- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- A15.-549-673/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00040-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. R.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK
- Nukentėjusysis
- Kėdainių r. Vilainių seniūnija
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. R., jo atstovui advokatui Raimundui Gargasui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1, 2 dalis, 417 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, 2021 m. sausio 22 d. 10.00 val., vairavo keturratį, važiuodamas bekele palei Nevėžio upę, prie J. Basanavičiaus gatvės, Kėdainių mieste, nepaklauso pareigūnų reikalavimui sustoti, kuris buvo aiškiai išreikštas mojant ranka skersai judėjimo krypties bei šaukiant „Stok policija, prašom sustoti“, o pastebėjęs, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, staiga pakeitė važiavimo kryptį pasukdamas į kairę, padidino važiavimo greitį, įvažiavo į pėsčiųjų taką, vedantį link Vilainių seniūnijos Kėdainių rajone, toliau toldamas nuo pareigūnų ir didindamas važiavo greitį, nesuvaldė vairuojamo keturračio, slydo šonu, didindamas variklio apsukas, sukdamasis galiniais ratais aplink priekinę motociklo ašį atsitrenkė į šalia pėsčiųjų tako esantį apšvietimo stulpą, kurį apgadino, padarydamas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vilainių seniūnijai 403,95 Eur žalą. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles, toliau vairavo keturratį Nevėžio, Konstruktorių, Melioratorių gatvėmis Vilainių kaime, Kėdainių rajone iki savo namų. Keturratis neįregistruotas nustatyta tvarka, be valstybinio numerio ženklo, nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta valstybinė techninė apžiūra. A. R. veika administracinio nusižengimo protokole kvalifikuota pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (du kartus), 426 straipsnio 1, 5 dalis.
Nutarime minimi trumpiniai: Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas – LR ANK; straipsnis – str.; dalis – d.; punktas – p.
Šalies argumentai
A. R. posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad įvykio laiku važiavo keturračiu, kuris buvo neįregistruotas, be valstybinio ženklo, nedraustas ir be techninės apžiūros, bei, kad važiuodamas pėsčiųjų taku kliudė apšvietimo stulpą galiniu ratu, kuris yra platesnis negu priekinis, tačiau jis nepajuto, kad kliudė stulpą. Žalą atlygino. Paaiškino, kad važiavo bekele ir prieš apsisukdamas priešais pamatė du žmones. Buvo su šalmu ir specialiais akiniais, su kuriais vaizdas buvo rudas, todėl pareigūnų neatpažino, jie buvo be liemenės. Vėliau matė, kad pareigūnai buvo su tarnybiniais drabužiais. Pareigūnai jo nestabdė, jokių stabdymo ženklų nerodė, tiesiog ėjo. Stulpą kliudė važiuodamas pėsčiųjų taku. Greitis buvo mažas, tačiau buvo daug sniego, todėl jis nusprendė pavažiuoti pėsčiųjų taku, kad neužklimptų ir galėtų grįžti į bekelę. Pareigūnų nepažįsta, nežino kodėl jie sako, kad stabdė. Grįžęs namo, keturratį pastatė į garažą, kur visada jį laiko. Kai pareigūnai įėjo į namus visi buvo šoke, jis irgi buvo šoke, todėl pasirašė ant pareigūnų teksto, kurį surašė jie patys, nors jis pats pilnai nesuprato pasekmių. Pareigūnai sakė, kad jam gresia tik kelių šimtų eurų bauda, todėl norėdamas viską išspręsti kuo greičiau ir pasirašė tą pasiaiškinimą. Taip pat pasirašė ant tuščio lapo, kur turėjo būti nubraižyta įvykio schema. Vien dėl keturračio skleidžiamo garso jis galėjo nieko negirdėti, nematė, kad jį stabdytų ranka. Tie žmonės (pareigūnai) buvo apie 10-15 metrų atstumu nuo jo. Mano, kad turėjo teisę ir galėjo važiuoti toje vietoje palei Nevėžį su savo keturračiu, nes ten bekelė. Keturratis jokių dokumentų neturi, nes jis neskirtas važiuoti keliu.
