- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-26
- Bylos Nr.
- e2S-851-781/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Trečiasis asmuo
- UAB „Medicinos bankas“, AB DNB bankas, AB DNB
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų UAB „Medicinos bankas“ ir AB DNB banko atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria patvirtintas fizinių asmenų R. R. ir K. R. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas, tretieji asmenys: UAB „Medicinos bankas“, AB DNB bankas, AB DNB lizingas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, AB „Energijos skirstymo operatorius“ (AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Lesto“ teisių ir pareigų perėmėjas), AB „City service“, UAB ,,General Financing“, R. Č.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjams R. R. ir K. R. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo konsultavimo centras“. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. kovo 4 d. 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
2015 m. liepos 8 d. R. R. ir K. R. bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti pareiškėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą, kartu pateikdamas kreditorių susirinkimo protokolą, mokumo atkūrimo planą ir išvadą dėl mokumo atkūrimo plano. Nurodė, kad įvykusiame kreditorių susirinkime pareiškėjų kreditoriai (UAB „Medicinos bankas“ ir AB DNB bankas), kurių reikalavimų suma sudaro 96,018 proc. nuo visos teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, balsavo prieš fizinių asmenų mokumo atkūrimo planą. Bankroto administratorius paaiškino, kad kreditorius UAB „Medicinos bankas“ pateikė tokias pastabas nurodytam planui: nėra pateikti dokumentai, kad būtų galima palyginti plane pateiktus duomenis su Sodros ar Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis; plane nurodomi nepagrįstai maži pareiškėjų gaunami mėnesiniai darbo užmokesčiai, nors R. R. dirba dvejose įmonėse; nepateikta duomenų apie R. R. išsilavinimą, įgytas specialybes, ankstesnę darbo patirtį; nėra duomenų apie iš dalies nedarbingos K. R. gaunamas pašalpas; administratorius nepagrindė plane jam nustatyto atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų sumų; plane pažeistas kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros principas, nes didžiausiam kreditoriui per 5 metus bus padengta labai maža dalis įsiskolinimo; nenumatytos jokios konkrečios priemonės skolininkų mokumui atkurti; kreditorių reikalavimų tenkinimas numatytas per metus, nors įstatymas reikalauja, kad kreditorių reikalavimų tenkinimas būtų numatytas ne rečiau kaip kartą per pusę metų; nenurodytos banko sąskaitos į kurias skolininkai bankroto proceso metu galės gauti lėšas; nepateikti įrodymai apie skolininkų turimus debitorius. Atsižvelgiant į tai, kreditoriaus nuomone, pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir negali būti tvirtinamas. AB DNB bankas nurodė, kad pareiškėjų darbo užmokestis yra pernelyg mažas, taip pat pažymėjo, jog nesutampa plane nurodyti duomenys su Sodros duomenimis, be to, nesutampa sumos dėl žemės sklypo rinkos vertės nustatymo. Pažymėjo, kad nėra įrodymų apie tai, jog pareiškėjai ieško geriau apmokamo darbo. Bankroto administratorius išvadoje nurodė, kad nors R. R. ir dirba dvejose įmonėse, tačiau nepilną darbo dieną, todėl darbo užmokestis toks mažas, be to, pažymėjo, jog įmonė suteikia pareiškėjams gyvenamąjį būstą ir už jį apmoka. Pagal R. R. amžių įsidarbinti papildomai ar persikvalifikuoti nėra daug galimybių; R. R. darbo pajamos taip pat labai mažos, nes ji taip pat dirba nepilną darbo dieną, jos darbingumas – 55 proc., todėl ji neturi realių galimybių persikvalifikuoti. Bankroto administratorius pažymėjo, kad kreditoriai, dėl mokumo plano tvirtinimo balsavę prieš arba susilaikę, nenurodė priežasčių ir reikalavimų planui pažeidimų, nustatytų FABĮ 7 straipsnyje, todėl prašė nurodytą planą patvirtinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančių R. R. ir K. R. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą. Teismas nurodė, kad prašymo nagrinėjimo metu nenustatyta, jog plane pareiškėjai pateikė neteisingą informaciją apie turtą ir pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ir pan. Teismas pažymėjo, kad dėl R. R. amžiaus realių galimybių persikvalifikuoti ar ieškotis geriau apmokamo darbo nėra, tuo tarpu K. R. dėl sveikatos būklės darbinga tik 55 proc., dirba ne pilną darbo dieną, todėl jai įsidarbinti pilnai darbo dienai ar keisti kvalifikaciją realių galimybių praktiškai nėra. