Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Artūras Dilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. skundą dėl antstolės Irenos Bakšienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Irena Bakšienė, AB SEB bankas, R. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas K. K. pateikė skundą dėl antstolės Irenos Bakšienės veiksmų, kuriuo prašė antstolės Irenos Bakšienės 2016-07-19 patvarkymą „Dėl 2016-06-29 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įkeisto turto kainos nustatymo“ panaikinti ir areštuoto turto vertę laikyti eksperto nustatyta turto verte, t. y. 1000 Eur. Esant būtinumui, dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini, pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) įvertinimo skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę, turto vertei nustatyti, kurią apmokėtų išieškotojas AB SEB bankas, priimant patvarkymą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad išieškotojo AB SEB banko nesutikimas su eksperto nustatyta turto verte yra nemotyvuotas, įvertintas turtas išieškotojo net nebuvo apžiūrėtas. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Antstolis negali nepaisyti įstatymo normų, kuriose numatyta, kad areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė, jeigu turto vertę nustatė ekspertas. 2016-04-07 antstolė paskyrė pakartotinę nekilnojamojo turto ekspertizę, kurią atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įkeistą nekilnojamąjį turtą įvertino 1000 Eur. Turto vertinimą atliko asmuo, turintis turto vertintojo kvalifikaciją, individualiai jį apžiūrėjo vietoje, todėl toks vertinimas tikslesnis, nei VĮ Registrų centras įrašyti duomenys apie nekilnojamojo turto vertę, atliktą masinio vertinimo būdu. Be to, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio 4 dalis). Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Išieškotojas nepaneigė, kad vykdomojoje byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos vertės, neprašė pakartotinės ekspertizės. Išieškotojas, AB SEB bankas tik prašė nustatyti turto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., kainą 27000 Eur, bet nepateikė prašymo dėl pakartotinės ekspertizės vykdymo procese skyrimo, jokių įrodymų, jog atlikta ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų teisės aktų reikalavimams, nepateikė, taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą.

A. I. Bakšienė pareiškėjo K. K. skundo netenkino, 2016-08-17 patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad vykdant Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą su priklausančiomis palūkanomis iš skolininkų R. K. ir K. K. išieškotojo AB SEB bankas naudai, 2015-12 22 turto arešto aktu areštuotas skolininkams priklausantis turtas: 0,1712 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. 4400-0986-6919, esantys , (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) . 2016-02-23 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti, kurią atliko „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko. Remiantis gauta turto rinkos vertės nustatymo ataskaita 2016-03-17 patvarkymu nekilnojamojo turto kaina nustatyta 30000 Eur. Skolininkas su nustatyta verte nesutiko, nurodė, kad pastatuose atliktas remontas, kainos nekilnojamam turtui padidėjo, todėl prašė skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Skolininkas įpareigotas už ekspertizę sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą 200 Eur, tačiau šios sumos dar neįmokėjo. Iš viso už ekspertizę antstolė sumokėjo 242 Eur. Tenkinant skolininko K. K. skundą, 2016-04-07 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta pakartotinė ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti, kurią pavesta atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gautoje ekspertizės išvadoje rinkos vertė nurodyta 27000 Eur, o esant duomenims apie karstinę tuštumą, rinkos vertė - 1000 Eur. 2016-06-29 patvarkymu nekilnojamojo turto rinkos kaina nustatyta 1000 Eur, tačiau išieškotojas AB SEB bankas pateikė prašymą nustatyti turto kainą 27000 Eur, kadangi tai nepažeis skolininko interesų, nes nustačius didesnę įkeisto turto kainą, bus užtikrinta galimybė turtą realizuoti brangiau. Tenkinant išieškotojo prašymą, 2016-07-19 priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikintas 2016-06-29 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl areštuoto turto kainos nustatymo“ ir turo kaina nustatyta 27000 Eur. Dėl minėto patvarkymo skolininkas pateikė skundą, kuris prieštarauja 2016-04-04 skundui skirti pakartotinę ekspertizę, jame taip pat nepateikta motyvuotų prieštaravimų dėl ko nesutinkama su pakartotinės ekspertizės nustatyta kaina. Turto pardavimas iš varžytynių už didesnę kainą iš esmės naudingas skolininkui, kadangi yra galimybė turtą parduoti brangiau ir tokiu būdu padengti didesnę skolos dalį išieškotojams. Jei turtas nebūtų parduotas iš varžytynių, išieškotojai turi teisę jį perimti, todėl skolininkui skola taip pat sumažėtų didesne apimtimi. Tiek išieškotojas, tiek skolininkas turėtų būti suinteresuoti, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą. K. K., prašydamas nustatyti turto vertę 1000 Eur, akivaizdžiai nesiekia kuo greičiau atsiskaityti su išieškotoju. Įstatymas numato antstolio teisę, tačiau ne pareigą esant šalių prašymams ar prieštaravimas, skirti papildomą ekspertizę. Vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas, atstovaujamas advokato A. M., atsiliepime nurodė (b. l. 14-15), kad su skundu nesutinka. Jis, kaip kreditorius, suinteresuotas, jog turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, nes taip gautų visą reikalavimo patenkinimą ar didesnę jo dalį. Kad turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, suinteresuotas turi būti ir pareiškėjas, tačiau jis areštuoto turto vertę prašo laikyti 1000 Eur suma. Prieš tai, kai 2016-03-02 UAB „Lituka” ir Ko nustatė įkeisto turto rinkos vertę 30000 Eur, pareiškėjas pateikė skundą dėl šios ekspertizės, teigdamas, jog pastatuose atliktas remontas, kainos nekilnojamajam turtui padidėjo, prašė skirti pakartotinę ekspertizę. Taigi, 30000 Eur turto kainą pareiškėjas laikė per maža, o tūkstantį eurų - jau tinkama. Toks pareiškėjo elgesys rodo, kad jis piktnaudžiauja savo teisėmis, galimai siekia per trečiuosius asmenis išsipirkti nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjo skola bankui yra 42158,33 Eur, todėl antstolė pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nesiekia kuo greičiau atsiskaityti su išieškotoju. Turto vertintojas UAB „(duomenys neskelbtini) ” išvadoje dėl ekspertizės objekto rinkos vertės nurodė, kad turto rinkos kaina 27000 Eur. Kiti faktoriai, dėl kurių gali rinkos vertė sumažėti (net iki sąlyginio 1 Eur), nėra šio turto vertintojo kompetencijos klausimas. Jei turtas būtų pardavinėjamas už pakartotinės ekspertizės nurodytą 27000 Eur kainą, nenukentėtų turto savininko ir skolininko turtiniai interesai. Rinka praktiškai parodytų tikrąją turto rinkos vertę. Pareiškėjo skola bankui didėja, nes skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo visos nesumokėtos sumos ir bankas yra suinteresuotas kuo greičiau gauti savo reikalavimo patenkinimą. Pareiškėjo inicijuotas procesas dėl antstolės veiksmų vilkina skolos išieškojimą. Skundo prašo netenkinti.

Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Skundas netenkintinas.

Iš turimų duomenų matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0115/15/02162 antstolė Irena Bakšienė vykdo išieškojimą pagal 2015-12-09 Vilniaus miesto 19-o notaro biuro vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 42037,52 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškotojo AB SEB bankas naudai. Išieškojimo pagrindas – 2008-10-31 hipotekos sutartis, notarinio registro Nr. 7404, hipotekos identifikavimo kodas hipotekos registre: (duomenys neskelbtini). Minėta sutartimi AB SEB bankui įkeistas K. K. ir R. K. priklausantis turtas: 0,1712 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ., (duomenys neskelbtini) . Įkeistas turtas įvertintas 205000 Lt (59372 Eur). Sutartimi užtikrinta prievolė – 2008-09-17 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) . Užtikrintas prievolės dydis – 46454,91 Eur (160000 Lt). Vykdant išieškojimą, antstolė Irena Bakšienė 2015-12-22 priėmė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo minėtą įkeistą turtą, o 2016-02-23 priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo Nr. 1116. Gavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame įkeistas ir areštuotas turtas įvertintas 30000 Eur, antstolė priėmė 2016-03-17 patvarkymą dėl areštuoto turto kainos nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo patvarkė nustatyti įkeisto (areštuoto) turto kainą – 30000 Eur. Gavęs duomenis apie areštuoto turto įkainojimą, skolininkas K. K. 2016 m. balandžio 5 d. pateikė skundą dėl 2016-03-17 patvarkymu nustatytos areštuoto turto vertės nustatymo, kurį antstolė patenkino ir 2016-04-07 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. Pakartotinę ekspertizę atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) turto rinkos vertė nesant fakto apie karstinę tuštumą, nustatyta 27000 Eur, o esant faktui apie karstinę tuštumą – 1000 Eur. 2016-06-29 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė areštuoto turto kainą nustatė 1000 Eur. Išieškotojas AB SEB bankas pateikė prašymą padidinti turto kainą iki 27000 Eur, su kuo antstolė sutiko ir 2016-07-19 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoto turto kainą nustatė 27000 Eur. Skolininkas K. K. su minėtu patvarkymu nesutinka.

Vykdymo veiksmus pavesta atlikti antstoliui, kuris, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį turto rinkos vertė - apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.

