Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Š., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. S., išnagrinėjo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, aukštesniojo išsilavinimo, vedusio, dirbančio Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. 2014 m. sausio 14 d. 15.37 val. Prienų rajono savivaldybėje, kelio Vaišvydava – Piliuona – Pakuonis – Pabališkiai, 21,5 km, vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, atsitrenkė į B. G. sodybos vartus, juos apgadino bei pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuria buvo susijęs, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepranešdamas apie tai policijai. Tokiais veiksmais E. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

E. Š. teismo posėdyje pripažino, kad vairavo automobilį Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, tačiau neigė nuvertęs B.A. G. sodybos vartus. Jis paaiškino, kad 2014 m. sausio 14 d. apie 15.00 val. atvažiavo su automobiliu į B.A. G. sodybą, nes pakeliui paėmė pavežti jos sūnų R. R., kuris ėjo pėsčiomis namo ir buvo akivaizdžiai neblaivus. Sodybos vartų jis nekliudė, jie jau buvo nugriuvę. Tuo metu buvo pasnigę, todėl turėjo likti mašinos pėdsakai. Jis tik per arti privažiavo prie medinių vartų, tačiau ant jų neužvažiavo. Palikęs R. R. sodyboje, išvažiavo į darbą, kur buvo iki 17.00 val. Tik kitą dieną jam paskambino policijos pareigūnas ir liepė prisistatyti į policijos komisariatą. Jis taip ir padarė. Paaiškino, kad iš pradžių policijos pareigūnams nurodė, kad vairavo jo sūnus, nes tikėjosi, kad tokiu atveju nereikės eiti į teismą.

Liudytoja B. A. G. paaiškino, kad pažįsta E. Š. nuo gimimo. 2014 m. sausio 14 d. E. Š. parvežė girtą jos sūnų R. R. namo. Ji tuo metu buvo kieme ir matė kaip į kiemą įvažiavo automobilis, už jo vairo sėdėjo E. Š., jos sūnus sėdėjo keleivio sėdynėje. Įvažiavęs į kiemą automobilis priekiu atsitrenkė į vartus ir juos išvertė. Sūnus buvo toks girtas, kad negalėjo išlipti iš automobilio, išlipo tik E. Š., kuris taip pat buvo neblaivus. Ji pasakė E. Š., kad šis išvertė vartus ir kad ji kvies policiją. E. Š. vėl sėdo į automobilį ir išvažiavo kartu su jos sūnumi. E. Š. vėliau parvežė sūnų namo, tuomet ji iškvietė policiją. Atvažiavę pareigūnai nufotografavo vartus. Kiemo vartai iki įvykio buvo geri, stovėjo tiesiai, po automobilio atsitrenkimo vartai sulinko, išbyrėjo lentelės. E. Š. žalos neatlygino.

Liudytojas R. R. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta, jie yra kaimynai. Jis gyvena kartu su motina (duomenys neskelbtini) 2014 m. sausio 14 d. jis buvo bare Pakuonyje, ten išgėrė. Džiaugiasi, kad E. Š. jį parvežė. Nepamena koks automobilis jį parvežė, kaip išlipo iš automobilio, nes buvo girtas. Nežino ar tą dieną buvo pas juos atvažiavusi policija. Kitą dieną tikrai buvo atvykę policijos pareigūnai. Sodybos mediniai vartai buvo tiesūs, dabar jie aplaužyti ir paremti, išbyrėję lentelės, bet jos ir taip vos laikėsi. Kas vartus sulaužė, jis nežino. Motina jam sakė, kad į vartus atsitrenkė automobilis, kuris jį parvežė namo, vairuojamas E. Š..

Liudytoja V. V. parodė, kad 2014 m. sausio 14 d. ji dirbo su policijos pareigūnu A. P.. Jie gavo pranešimą, kad Pakuonio seniūnijoje įvyko autoįvykis, kurio metu išversti vartai. Jie kartu su pareigūnu A. P. nuvyko į eismo įvykio vietą. Juos pasitiko sodybos šeimininkė B.A. G., kuri nurodė, kad į sodybą atvažiavo neblaivus E. Š. su automobiliu ir išvertė vartus. Tuo metu buvo šiek tiek pasnigta ir matėsi automobilio vėžės, kurios baigėsi jau už vartų. Vartai mediniai, seni, tačiau matėsi, kad neseniai apgadinti. Nuvykus pas E. Š., jis nebuvo rastas namuose. Tuomet pareigūnai vėl sugrįžo į B.A. G. sodybą. Ji paaiškino, kad E. Š. jau parvežė jos sūnų. Su sūnumi nekalbėjo, nes jis buvo visiškai girtas.