Žemesnės instancijos teismas
A. R. atstovas advokatas Raimundas Gargasas nurodė, kad jo atstovaujamasis pripažįsta, kad važiavo bekele palei Nevėžio upę. A. R. įsigijo keturratį kaip „žaislą“, tačiau jo keturratis nėra transporto priemonė, todėl jis jos neįregistravo, nes jokių dokumentų nėra ir nebūna, dėl to paties keturračio nedraudė bei neatliko techninės apžiūros, nes apžiūra tokiam įrenginiui nereikalinga. A. R. nepadarė ir ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo, nes ANK yra nurodyti konkretūs reikalavimai stabdymui, o mostas ranka nėra pažeidėjo stabdymas, todėl A. R. veiksmuose nėra nepaklusimo sustoti. Stabdymas buvo atliktas netinkamais veiksmais, pareigūnai nevilkėjo atitinkamos – šviesą atspindinčios uniformos. A. R. nejuto, kad užkliudė stulpą, nepastebėjo, kad jį apgadino, o sužinojęs apie sugadinimą žalą atlygino. A. R. iš įvykio vietos nesišalino. Mano, kad visos abejonės ir neaiškumai byloje turi būti vertinami jo atstovaujamojo naudai. Prašo bylą A. R. atžvilgiu nutraukti, nes jis pažeidimų, nurodytų protokole, nepadarė.
Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios policijos institucijos atstovas V. J. nurodė, kad tyrimas buvo atliktas tinkamai, pažeidėjas padarė visus protokole nurodytus nusižengimus. Keturratis yra transporto priemonė, jo vairuotojas turi turėti B kategorijos teises. Su keturračiu buvo važiuota viešoje vietoje, kur jis negali važinėti. Su tokia transporto priemone gali važinėti nebent savo kieme, savo laukuose. A. R. puikiai žinojo ką daro, suprato, kad važiavo neleistinoje vietoje. Keturratis privalėjo būti registruotas, apdraustas, su atlikta technine apžiūra, su numeriu, nes su keturračiu buvo išvažiuota iš savo kiemo, juo važinėjo atviroje viešoje vietoje, parko teritorijoje. Bekele keturračiu galima važinėti tik savo nuosavybėje.
Liudytojas A. V. – Kėdainių r. PK viršininkas, nurodė, kad A. R. pažįsta tik po įvykio. 2021 m. sausio 22 d. apie 10 val. su R. B. nuvyko į Vilainių kaimą, nes buvo gauta daug pranešimų, kad palei Nevėžį važinėja keturratis, niokoja gamtą. Nuvykę pažiūrėti ir eidami pėsti nuo J. Basanavičiaus gatvės link Vilainių k., išgirdo keturračio motociklo garsą ir prieš juos už kokių 10 metrų pamatė keturratį, kurį vairavo žmogus su šalmu, specialia apranga. Jis pradėjo jį stabdyti ranka, šaukė „sustot, policija“. Tai pamatęs vairuotojas atsistojo ant keturračio ir didindamas greitį greitai užsuko vairą į kairę pusę, metėsi ant pėsčiųjų šaligatvio ir juo tolo. Tai matydamas jis bėgo paskui. Vairuotojas važiuodamas šaligatviu atsisukinėjo, žiūrėjo ar jį vejasi, dėl to keturratį sumėtė ir keturratis užsuko į dešinę pusę prie apšvietimo stulpo. Dėl didinamo greičio keturratį užmetė, jis priekiniu kairiu ratu atsimušė į apšvietimo stulpą. Stulpas susvyravo maždaug metro amplitudėje, viršutinis lempos šviestuvas nukrito, pasikabino ant laidų, keturratis užgeso. Vairuotojas, matydamas, kad jis bėga link jo, stovėdamas ant keturračio bandė užkurti keturratį, bet iš pirmo karto jam nepavyko. Jis šaukė jam „sustok“, bet vairuotojas užvedė keturratį ir didindamas greitį nuvažiavo. Tuomet