Iš bylos medžiagos matyti, kad skolininkas K. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko atlikus pirmą turto vertės nustatymo ekspertizę ir įkeistą bei antstolės areštuotą turtą įvertinus 30000 Eur, su šia išvada nesutiko, teigdamas, kad tokia kaina per žema. Antstolei paskyrus pakartotinę ekspertizę ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustačius turto vertę – 27000 Eur, o įvertinus duomenis apie karstinę tuštumą – 1000 Eur, skolininkas teigia, kad būtent pastaroji suma atitinka rinkos vertę. Su tokiais skolininko argumentais teismas nesutinka. Visų pirma, skolininkas (jo elgesys) vykdymo procese yra prieštaraujantis jam pačiam. Kaip teisingai nurodė kreditorius AB SEB bankas, iš pradžių skolininkui per maža atrodė 30000 Eur areštuoto turto kaina, o vėliau, jau 1000 Eur kaina buvo laikoma tinkama. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, kad areštuotas turtas yra visiškai netinkamas gyventi dėl esančios karstinės tuštumos. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016-04-26 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įgriuvų keliamo pavojaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ., (duomenys neskelbtini) ., (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad palei namo sieną yra žemų varžų anomalija, kurią gali sudaryti karstinės tuštumos, kurias reikia patikrinti gręžimu. Norint tiksliau nustatyti karsto grėsmę(duomenys neskelbtini) sklype ir jam gretimuose sklypuose, būtina atlikti išsamius inžinierinius geologinius ir geotechninius tyrimus. Taigi, iš minėto rašto darytina išvada, kad tikslių duomenų apie karsto būklę šiuo metu nėra, neaišku, ar karstinė įduba didėja (ar stovi vietoje), ar kelia realią grėsmę pastatų pastovumui, ar pamatų ir pastatų sutvirtinimas nepašalins grėsmės namo stabilumui. Be to, minėtame rašte taip pat teigiama, kad šių reiškinių susidarymą galėjo paskatinti lietvamzdžiais nutekantis vanduo, todėl išsprendus lietaus vandens nutekėjimo (surinkimo) problemą, įgriuvų grėsmė gali būti stabdoma. Iš išdėstytų duomenų darytina išvada, kad turto rinkos vertė – 1000 Eur, esant duomenims apie karstinę tuštumą, šiuo metu tikrosios turto rinkos kainos neatspindi, nes duomenys apie karstinę tuštumą skolininko ir suinteresuotos asmens R. K. žemės sklype, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), nėra pakankamai detaliai ištirti ir įvertinti, kad jais būtų galima remtis nustatant tikrąją areštuoto (įkeisto) turto rinkos kainą. Duomenys apie įkeisto turto rinkos vertę – 27000 Eur taip pat nustatyti ekspertizės metu, todėl faktinė turto rinkos kaina bus matoma jam patekus į rinką (paskelbus varžytynes). Tuo pagrindu atmestini ir skolininko argumentai, kad išieškotojas neprašė skirti pakartotinės ekspertizės, kadangi antstolė šią kainą ir nustatė remdamasi ekspertizės aktu. Taip pat pažymėtina, kad tiek išieškotojo, tiek skolininko interesais turtą naudingiausia parduoti už kiek galima aukštesnę kainą (informuojant potencialius pirkėjus apie karstinės tuštumos grėsmę minėtame žemės sklype). Dėl išdėstytų aplinkybių, nesuprantama ir nelogiška skolininko pozicija įkeistą (areštuotą) turtą įvertinti vos 1000 Eur kaina, nes jį pardavus, skolininko pareiga padengti visą kreditorinį įskolinimą bankui neišnyks ir bus išieškoma iš kito jam priklausančio turto ar pajamų bendra tvarka. Nustačius įkeisto (areštuoto) turto kainą, pirmosiose varžytynėse parduodamo turto kaina dar sumažės ir sudarys aštuoniasdešimt procentų nuo (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka nustatytos turto kainos ((duomenys neskelbtini) straipsnis), t. y. 21600 Eur. Iš pirmųjų varžytynių turto nepardavus, antrosiose varžytynėse turto kaina sudaro šešiasdešimt procentų nustatyta tvarka nustatytos turto kainos ((duomenys neskelbtini) straipsnis), kas atitinkamai sudaro 16200 Eur.

Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad antstolės Irenos Bakšienės 2016-07-19 patvarkymas „Dėl antstolės 2016-06-29 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įkeisto turto kainos nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) šiame vykdymo proceso etape atitinka įstatymo reikalavimus. Įkeisto turto kaina nustatyta remiantis ekspertizės išvada, nei skolininko, nei išieškotojo interesų ji nepažeidžia, todėl pagrindų tenkinti pareiškėjo K. K. skundą nėra ir jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 - 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo K. K. skundo dėl antstolės Irenos Bakšienės veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.