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ prašomi dokumentai yra pateikti byloje, su kuriais jis galėjo susipažinti, kitas kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ pastabas teismas vertino kaip nesudarančias pagrindo netvirtinti plano. Teismas nurodė, kad FABĮ nenustato nei teisės kreditoriams koreguoti planą, nei teismo teisės daryti kokius nors plano pakeitimus. Teismas padarė išvadą, kad patvirtinus bankrutuojančių asmenų R. R. ir K. R. mokumo atkūrimo planą, bus užtikrinta teisinga skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyra bei pasiektas pagrindinis fizinių asmenų bankroto tikslas – fizinių asmenų mokumo atkūrimas. Teismas konstatavo, kad planas atitinka įstatymo reikalavimus, jis gali būti įgyvendintas, juo iš principo pasiektas bankrutuojančių fizinių asmenų ir kreditorių kompromisas, todėl jį patvirtino.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjų R. R. ir K. R. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ar pareiškėjų parengtas mokumo atkūrimo planas atitinka ne tik formaliuosius įstatymo reikalavimus, bet ir ar juo iš esmės užtikrinama skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyra. Apeliantas pažymėjo, kad plane nepateikta duomenų ar pareiškėjai, kuriai nustatytas 55 proc. darbingumas, mokama netekto darbingumo pensija, o jei nemokama – kokių veiksmų pareiškėja ėmėsi ar planuoja imtis siekiant gauti nurodytą pensiją (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, AB DNB bankas pažymėjo, kad plane nenumatytos konkrečios priemonės, kurių pareiškėjai ketina imtis siekdami atkuri savo mokumą (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažymėta, kad pareiškėjų mokumo atkūrimo plane nenurodytos konkrečios datos kada vyks atsiskaitymai su kreditoriais, taip pat nenurodyta kokia kreditoriams skiriama lėšų dalis bus skirta kiekvienam iš pareiškėjų kreditorių (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Apeliantas taip pat nurodė, kad plane pateikta klaidinga informacija apie pareiškėjams priklausantį turtą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ pateiktu atsiliepimu sutiko su apelianto AB DNB banko atskiruoju skundu ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. pareiškėjų mokumo atkūrimo plano netvirtinti ir bankroto bylą nutraukti. Apelianto manymu, pateiktame plane nepateikiamos jokios priemonės, skirtos fizinių asmenų mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kt.), todėl planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimo, nes R. R. nenumato netgi galimybės keisti savo darbo pobūdį ir (ar) kvalifikaciją, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieško kito geriau apmokamo darbo, tuo tarpu pareiškėja K. R. nepateikė duomenų apie jos gaunamą arba planuojamą gauti netekto darbingumo pensiją. Apelianto nuomone, pareiškėjai nededa pakankamai pastangų gerinti savo mokumą, vengia kreditoriams pateikti išsamią informaciją apie savo finansinę padėtį ir nėra suinteresuoti tenkinti jų reikalavimus. Apeliantas papildomai pažymėjo, kad pateiktame plane netgi nenurodytas FABĮ nustatytas periodiško (bent kas pusę metų) kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas. Be to, UAB „Medicinos bankas“ nurodė, kad plane ydingai susietas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas su konkrečia kalendorine data (2015-2020 m.), nes neįmanoma nustatyti, kada pastarasis bus patvirtintas ir pradėtas įgyvendinti. Apelianto nuomone, pareiškėjas R. R. į mokumo atkūrimo planą neįtraukė viso turimo turto (juridinių asmenų akcijų), į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą gavo tik 2015 m. birželio 19 d.; pirmas susirinkimas buvo šaukiamas jau 2015 m. birželio 25 d., tačiau jam neįvykus, kitas susirinkimas sušauktas 2015 m. liepos 3 d., t. y. po 13 d. nuo pranešimo gavimo dienos, taip pažeidžiant FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą 20 d. terminą. Apelianto teigimu, skundžiama nutartis neatitinka teismo procesiniam sprendimui keliamo reikalavimo kiekviename procesiniame sprendime pateikti motyvus ir teisinį sprendimo pagrindimą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB DNB bankas pateiktu atsiliepimu sutiko su apelianto UAB „Medicinos bankas“ atskiruoju skundu.