jis ėmė sekti važiuodamas automobiliu per Vilainius. Matė, kaip keturratis važiavo viena gatve, paskui kita, užsuko į Melioratorių gatvę ir dingo. Jis nuvažiavo pas kolegą ir pasakė, kad nepavijo keturračio, nutarė sekti pėdsakais. Keturračio padangos buvo su dygliais, todėl pėdsakais atėjo iki įvažiavimo, kur yra du gyvenamieji namai. Jis nuėjo į vieną, o kolega į kitą namą. Kaimynas pasakė, kad keturratį turi jaunuolis iš kito namo. Pasibeldus į to namo duris niekas neišėjo, durys buvo atrakintos. Įėjus į vidų koridoriuje rado šalmą, atpažino kad tai tas pats šalmas, kurį dėvėjo keturračio vairuotojas, bet žmonių pirmame namo aukšte nebuvo. Kvietė, juos tikrai turėjo išgirsti. Išėjo mergina su chalatu, aiškino, kad namie ji viena, apie jokį keturratį nežino. Jie pasakė, kad eina į antrą aukštą, nes žino, kad tas žmogus turėtų būti šiame name. Tada pasirodė jos draugas, kuris irgi aiškino, kad nieko nežino apie jokį keturratį. Jis pakvietė tą vyrą eiti į kiemą, norėjo parodyti jiems pėdsakus, kurie vedė iki garažo. Kieme tas vyras pasakė, kad keturratį vairuoja jo svainis, pasakė vardą, pavardę. Jis liepė paskambint tam svainiui ir pasakyti, kad jis ateitų, bet telefonu neatsiliepė. Tačiau po kelių minučių vairuotojas išėjo iš to paties namo ir prisipažino, kad vairavo, kad nestojo, kad pabėgo iš eismo įvykio ir keturratį uždarė garaže, nes labai išsigando. Paprašius parodyti keturratį, jis atidarė garažo duris. Jie atpažino tą patį keturratį, kuris buvo snieguotas, buvo tos pačios padangos, ta pat spalva. Paprašė parodyti ir aprangą, kurią vairuotojas ištraukė iš po suolo, nes buvo paslėpęs. Paklausus kodėl nestojo pasakė, kad labai išsigando, todėl pabėgo namo. Buvo paskambinta reagavimo skyriui, atvažiavo patruliai, kurie asmenį apklausė, viską surašė. Keturratį motociklą išvežė į saugojimo aikštelę. Jis ir R. B. buvo apsirengę tarnybinėmis policijos striukėmis, ant kurių yra atšviečiamieji ženklai, priekyje ir nugaroje yra užrašas „Policija“. Po įvykio jis vairuotojui paaiškino, kad buvo apgadintas apšvietimo stulpas ir jie kartu iš tų namų atvyko į įvykio vietą apžiūrėti, ką jis sugadino. Paskambinus seniūnui, kuris taip pat atėjo į įvykio vietą, įvertino apgadinimus. Vairuotojas iškart klausė, kaip galima greičiau atsiskaityti su seniūnu, seniūnas pasakė, kad paskaičiuos ir pateiks jam sąskaitą už sugadintą turtą. Tvirtina, kad vairuotojas tikrai matė, kad buvo stabdomas, nes iš pradžių važiavo ramiai, gal net mažesniu nei vidutiniu greičiu, o pamatęs, kad jį stabdo, atsistojo ant keturračio ir spaudė visą greitį, bėgdamas atsisuko kelis kartus pažiūrėti, po įvykio jam užgeso motociklas, tai juk galėjo pasižiūrėti, kodėl užgeso, kodėl tas ratas įsirėmęs į stulpą. Vairuotojas tikrai juto, kad kliudė tą stulpą, negalėjo nejausti, nes net keturratis užgeso, metalinis vamzdis sulinko, lempa iškrito, pasikabino ant laido, o tam tikrai reikėjo nemažos jėgos. Skritulio tuo metu su savimi neturėjo, eidamas į gamtą nesinešė visų atributų. Vairuotojo šalmas buvo su paprastu stiklu nuo vėjo, kuris vaizdo nepadaro rudu, be to, šalmas tikrai praleidžia garsus.
