. Nagrinėjau atveju nustatyta, kad T. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė keturias baigtas nusikalstamas veikas – du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą, taip pat vieną baudžiamąjį nusižengimą. Vertinant nuteistojo T. B. asmenybę pažymėtina, kad jis yra pakankamai jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), nusikalstamas veikas padarė nesuėjus 18 metų, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 5–10). Šiuo metu nuteistasis studijuoja Kaune, gauna stipendiją, finansiškai nuteistajam padeda jo motina (2 t., b. l. 157-159). Nustatyta viena T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pažymėtina, kad psichotropinės medžiagos buvo siunčiamos tik asmeniniam T. B. vartojimui, ne platinimui.

16. Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas tiek į byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, tiek į nuteistojo asmenybę, tiek į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, už atskiras nusikalstamas veikas parinko skirtingas bausmės rūšis. Už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyje, paskyrė baudas, o už nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), laisvės apribojimo bausmes. Tokį sprendimą, paskiriant bausmes už psichotropinių medžiagų kontrabandą, pirmosios instancijos teismas priėmė ieškodamas teisingiausio sprendimo, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, t. y. matydamas, kad sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė T. B. būtų aiškiai neteisinga. Individualizuodamas bausmę ir taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kuri iš baudžiamajame įstatyme numatytų visų bausmių rūšių būtų tinkamiausia, taigi sprendė ir dėl bausmių, kurios yra numatytos šiuo metu įsigaliojusioje BK 260¹ straipsnio redakcijoje. Akivaizdu, kad teismas sprendė ir dėl baudos bausmės skyrimo už visas nusikalstamas veikas, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę ir nusikalstamų veikų pobūdį, įvertindamas ir kitas bausmių skyrimo taisykles, parinko ne baudos, o laisvės apribojimo bausmes. Toks sprendimas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje susiklosčiusioje situacijoje buvo pagrįstas, išmintingas ir teisingas, todėl keisti bausmės rūšių kolegija neįžvelgia pagrindo (byloje nustatytos aplinkybės – nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, jo pastangos gyventi laikantis įstatymų, savarankiškai, nevartoti draudžiamų medžiagų, paties asmens mažesnis pavojingumas vertinamos kaip išskirtinės, sudarančios pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti T. B. kitą, sankcijoje nenumatytą, tačiau realiai pasieksiančią visus įstatymo deklaruotus bausmės tikslus bausmės rūšį – laisvės apribojimą; be to, keisti tokios bausmės nebuvo prašoma ir byloje pateiktame apeliaciniame skunde). Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų ir siekdama išvengti bet kokio galimo nuteistojo teisinės padėties dėl bausmės pasunkinimo, kuris faktiškai galimas net ir paskyrus baudos bausmę, skirdama bausmę pagal BK 260¹ straipsnio 2 dalį, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas, taiko BK 54 straipsnio 3 dalį, ir parenka laisvės apribojimo bausmės rūšį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama ir į tai, kad įstatymų leidėjas bausmes už atitinkamo pobūdžio veikas švelnino, peržiūri ir šios bausmės dydį, bei jį šiek tiek švelnina. Už BK 260¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nuskalstamos veikos padarymą įstatyme yra numatyta ir laisvės apribojimo bausmė, todėl skiriant bausmę už šią veiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos, o laisvės apribojimo bausmės dydis taip pat šiek tiek švelnintinas (už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260¹ straipsnio 2 dalyje, skirtina vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė).

17. Laisvės apribojimo bausmės rūšis derintina su BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse numatytais apribojimais, draudimais bei poveikio priemonėmis, kurių kompleksas gali padėti įgyvendinti bausmės tikslus. Todėl, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir pritariant pirmosios instancijos sprendimui, T. B. įpareigojamas per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Pirmosios instancijos teismo nustatytą įpareigojimą konkrečiu laikotarpiu būti namuose, įvertinus pasikeitusias aplinkybes – nuteistasis tapo pilnamečiu, pradėjo studijuoti, dėl studijų persikėlė gyventi į kitą miestą ir gyvena savarankiškai, šiuo metu skirti nėra tikslinga.

18. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdžio metu prokuroras ir nuteistojo gynėja pastebėjo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. B. bausmes už BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, neatsižvelgė į BK 90 straipsnio 3 dalyje numatytos bausmės – baudos skyrimo nepilnamečiui ypatumus, todėl prašė pakeisti už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtas baudas į kitą bausmių rūšį – viešuosius darbus.

19. BK 90 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar savo turto turinčiam nepilnamečiui. Nepilnamečiui gali būti skiriama nuo 5 iki 50 MGL dydžio bauda. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šią baudžiamojo įstatymo normą, iš dalies sutinka su prokuroro ir gynėjos nuomone, kad pirmosios instancijos teismas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirdamas 90 MGL dydžio baudą padarė klaidą, nes paskirtos baudos dydis aiškiai viršija įstatyme numatytas ribas. Tačiau tenkinti prokuroro ir gynėjos prašymą pakeisti baudas į viešuosius darbus teisėjų kolegija neturi pagrindo. Šiuo atveju, nors nuteistasis nedirba, tačiau apklausiamas 2023 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad turėjo santaupų, turėjo ir asmeninio turto (iš santaupų pats įsigijo kompiuterį ir kitus daiktus), jis studijuoja, gauna stipendiją, taigi, teigti, kad nuteistasis neturi jokio turto ir dėl to baudos skyrimas apskritai pagal BK 90 straipsnio 3 dalį nebuvo galimas, neteisinga. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija už BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų padarymą parinktos baudos bausmės rūšies keisti neįžvelgia pagrindo, tačiau paskirtas baudas mažina atsižvelgiant į BK 90 straipsnio 3 dalyje numatytus baudos skyrimo nepilnamečiui ypatumus (už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, skiriama 30 MGL dydžio bauda; už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skiriama 20 MGL dydžio bauda).

20. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 260¹ straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, bei bausmės, paskirtos pagal BK 260¹ straipsnio 2 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinamos apėmimo būdu tarpusavyje, t. y. pirmiausia apėmimo būdu, subendrinamos baudos ir laisvės apribojimo bausmės, paskirtos pagal BK 260¹ straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, tuomet taip pat tarpusavyje subendrinamos kitos dvi bausmės, paskirtos pagal BK 260¹ straipsnio 2 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šios subendrintos laisvės apribojimo bausmės tarpusavyje bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį (šešis mėnesius laisvės apribojimo (pridedama tokia pati bausmės dalis, kokią pagrįstai pridėjo pirmosios instancijos teismas) ir T. B. skiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Ši bausmė, kaip jau minėta šio sprendimo 8 pastraipoje ir kaip prašoma prokurorės apeliaciniame skunde, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę vienerių metų dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Dėl prašymo konfiskuoti kompiuterį

21. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – nuteistajam priklausantį kompiuterį „Asus Q4071“, kuriuo buvo naudojamasi užsakant psichotropines medžiagas iš Nyderlandų Karalystės. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prokuroras prašė kompiuterio „Asus Q4071“ konfiskavimą pakeisti į kompiuterio vertės (600 Eur) išieškojimą.

22. Pirmosios instancijos teismas nusprendė kompiuterį „Asus Q4071“ grąžinti nuteistajam, įvertinus tai, kad kompiuteris, kuris buvo paimtas kratos metu, dar ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas nuteistajam, be to, jis nebuvo specialiai skirtas nusikalstamoms veikoms daryti. Skundžiamame nuosprendyje taip pat pažymėta, kad net ir be minėto daikto būtų galima daryti nusikalstamas veikas, kompiuteris, pagal T. B. parodymus, buvo panaudotas epizodiškai, o jo paskirtis buvo tenkinti kitus, su nusikalstamomis veikomis nesusijusius poreikius.

23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir atkreipia dėmesį į visiškai dviprasmišką kaltinimo poziciją šiuo klausimu. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje situacijoje dar ikiteisminio tyrimo metu minėtas kompiuteris buvo grąžintas nuteistajam, o tai leidžia spręsti, kad jokios rimtos rizikos, vertinant šio daikto kaip priemonės naujoms nusikalstamoms veikoms daryti, nebuvo įžvelgiama. Prokurorės apeliaciniame skunde šį kompiuterį prašoma konfiskuoti kaip priemonę nusikalstamoms veikoms daryti, taigi iš esmės siekiama imtis priemonių, kad nusikalstamų veikų padarymo įrankiai ir priemonės būtų eliminuotos, tuo užtikrinant galimų teisės pažeidimų prevenciją. Apeliacinio proceso metu, be kita ko, paaiškėjus, kad nuteistajam pavyko minėtą kompiuterį įsijungti, kad minėtu kompiuteriu nuteistasis naudojasi kaip mokymo priemone, prokuroras pateikė kitą prašymą konfiskuoti ne patį kompiuterį, o jo vertę. Tokia dviprasmiška pozicija teisėjų kolegijai leidžia manyti, kad šiuo atveju turto konfiskavimu ar jo vertės išieškojimu siekiama ne BK 72 straipsnyje numatytų įstatymų leidėjo tikslų, be kita ko, imtis priemonių, kad nusikalstamų veikų padarymo įrankiai ir priemonės negalėtų būti panaudotos darant nusikalstamas veikas, bet iš esmės papildomai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog nepaneigiant turto konfiskavimo prevencinės paskirties, būtina kiekvienu atveju atsižvelgti ir į konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, kurie suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

25. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje nenustatyta, kad kompiuteris būtų specialiai įgytas palengvinti nusikalstamų veikų padarymą, šios nusikalstamos veikos galėjo būti padarytos atliekant analogiškus veiksmus ir su bet kuriuo kitu kompiuteriu ar išmaniuoju įrenginiu. Nešiojamasis kompiuteris buvo ir šiuo metu yra naudojamas nuteistojo poreikiams, susijusiems su mokslais, studijomis, tenkinti. Be to, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, T. B. padarytos nusikalstamos veikos buvo pavienės, nuteistasis narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš užsienio sistemingai nesisiuntė, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, anksčiau teistas nebuvo. Taigi, įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašomas kompiuterio konfiskavimas ar jo vertės išieškojimas yra nereikalinga ir neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė. Šiuo atveju baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, o tuo pačiu užtikrinti bendrąją ir individualiąją nusikalstamų veikų prevenciją, gali būti pasiekta ir be šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

26. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. rugsėjo 29 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 29 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Joje nurodytos valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir prašoma priteisti suma – 163,33 Eur už T. B. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme. Su šia pažyma teisėjų kolegija susipažino tik po teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla. Dėl šio prašymo neturėjo galimybės pasisakyti nei nuteistasis, nei jo gynėja, nei prokuroras, todėl, vadovaujantis teismų praktika, klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-10-511/2023).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendį pakeisti.

T. B. nusikalstamą veiką (dėl 0,005 g psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido kontrabandos), kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

T. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį paskirtą 30 MGL, t. y. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), baudą sumažinti iki 20 MGL, t. y. 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų), baudos.

T. B. nusikalstamą veiką (dėl 0,0269 g psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido kontrabandos), kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260¹ straipsnio 2 dalį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

T. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį paskirtą 90 MGL, t. y. 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų), baudą sumažinti iki 30 MGL, t. y. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), baudos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, T. B. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir T. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. B. per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos už išlaidų už T. B. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme palikti nenagrinėtą.