Pareiškėjai R. R. ir K. R. pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, kuriame su atskiraisiais skundais nesutiko, prašė juos atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjai nurodė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių formalių pažeidimų ar neatitikimų FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, taip pat pažymėjo, jog teismas tinkamai vertino faktinę pareiškėjų situaciją ir jų galimybes. Pareiškėjai nesutiko su AB DNB banko motyvu, kad nebuvo užtikrintos kreditorių teisės, nes, atsižvelgiant į pareiškėjų finansinę būklę, jų amžių bei sveikatos būklę, kreditorių teisės yra tenkinamos maksimalia apimtimi, pareiškėjai deda maksimalias pastangas gauti kuo daugiau pajamų. Pareiškėjai pažymėjo, kad šiuo metu jų darbdavys (UAB „LT Trading company“) nesuteikia jiems gyvenamosios vietos, jokia kompensacija nėra mokama, įmonės finansinė padėtis blogėja. Pareiškėjai nurodė, kad K. R. nuo 2015 m. spalio mėn. gauna nedarbingumo pašalpą, kuri nebuvo įtraukta į planą, nes pastarasis pateiktas kreditoriams ir teismui dar iki pašalpos paskyrimo. Pareiškėjai nesutiko su apeliantų argumentu, kad į planą įtrauktas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nepriklauso pareiškėjams, nes nurodytą žemės sklypą pareiškėjai yra įsigiję pagal pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nebuvo įregistravę VĮ Registrų centras. Pareiškėjai nurodė, kad juridiniai asmenys (UAB „Maldimas“ ir UAB „Alren“), kurių akcininkais jie buvo, atitinkamai yra išregistruoti ir (ar) bankrutavę, todėl jokių piniginių lėšų iš jų pareiškėjai nesitiki gauti.
Bankroto administratorius UAB „Verslo konsultavimo biuras“ pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, kuriame su skundais nesutiko, prašė juos atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Bankroto administratorius nurodė, kad bankroto procesą ves laikydamasis FABĮ nustatytomis nuostatomis ir išmokėjimai kreditoriams bus vykdomi įstatyme nustatyta tvarka, t. y. kas pusę metų, o pateikti pajamų-išlaidų apskaičiavimai, bankroto administratoriaus teigimu, yra pakankamai aiškūs ir suprantami. Bankroto administratorius iš esmės palaikė pareiškėjų atsiliepime į atskiruosius skundus išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui. Tuo atveju, jei kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas turi patikrinti, ar pareiškėjai laikėsi įstatyme nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros. Nustatęs, kad pareiškėjai nesilaikė plano tikslinimo procedūros, teismas turi netenkinti jo prašymo ir netvirtinti pateikto plano (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016).
Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 25 d. buvo šaukiamas pirmasis pareiškėjų kreditorių susirinkimas, tačiau jis neįvyko dėl pagrindinio kreditoriaus nedalyvavimo. Pakartotinis pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2015 m. liepos 3 d., kurio metu kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 96,018 proc. nuo visos teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, nepritarė bankrutuojančių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planui dėl neatitikimo FABĮ 7 straipsnio reikalavimams, prieštaraudami, be kita ko, dėl konkretaus ir aiškaus pajamų bei turto nenurodymo (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), dėl administravimo sumų pagrįstumo (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas), dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko nenustatymo (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas), dėl nenumatytų priemonių mokumui atkurti (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorių nurodytos nesutikimo priežastys yra susijusios su planui keliamais reikalavimais, nustatytais FABĮ 7 straipsnyje.
Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus ar fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šiame straipsnyje nustatytą terminą plano projektui pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad į teismą galima kreiptis po to, kai kreditorių susirinkimas pakartotinai apsvarsto patikslintą mokumo planą. Tačiau nagrinėjamu atveju mokumo atkūrimo planas nebuvo taisomas ir 2015 m. liepos 8 d. pateiktas teismui tvirtinti.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pareiškėjams ir bankroto administratoriui nesilaikant plano tikslinimo procedūros, neturėjo priimti tokio plano ir spręsti jo tvirtinimo klausimo (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis), o turėjo pasiūlyti pareiškėjams pakartotiniam kreditorių susirinkimui teikti svarstyti patikslintą planą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias plano tvirtinimo procedūrą, todėl skundžiama nutartis naikintina, o pareiškėjų R. R. ir K. R. bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultavimo biuras“ prašymas patvirtinti mokumo atkūrimo planą paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirųjų skundų argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
atskiruosius skundus tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų R. R. ir K. R. bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultavimo biuras“ prašymą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano tvirtinimo palikti nenagrinėtą.