Liudytojas R. B. - Kėdainių r. PK Veiklos skyriaus viršininkas, nurodė, kad 2021 m. sausio 22 d. apie 10 val., su viršininku A. V. važiavo į Vilainius, nes buvo keli pranešimai, jog važinėja keturračiai, gadina dangą. Eidami prie Nevėžio upės pamatė link jų atvažiuojantį keturratį, kurį vairavo asmuo su specialia apranga. Pamatęs keturratį A. V. aiškiu rankos mostu parodė stoti, sakė „Stok, policija“, jis sakė tą patį. Juos pamatęs keturračio vairuotojas padidino greitį, apsisuko ir pėsčiųjų taku važiavo link seniūnijos Vilainiuose. Važiuodamas priekiniu kairiu ratu užkliudė apšvietimo stulpą, šviestuvas pasikabino ant laidų. Prie stulpo dar buvo užgesęs. Negalėdamas pavažiuoti į priekį įsijungė atbulinę pavarą, atsitraukė atsistojęs nuo to stulpo. Jie vis šaukė „stok“, bet vairuotojas padidino apsukas ir tolo. A. V. bėgo paskui keturratį. Po to A. V. išvažiavo automobiliu, o jis ėjo pagal vėžes, nes keturračio ratai buvo su spygliais, tai matėsi, kur važiavo. Vėžiomis atsekė iki namo, vartai buvo uždaryti. Jis ėjo į vieną namą, o A. V. į kitą. Grįžęs A. V. pasakė, kad asmuo iš to namo važinėja keturračiu. Jis pats daugiau buvo lauke. Buvo išėjęs vienas vyriškis, kuris pasakė, kad keturračiu važinėja svainis, tada ir tas svainis atsirado. Įėjus į tą namą, pro praviras rūsio duris matėsi batai, šalmas. Paskui vairuotojas pateikė ir likusią aprangą, pasakė, kad keturratis garaže, nuėjo, atrakino, parodė. Prisipažino, kad važiavo, išsigando, pabėgo. Keturratis nebuvo paliktas kieme, buvo užrakintas garaže, vairuotojas slėpėsi nuo jų. Keturračio vairuotojas tikrai matė, kad yra stabdomas, tarp jų buvo 10 metrų atstumas. Be to, juk buvo užgesęs prie stulpo, tai koks tikslas užvedinėti motociklą ir bėgti. Jie stabdė aiškiai ranka išreikštu judesiu stoti ir abu sakė „stok“. Vairuotojas turėjo jausti, kad atsitrenkė į stulpą, juk matė, kad priekinis ratas įvažiavo į stulpą, tačiau jis atitraukė keturratį ir nuvažiavo. Gal ir nepamatė, kad lempa pakibo, bet tiktai jautė, kad atsitrenkė. Kai vairuotojas sakė, kad pabėgo, nes išsigando, jis suprato, kad vairuotojas išsigando policijos, gal nenorėjo, kad būtų konfiskuotas keturratis. Pakui atvažiavo operatyvinė grupė. Į lauką, kai buvo aiškinamasis su pažeidėju, daugiau niekas nėjo, nes vienas namie buvęs asmuo buvo po traumos, po operacijos, o moteris irgi nėjo į lauką, tai lauke buvo tik pažeidėjas.
Liudytojas V. M. – policijos pareigūnas, nurodė, kad 2021 m. sausio 22 d., dirbant su kolege D. M., apie 11 val. gavo pranešimą, kad pareigūnams reikalinga pagalba adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko pareigūnai A. V. ir R. B., paaiškino, kad matė keturratį, stabdė, sakė „stok, policija“, bet jis nestojo, padarė avariją, pasišalino iš įvykio vietos, tačiau atsekę keturračio vėžėmis jie rado vairuotoją namuose. Jie atvyko užregistruoti įvykį. Rado jaunuolį, vardu A., kuris davė paaiškinimus ir jo paaiškinimai buvo užregistruoti. Jaunuolis prisipažino dėl pažeidimų, gailėjosi, sakė, kad matė pareigūnus, matė, kad jį stabdė, mojavo jam, girdėjo, kad rėkė „stok“, išsigandęs apsisukinėjo, atsitrenkė į stulpą ir tiesiog išsigandęs pabėgo namo. Duomenų bazėje apie keturratį nebuvo jokių duomenų. Daugiau kieme be pareigūnų ir pažeidėjo nieko nebuvo. A. R. tikrai pasakė, kad užkabino stulpą, davė paaiškinimus, pasirašė.
