Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno agricentras“ pareiškimu dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1155-253/2019 nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, jog atsakovą I. R. atstovaujanti advokato padėjėja B. D. yra Klaipėdos apygardos teismo pirmininko sutuoktinė, o atsakovą atstovaujančio advokato G. D. dukra G. D. yra Klaipėdos apygardos teismo pirmininko patarėja, todėl kyla abejonių dėl šio teismo teisėjų nešališkumo.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas tik CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju (CPK 34 straipsnio 3 dalis).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 straipsniai). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota kitam teismui turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

Įvertinus reiškiamo nušalinimo argumentus ir pareiškime išdėstytas aplinkybes galima spręsti, kad pareiškėja UAB „Kauno agricentras“ prašymą nušalinti visus apygardos teismo teisėjus ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam teismui, iš esmės grindžia CPK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, jei jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės ar svainystės ryšiais. Tačiau pareiškėjos nurodoma situacija nepatenka į CPK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatytą reguliavimą, kadangi jis taikytinas tais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo turi materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (ieškovas, atsakovas, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais), tačiau šalies atstovas byloje turi tik procesinį teisinį, o ne materialųjį suinteresuotumą bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys, jog tokio pobūdžio situacija, kaip yra susiklosčiusi byloje, nepatenka ir į Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 25 straipsnyje įtvirtintų advokato veiklos ribojimų apimtį.

Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, ar vertinami santykiai (giminystės) yra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad parodo teismo šališkumą (EŽTT 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef v. Malta, peticijos Nr. 17056/06, 97 punktas). EŽTT yra atkreipęs dėmesį, kad ne visais atvejais teisėjų ir byloje dalyvaujančių asmenų (jų atstovų) kraujo ryšiai (angl. blood ties) savaime lemia nacionalinių teismų teisėjų šališkumą ir negalėjimą dalyvauti bylos nagrinėjime (EŽTT 2017 m. birželio 27 d. sprendimo byloje Ramljak v. Kroatija, peticijos Nr. 5856/13, 29 punktas). Todėl, vien kraujo ryšys, nesant kitų teisėjų šališkumą pagrindžiančių duomenų, savaime nesuponuoja visų atitinkamo teismo teisėjų šališkumo ir negalėjimo nagrinėti bylą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas bylą nagrinėti paskirto teisėjo ir byloje dalyvaujančio asmens ryšys, tokio ryšio įtaka teismo nepriklausomumui ir nešališkumui.

Nagrinėjamu atveju nesant kitų argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų bylą galinčių nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, sprendžiama, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2-1155-253/2019 gali būti išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno agricentras“ pareiškimo dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1155-253/2019 nagrinėjimo netenkinti.