Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės ir Rūtos Petkuvienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo (apelianto) A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Trečiasis asmuo E. S. sutiko su ieškiniu.

Atsakovą Lietuvos Valstybę atstovaujantis Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) prašė ieškinį atmesti. Ieškovas neįrodė, kad policijos departamentas ar jo darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t.y. nepagrindžia civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Policijos departamentas nėra tinkamas atsakovo atstovas, nes žala kildinama ne iš šios institucijos neteisėtų veiksmų, o iš Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios įstaigos – Kauno tardymo izoliatoriaus – pareigūnų veiksmų.

Teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

Pasibaigus 3 metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminui ieškinys yra atmestinas ir šiuo pagrindu (CK 1.5, 1.131 str., CPK 185 str.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., 32 str. 2 d. 2 p. nuostatos ieškovui netaikytinos ir negali paneigti suimtų asmenų teisės susirašinėti, įtvirtintos Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. Ši teisė įtvirtinta LR Konstitucijos 22 str. 2 d., 38 str. taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 8 str. Nuteistųjų teisė susirašinėti numatyta ir Bausmių vykdymo kodekso 99 str. Teismo sprendimo argumentai prieštarauja nurodytoms nuostatoms.Prokurorų ir teismo nutartys, kuriais atmesti ieškovo skundai, aiškiai nepagrįsti ir nemotyvuoti, nepagrįsti konkrečiais argumentais. Prokurorė N. U. nesikreipė į teismą, kad teismas būtų skyręs ieškovui cenzūrą kaip tai numato Suėmimo vykdymo įstatymo 16 str.Ieškovas neturtinę žalą kildino iš netinkamo pareigūnų elgesio bei nuolatinių provokacijų. Buvo pažeistas Europos žmogaus teisių teismo suformuluoto absoliutais kankinimo, nežmoniško elgesio ar žeminančio elgesio draudimo kalinimo metu. Pirmosios instancijos teismas atstovavo ne žmogaus, o valstybės interesams.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nes ieškiniu ginamoji teisė yra absoliuti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje nėra numatyti jokie senaties terminai. Ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino tyčia, nes į teismą kreipėsi laiku, bet ieškiniai buvo grąžinami papildymui.

Atsakovą atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, nes nenustatyti neteisėti valstybės pareigūnų ar teismo veiksmai.

Atsakovą atstovaujanti Generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir nurodė, kad LR piliečiai, kurie laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas įstatymų nustatytas teises, laisves su apribojimais, kuriuos nustato BPK ir kt. įstatymai. Sutinkamai su šio įstatymo 32 str. 2 d. 2 p., suimtiems asmenims draudžiama bendrauti su asmenimis, laikomais kitose kamerose. Nuteistieji tardymo izoliatoriuje turi teisę pasimatyti su giminaičiais, tačiau tik esant ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurioje žinioje yra byla, rašytinam sutikimui. Ieškovas prokuroro prašė tik leidimo susirašinėti su sutuoktine, bet ne susitikti su sutuoktine, todėl nepagrįstas argumentas, kad ieškovui nebuvo leista susitikti su sutuoktine. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė 3 metų ieškinio senaties terminą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, išvados ir argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas.

Ieškovas įrodinėja, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti prokurorui ir teismui uždraudus susirašinėti su sutuoktine.

Nors susirašinėjimo teisė įtvirtinta LR Konstitucijos 22 str. 2 d., 38 str. taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 8 str., tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, ši teisė nėra absoliuti ir gali būti apribota įstatymo. Kardomojo kalinimo įstatymo (Suėmimo vykdymo įstatymo) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą suimtiesiems draudžiama bendrauti su asmenimis, laikomais kitose kamerose. Ieškovas ir ieškovo sutuoktinė E. S. buvo įtariami sunkių nusikaltimų padarymu ir laikomi suimti Kauno tardymo izoliatoriuje.

Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. IR-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 1 punkte numatyta kad jos reglamentuoja Kardomojo kalinimo įstatyme (Suėmimo vykdymo įstatyme) nustatytos kardomosios priemonės - suėmimo vykdymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimą, taip pat suimtųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Šių taisyklių 61 punkte įtvirtinta, kad suimtieji ir Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti nuteistieji tardymo izoliatoriuje turi teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, tačiau tik esant ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniam sutikimui.

Apelianto argumentas, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 8 str. numatyta susirašinėjimo teisė negali būti ribojama, nepagrįstas, nes to paties 8 str. 2 d. nustatyta: „Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti.“

Asmeniui teisė į žalos, padarytos Valstybės pareigūnų, atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Kartu su ieškiniu buvo pateiktos Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. ir 2011 m. balandžio 14 d. nutartys. Šiose nutartyse konstatuota, kad A. S. ir E. S. yra įtariami sunkių nusikaltimų padarymu, abu jie buvo suimti ir tuo metu buvo Kauno tardymo izoliatoriuje. Taip pat teismas nurodė, kad susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga Kauno apygardos prokuratūros prokurorės ir vyr. prokuroro pavaduotojo sprendimai, neleisti įtariamiems sutuoktiniams susirašinėti Kauno tardymo izoliatoriuje yra motyvuoti ir pagrįsti. Šios aplinkybės įrodo, kad teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo panaikinti Kauno apygardos prokuratūros sprendimą neleisti susirašinėti su sutuoktine E. S.. Apeliantas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų, todėl ieškinys atmestas pagrįstai ir teisėtai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vėliausiai nuo Kauno apygardos teismo 2011-04-14 nutarties priėmimo, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovo skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-22 nutarties, ieškovas privalėjo žinoti, kad jo skundai nepatenkinti, todėl nuo šios datos skaičiuojant 3 metų terminą kreiptis į teismą dėl žalos (neturtinės) atlyginimo ieškovas turėjo kreiptis j teismą ne vėliau kaip iki 2014-04-13. Šiuo atveju ieškinys teisme gautas tik 2014-09-08 (ieškinio surašymo data - 2014-08-28), t.y. praleidus terminą daugiau kaip 4 mėnesius. Objektyviai vertinant susiklosčiusią situaciją, atnaujinti terminą dėl svarbių priežasčių nėra pagrindo. Be to, ieškovas ir neprašė pirmosios instancijos teisme atnaujinti terminą. Apelianto argumentas, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 8 str. numatytos susirašinėjimo teisės pažeidimais padarytos žalos išieškojimui netaikomas ieškinio senaties terminas, yra deklaratyvus, nepagrįstas teisinio reguliavimo normomis ir teismų praktika.

Kiti apelianto nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesusieti su konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, bei ieškinio ir apeliacinio skundo pagrindu (susirašinėjimo apribojimu), todėl nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.