Liudytoja Vilma J. K. - A. R. sesuo, nurodė, kad 2021 m. sausio 22 d. apie 10-11 val., ji buvo namuose (duomenys neskelbtini). Namo viršuje būdama su vyru ir vaikais išgirdo, kad kažkas vaikšto namuose. Pro langą pamatė automobilį, pagalvojo, kad grįžo mamos brolis iš Anglijos, kuris gyvena pirmame aukšte. Leidosi žemyn ir sutiko policijos pareigūną, kuris iškart pasakė „policija, pakvieskit vyrą/vaikiną“. Klausė dėl ko, bet jai neatsakė, liepė pakviesti. Tada ji pakvietė vyrą. Jos brolis tuo metu buvo vonioje. Nesuprato kas vyksta, pati išsigando. Tada nuėjo vyras, o ji užsidarė kambaryje su vaikais, nes mergaitė išsigando. Paskui vyras grįžo ir pakvietė brolį. Ji tą dieną nematė, kad brolis važiavo su keturračiu. Brolis paskui jai pasakojo, kad važiavo su keturračiu ir užkliudė stulpą, bet net nepajuto.
Žemesnės instancijos teismas
A. V. tarnybiniame pranešime dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo nurodytos tos pačios aplinkybės, kurias jis nurodė ir teismo posėdžio metu (b. l. 4-5).
V. M. tarnybiniame pranešime (b. l. 6) nurodyta, kad 2021 m. sausio 22 d. apie 11.00 val. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini)pareigūnams reikalinga pagalba. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko Kėdainių rajono PK viršininkas A. V. ir Kėdainių rajono PK Veiklos skyrios viršininkas R. B., kurie paaiškino, kad važiuojant tarnybine transporto priemone Kėdainių m., J. Basanavičiaus g. link Aristavos, kairėje pusėje pastebėjo palei Nevėžio upę važiuojantį keturratį motociklą. Pradėjus eiti link keturračio motociklo, buvo garsiai išreikšta balsu ir mosikuota ranka, kad sustotu, bet vairuotojas pradėjo didinti greitį ir važiuoti pėsčiųjų taku link Vilainių k. kultūros namų. Keturračio vairuotojas tyčia pasuko akceleratoriaus rankenėlę, prasuko galinius ratus, pradėjo slidinėti į abu šonus, gadindamas parko žalią veją, atsitrenkė į pėsčiųjų tako apšvietimą, padaręs eismo įvykį, pasišalino. Pagal keturračio vėžias keturratis motociklas rastas adresu (duomenys neskelbtini)., garaže. Vėliau paaiškėjo, kad keturratį motociklą vairavo A. R., iš kurio paimtas paaiškinimas. Keturratis neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir nėra atlikta privalomoji techninė apžiūra. Eismo įvykis užregistruotas eismo įvykio registre, nufotografuotas, transporto priemonė nugabenta į saugojimo aikštelę.
Eismo įvykio vietos schemoje pažymėta apgadinto apšvietimo stulpo vieta (b. l. 7-8).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašas patvirtina, kad A. R. įvykio metu buvo blaivus (b. l. 9-10, 11).
Keturratis motociklas nuvežtas saugojimui į aikštelę Kėdainiuose, Respublikos g. 12A (b. l. 12), o 2021 m. vasario 8 d. teismo nutartimi grąžintas A. R. (b. l. 34).
Įvykio vieta, apgadintas apšvietimo stulpas bei keturratis motociklas nufotografuoti (b. l. 13-15). Taip pat byloje pateikta įvykio dieną A. R. dėvėtos aprangos, batų, šalmo nuotrauka (b. l. 56)
Žemesnės instancijos teismas
Vyr. patrulio A. M. užrašytame A. R. paaiškinime (b. l. 16) nurodyta, kad 2021 m. sausio 22 d. apie 10.00 val. ryto jis išvažiavo iš namų keturračiu motociklu „Polaris“ pasivažinėti prie Nevėžio upės pakrantės. Važiuodamas palei upę pastebėjo, kad link jo ateina du vyrai su policininkų uniformomis, tad jis išsigandęs pradėjo važiuoti atgal link namų, tada važiuodamas pėsčiųjų taku, nepasirinkęs saugaus greičio ir neįvertinęs kelio dangos, kliudė pėsčiųjų tako apšvietimą. Padaręs eismo įvykį pasišalino, grįžęs namo keturratį motociklą pastatė garaže.