Motyvuojamoji dalis

Nors E. Š. neigia apgadinęs vartus ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos jo kaltė yra įrodyta liudytojų ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Byloje esančioje eismo įvykio schemoje ir fotonuotraukose užfiksuota, kad įvykio vieta yra Prienuose, kelio Vaišvydava – Piliuona – Pakuonis – Pabališkiai 21,5 km, sodybos kieme stovi apgadinti mediniai vartai, nustatyta automobilio judėjimo kryptis į vartų pusę (b.l. 2), kad automobilio Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio kairiame apatiniame kampe padaryti apgadinimai (b.l. 7,8), o mediniai vartai (b.l. 6) yra sugadinti, sniege matosi likę automobilio padangų žymės, kurios akivaizdžiai baigiasi už medinių vartų.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad pažeidėjas E. Š. su automobiliu Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į B. A. G. sodybos kiemą ir atsitrenkė į ten esančius medinius sodybos vartus ir juos apgadino. Kad E. Š. buvo atvažiavęs į B. A. G. sodybos kiemą neneigia ir pats, tačiau jis neigia faktą, kad jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į uždarytus medinius vartus ir tokiu būdu juos pagadino. Tuo E. Š. neigia ir kad pasišalino iš eismo įvykio. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos B.A. G. parodymais, kad E. Š. parvežė iki namų jos neblaivų sūnų ir automobilio priekiu atsitrenkė į vartus ir juos išvertė. Šiuos liudytojos parodymus patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė V. V., kuri patvirtino, kad įvykio vietoje B.A. G. nurodė, jog eismo įvykį padarė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos E. Š., o apžiūrėjus įvykio vietą matė, kad vartų apgadinimai neseni. Kad vartai buvo apgadinti parodė ir liudytojas R. R., kuris paties įvykio aplinkybių dėl girtumo papasakoti negalėjo, tačiau sekančią dieną matė, kad sodybos vartai išversti, o motina B.A. G. pasakė, kad į vartus su automobiliu atsitrenkė E. Š.. Eismo įvykio metu užfiksuotos vėžės patvirtina, kad buvo automobilio kontaktas su tvora, sniege yra likę automobilio padangų žymės, kurios akivaizdžiai baigiasi už medinių vartų.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą eismo dalyviai, be kita ko, privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, Kelių eismo taisyklių 3 punktą, eismo įvykis, apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Taigi byloje apklaustų liudytojų B.A. G., R. R., V. V. parodymais bei tarnybiniu pranešimu, aukščiau aptartais byloje esančiuose fotonuotraukose užfiksuotais duomenimis neginčijamai nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. Š., vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valstybinis numeris. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į B. G. sodybos vartus ir juos apgadino t.y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir už tai yra baustinas.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Kaip pirmiau nurodyta šiame nutarime, byloje nustatyta, kad E. Š. pažeidė Kelių eismo taisykles, sugadino kito asmens turtą, t. y. sukėlė eismo įvykį (ATPK 127 straipsnio 2 dalis).

Pripažinus E. Š. kaltu padarius eismo įvykį, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo važiuodamas savo automobiliu ir atsitrenkęs į medinius vartus, negalėjo nejausti ir nesuprasti, kad įvyko artimas kontaktas, kadangi iš medinių vartų fotonuotraukų matyti, kad automobilio padangų žymės baigiasi jau už vartų. E. Š. ne tik, kad turėjo jausti, kad atsitrenkė į vartus, bet ir tai matyti, kadangi vartus užkliudė automobilio priekine dalimi. Todėl pagrįstai darytina išvada, kad E. Š. sukėlė eismo įvykį ir tai suvokė. Be to, kaip matyti iš liudytojos B.A. G. parodymų, ji pasakė E. Š., kad šis atsitrenkė į jos sodybos vartus, todėl E. Š. privalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai, tačiau, kaip matyti iš liudytojų parodymų, policijai nepranešė, nesiėmė jokių priemonių eismo įvykio pėdsakams išsaugoti, savo automobiliu, neįsitikinęs padaryto pažeidimo sukeltomis pasekmėmis, iš įvykio vietos nuvažiavo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad E. Š. iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, tyčia pasišalino, pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl yra baustinas ir pagal ATPK 130 str. 1 d. Pasišalinimo motyvai neturi įtakos kaltininko atsakomybei ( 2013-11-05 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AT-29–2013). Be to, E. Š. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, kadangi 2013-05-29 Prienų rajono apylinkės teismo nutarimu jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę. E. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimus, už kuriuos jam jau buvo paskirtos administracinė nuobaudos. E. Š. dirba, neteistas, pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už analogiškų teisės pažeidimų padarymą, praeityje ne kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas charakterizuoja jį kaip asmenybę, nesilaikančią įstatymų reikalavimų ir kritiškai nevertinančią savo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, jam skirtinos straipsnių sankcijose numatytų baudų vidurkiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 30², 33, 286, 287, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

E. Š. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. – 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų bauda,pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. – 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir skirti E. Š. galutinę subendrintą nuobaudą - 4500 litų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per 20 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.