Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo E. E. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimo E. E. administracinio teisės pažeidimo byloje.

nustatė: I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. E. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad E. E. 2010 m. lapkričio 22 d., apie 12.30 val., Šilutėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo A. Š. priklausantį automobilį „Mazda 626“, būdamas neblaivus (1,63 prom. alkoholio – vidutinis neblaivumo laipsnis) ir neturėdamas teisės vairuoti po to, kai 2010 m. rugpjūčio 30 d. jam buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 129 straipsnį. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimu E. E. už ATPK 130² straipsnyje numatyto teisės pažeidimo padarymą skyrė 25 parų administracinį areštą su transporto priemonės „Mazda 626“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimu. Teismas konstatavo, kad E. E. padarytą teisės pažeidimą įrodo policijos pareigūnų parodymai teisme, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, alkoholio matuoklio išklotinė ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę sunkina tai, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimus. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.

II.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. E. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimą. Pažeidėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nenuosekliai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes. Nurodo, kad policijos pareigūnai suklastojo jo paaiškinimą, neapklausė liudytojų N. E. ir Ž. J.. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti Ž. J. pažymą, įrodančią tai, kad kai privažiavo policijos pareigūnai jis buvo kompiuterių taisykloje, bei pažymą, patvirtinančią, kad jie nevažiavo keliu, kurį nurodė policijos pareigūnai. Be to, teismas atmetė E. E. prašymus apklausti liudininką L. Š., patikrinti automobilio būklę, peržiūrėti vaizdo įrašus, nes tariamo pažeidimo vietoje yra vaizdo kameros. Taip pat pažymėjo, kad policijos pareigūnų duoti parodymai nebuvo nuoseklūs.

A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimą. Nurodo, kad automobilį „Mazda 626“ buvo paskolinusi N. E. ir nesutinka dėl jai priklausančios transporto priemonės konfiskavimo.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) atsiliepimu prašo apeliacinių skundų netenkinti ir palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimą nepakeistą. Institucijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

kons tatuoja: III.

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Skundžiamu nutarimu E. E. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia <…> asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia vairavęs transporto priemonę

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Nagrinėjamoje byloje apelianto versiją palaiko N. E. ir Ž. J. liudijimai, tuo tarpu apeliantą kaltinančią versiją patvirtina policijos pareigūnų Ž. M. ir O. V. parodymai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojos N. E. ryšį su E. E. – ji yra jo mama, bei aplinkybę, kad liudytojas Ž. J. yra pažeidėjo draugas, daro išvadą, kad šie liudytojai yra suinteresuoti duoti tokius parodymus, kurie padėtų E. E. išvengti administracinės atsakomybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų Ž. M. ir O. V., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. 2010 m. lapkričio 22 d. tarnybiniuose pranešimuose abu pareigūnai nurodė, kad ginčo automobilį vairavo E. E., kuriam buvo nustatytas 1,63 prom. girtumas (b. l. 10-11). Teismo posėdyje policijos pareigūnai taip pat nuosekliai pasakojo, kaip stebėjo ginčo automobilį, todėl matė, kad jį vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (b. l. 49-50). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių E. E. nenurodė ir apeliaciniame skunde.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė E. E. prašymus bei neapklausė liudytojo L. Š.. Šiuo aspektu pasakytina, kad nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad E. E. veikoje yra ATPK 2 straipsnyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

ATPK 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK leidžia nukrypti nuo šios bendros taisyklės, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant, t. y. vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos švelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), konstatavo, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra.

Apeliantai teigia, kad transporto priemonė „Mazda 626“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) E. E. nuosavybės teise nepriklauso, o taikant šios transporto priemonės konfiskavimą yra apribojamos savininkės A. S. teisės ir neproporcingai apsunkinama jos padėtis. Tačiau byloje nėra duomenų, kad automobilis buvo paimtas prieš savininkės valią. Byloje nenustatyta, kad automobilio savininkė būtų ėmusis visų priemonių savo turtui nuo neteisėto pasinaudojimo apsaugoti, todėl darytina išvada, kad automobilį E. E. paėmė su jos žinia. Dėl šios priežasties A. S. priklausanti transporto priemonė, kaip E. E. padaryto administracinio teisės pažeidimo įrankis, pagrįstai konfiskuota. ATPK neįtvirtinta galimybė neskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, kuris šiuo atveju, remiantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, taikomas nepriklausomai nuo to, kas yra transporto priemonės savininkas, todėl darytina išvada, jog Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. E. apeliacinio skundo netenkinti.

A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.