A. R. pareigūnams pateiktas keturračio motociklo įsigijimo dokumentas, kuriame ranka angliškai nurodyta Polaris Outlaw MxR 45C pardavimas, VIN (duomenys neskelbtini), kaina 1850, S. A., adresas bei parašas (b. l. 17).
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vilainių seniūnijos seniūno A. B. rašte nurodyta, kad 403,95 Eur nuostolis dėl sugadinto pėsčiųjų tako apšvietimo parkinio tipo LED 52 W šviestuvo ir 4 metrų atramos šviestuvui komplekte su SV-15 jungtimi, automatiniu jungikliu bei tvirtinimo pamatu, atlygintas, Seniūnija pretenzijų neturi (b. l. 18, 19). Nuostolių atlyginimą patvirtina ir banko sąskaitos išrašas (b. l. 20).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Analogiškai ir Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą, 224 punktas – kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus. Vieną parą dalyvauti viešajame eisme nustatyta tvarka ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama laikinaisiais valstybinio numerio ženklais paženklintoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių savininkai (valdytojai) yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius, o 226 punktas – kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad keturratį A. R. vairavo ne privačioje (uždaroje ir pan.) teritorijoje, o viešoje teritorijoje, todėl laikytina, kad šiuo atveju minėtas keturratis dalyvavo viešajame eisme. A. R. neginčijo šio fakto ir nurodė, kad nuo namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuvažiavo keturračiu pasivažinėti iki Nevėžio upės, o vėliau juo grįžo į namus. Liudytojas A. V. taip pat patvirtino matęs, kaip bėgdamas keturratis važiavo Vilainių kaimo Nevėžio, Konstruktorių, Melioratorių gatvėmis. Tokiu atveju įstatymas aiškiai nustato, jog viešajame eisme gali dalyvauti tik atitinkamus reikalavimus (dėl įregistravimo, draudimo, techninės apžiūros) atitinkanti transporto priemonė. Tačiau, kaip nustatyta iš jau minėtų duomenų, A. R. vairuota transporto priemonė – keturratis motociklas šių reikalavimų neatitiko, dėl ko darytina išvada, kad A. R. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį (transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės vairavimas) ir ANK 415 straipsnio 2 dalį (neįregistruotos transporto priemonės ir be valstybinės techninės apžiūros vairavimas).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė du ANK 415 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusižengimus - neįregistruotos transporto priemonės vairavimas ir transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros vairavimas, tačiau teismas pažymi, kad tokiu atveju nereikia asmens administracinių nusižengimų kvalifikuoti du kartus pagal tą patį straipsnį, todėl šie veikos kvalifikavimo netikslumai, nurodyti protokole, tikslinami. Veikos kvalifikavimo patikslinimas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių nepažeidžia.
Byloje taip pat nekilo ginčo ir dėl to, kad A. R. keturračiu motociklu važiavo veja prie Nevėžio upės bei pėsčiųjų taku, todėl jo veika teisingai kvalifikuota ir pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Ir nors pažeidėjas teismo posėdžio metu tvirtino, kad jo įsitikinimu jis galėjo važinėtis keturračiu motociklu prie Nevėžio upės, nes ten yra bekelė, tačiau teismas su tokiais teiginiais nesutinka. Pagal Kelių eismo taisykles keturračiais galima važiuoti tais pačiais keliais, kaip ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis. Tai reiškia, jog važiuoti bekele, veja ar natūralia miško paklote – draudžiama. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, ko neneigė ir pats A. R., jis važinėjosi viešoje vietoje, parko teritorijoje ir važinėjo ne tik veja, bet ir pėsčiųjų taku, tad jo kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo yra įrodyta.
ANK 415 straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn tuomet, kai vairuojama įregistruota arba išregistruota transporto priemonė be valstybinio numerio ženklų (ženklo) arba vairuojama pasibaigus valstybinio numerio ženklų galiojimui. Nagrinėjamu atveju A. R. vairavo be valstybinio numerio ženklų transporto priemonę, kuri iš viso nebuvo įregistruota, todėl tokia veika nepatenka į ANK 417 straipsnio 3 dalies dispoziciją, nes neįregistruota transporto priemonė apskritai negali turėti valstybinio numerio ženklo. Nagrinėjamu atveju A. R. veika pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį protokole nebuvo kvalifikuota, tačiau pažeidimo esmėje nurodyta, kad jis vairavo keturratį be valstybinio numerio ženklų, todėl atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutiko su jo veikos kvalifikavimu pagal ANK 426 straipsnio 1 ir 5 dalis nurodydamas, kad jis nepajuto, jog kliudė apšvietimo stulpą, bei tvirtindamas, kad pareigūnai jo nestabdė, jokių stabdymo ženklų nerodė, be to, jis buvo su specialiais akiniais, kurie vaizdą padaro rudą, tad priešais matytų asmenų jis neatpažino kaip pareigūnų.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai KET numato pareigą informuoti policiją apie eismo įvykį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2179/2009, N575-435/2012). KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (KET 219.4 punktas), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (KET 220 punktas), taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra bei neįmanoma nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam (KET 222 punktas). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
Byloje esančių įrodymų/duomenų visuma – tarnybiniai pranešimai dėl KET pažeidimų, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, Vilainių seniūnijos raštai, liudytojų A. V., R. B., V. M. parodymai, ne tik patvirtina, kad A. R. 2021 m. sausio 22 d. 10.00 val. nesuvaldė vairuojamo keturračio ir atsitrenkė į šalia pėsčiųjų tako esantį apšvietimo stulpą, kurį apgadino, padarydamas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vilainių seniūnijai 403,95 Eur žalą, t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, bet ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Nors A. R. posėdžio metu ir tvirtino, kad jis nepajuto, jog kliudė stulpą, tačiau teikdamas paaiškinimus teismui nurodė, kad važiuodamas kliudė apšvietimo stulpą galiniu ratu, kuris yra platesnis negu priekinis, kas leidžia tvirtinti, jog vis tik A. R. pajuto susidūrimą su apšvietimo stulpu, kadangi labai konkrečiai nurodė, kuria keturračio vieta jį kliudė. Suvokdamas, kad įvyko eismo įvykis, A. R. privalėjo įvertinti situaciją, apžiūrėti ar nepadaryta žala svetimam turtui, tačiau jis to nepadarė ir pasitraukė iš įvykio vietos. Liudytojais apklausti įvykį matę policijos pareigūnai A. V. bei R. B. nurodė, kad keturračiui priekiniu ratu kliudžius apšvietimo stulpą, stulpas net susvyravo, šviestuvas nukrito ir pakibo ant laidų, keturratis užgeso, negalėjo pajudėti į priekį, dėl ko vairuotojas turėjo jį atitraukti atgal, kad galėtų važiuoti toliau. Tokios aplinkybės bei apšvietimo stulpo apgadinimai, užfiksuoti nuotraukose, leidžia tvirtinti, kad smūgis buvo pakankamai stiprus ir vairuotojas turėjo jį pajusti ir pajuto. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. R. ar pareigūnai A. V. bei R. B. pažinotų vieni kitus, pats A. R. nenurodė jokių priežasčių, kodėl pareigūnai turėjo būti prieš jį nusiteikę, todėl abejoti pareigūnų teiginiais, kuriuos be kita ko patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga, nėra pagrindo. Teismo vertinimu, A. R. padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jo kaltė yra įrodyta ir jis turi būti nubaustas.
ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taigi pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką.
ANK 426 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, reglamentuojami uniformuoto policijos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones (reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdai): 1) duodamas signalas lazdele arba mojama skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiama sustoti; 2) įjungiama specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentė su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; 3) tamsiuoju paros metu – transporto priemonė stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau – Instrukcija), 25 punkte yra numatyta daugiau stabdomos transporto priemonės vairuotojo dėmesio atkreipimo ir reikalavimo sustabdyti transporto priemonę pareiškimo būdų, nurodant, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti; norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku; policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“, transporto priemonė taip pat gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus; šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.
A. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir už tai, kad nepakluso policijos pareigūnų aiškiai išreikštam – ranka mojant skersai judėjimo krypties ir šaukiant balsu „stok policija, prašom sustoti“ – reikalavimui sustoti. Pažymėtina, kad taikant ANK 426 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ir nurodyti konkretų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdą, numatytą ANK 426 straipsnio 6 dalyje. Tiek protokole, tiek bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad A. R. vairuojamas keturratis motociklas buvo stabdomas pareigūnams mojant ranka bei šaukiant balsu „Stok, policija“, tačiau pareigūnai nestabdė A. R. vairuoto keturračio nei duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, nei per garsiakalbį liepiant sustoti, nei įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Taigi, uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti A. R. vairuojamą keturratį motociklą, neatitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos, todėl jis negali būti laikomas kaip tinkamas reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdas, kadangi toks reikalavimo išreiškimo būdas nėra reglamentuotas jokiuose teisės aktuose ar policijos veiklą nustatančiose instrukcijose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo A. R. atžvilgiu nutrauktina, nes jis šio nusižengimo nepadarė.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad A. R. - 2021-01-22 apie 10.00 val., Kėdainių r., Vilainių kaime, vairuodamas - jam faktiškai priklausantį keturratį Polaris ATP 330, Nr. BEV/N (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo nustatyta tvarka Lietuvoje įregistruotas, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, važiavo pėsčiųjų taku, važiuodamas nesuvaldė keturračio, slydo ir didindamas variklio apsukas atsitrenkė į šalia pėsčiųjų tako stovėjusį apšvietimo stulpą, kurį apgadino - Kėdainių r. savivaldybės administracijos Vilainių seniūnijai padarydamas 403,95 Eur turtinę, tai yra 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių neviršijančią žalą, po ko iš eismo įvykio pasišalino, tai yra padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje, todėl turi būti nubaustas.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą turtinę žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgtina į padarytų nusižengimų pobūdį, į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į asmenį charakterizuojančius duomenis: Užimtumo tarnyboje neregistruotas, tvirtina dirbantis Jungtinėje Karalystėje, per paskutinius penkis metus administracinėmis nuobaudomis nebaustas, neteistas, padarytą žalą atlygino.
A. R. skirtinos minimalios ANK 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 417 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės nuobaudos – baudos (ANK 22–23, 25 straipsniai, 32, 34 straipsniai), tačiau minimaliam laikui skirtinas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (ANK 28 straipsnis, 426 straipsnio 7 dalis) - nes A. R. padarytas (-i) nusižengimas (-ai) pakankamai grubus, asmuo elgėsi vandališkai – keturračiu važinėjo viešoje vietoje Nevėžio upės pakrantėmis, tuo gadindamas paklotę, važiavo ir pėsčiųjų taku, elgėsi įžūliai, tyčia nepaisė to, kad jį stabdo ir vejasi policijos pareigūnai, iš esmės neigė savo kaltę - tai yra nesijautė kaltu pažeidęs įstatymus ir nesigailėjo. A. R. paskirtos nuobaudos subendrintinos bei skirtina galutinė nuobauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, nes visi nurodyti administraciniai nusižengimai padaryti vienu metu (ANK 38 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 29 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 38 straipsnio 2 dalimi, 415 straipsnio 1, 2 dalimis, 417 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1, 7 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 3, 4 dalimis, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
A. R., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 417 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracines nuobaudas:
- už nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 60,00 Eur (šešiasdešimties eurų 00 ct) baudą;
- už nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 30,00 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) baudą;
- už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 30,00 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) baudą;
- už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinus apėmimo būdu - A. R. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, teiseną A. R. atžvilgiu nutraukti.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti: ROIK 21127836613, kitaip įmoka nebus užskaitoma.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.