- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- e2-323-206/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01288-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
- Atsakovas
- L. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“
- Advokatai
- Linas Kontrimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ ieškinį atsakovei L. J. dėl dalies Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kretingalės mėsa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018-10-23 sprendimą DGKS-5693, priimtą darbo byloje Nr. APS-108-18882, dalyje dėl darbo užmokesčio sumų išieškojimo atsakovės L. J. naudai; pripažinti, kad atsakovė praleido terminą reikalavimui dėl darbo užmokesčio už gegužės mėn. priteisimo reikšti ir šį reikalavimą atmesti, netenkinus ieškinio šioje dalyje – priimti naują sprendimą sumažinant išieškotiną darbo užmokesčio už gegužės mėn. sumą atsižvelgiant į atsakovei sumokėtas sumas pagal pateiktus rašytinius įrodymus; kitoje dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo priimti naują sprendimą – atleisti ieškovę nuo netesybų bei sumažinti atsakovei išieškotiną darbo užmokesčio sumą, atsižvelgiant į sumokėtas sumas pagal pateiktus rašytinius įrodymus; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Nurodė, kad 2018-10-30 gavo Darbo ginčų komisijos 2018-10-23 sprendimą, kuriuo nutarta iš ieškovės UAB „Kretingalės mėsa“ išieškoti 1558,54 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių už 2018 m. gegužės – rugpjūčio mėn., į šią sumą įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 460,37 Eur netesybas atsakovės L. J. naudai. Ieškovės manymu, Darbo ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jis išnagrinėtas pažeidžiant Darbo kodekso nuostatas. Ieškovei apie darbo bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta, ji negalėjo pasinaudoti savo teise pateikti atsiliepimą su dokumentais bei paaiškinimais dėl jos atžvilgiu keliamų reikalavimų. Ieškovė apie bylą sužinojo tik gavusi sprendimą. Darbo ginčų komisija neturėdama rašytinių įrodymų apie atsakovei išmokėtą darbo užmokestį, bendrovės sumokėtus mokesčius Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodė klaidingas išieškotinas neišmokėtas darbo užmokesčio sumas neatskaičius mokesčių. Priteisiant netesybas buvo neįvertinta ta aplinkybė, kad įmonė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais. Taip pat buvo neįvertinta ta aplinkybė, kad atsakovė iš ieškovės įsigijo produkcijos už 23,75 Eur. Šios pinigų sumos turėjo būti išskaičiuotos iš atsakovės darbo užmokesčio. Ieškovės manymu, atsakovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl darbo užmokesčio už 2018 m. gegužės mėnesį priteisimo reikšti.
Atsakovė L. J. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas advokato padėjėjas Linas Kontrimas su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovas paaiškino, kad ieškovės argumentas, kad atsakovei priteistas darbo užmokestis turėtų būti mažinamas atliekant išskaitą už įsigytą produkciją yra nepagrįstas. DK 150 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje išskaitų iš darbo užmokesčio atlikimo tvarką, tokia galimybė nenumatyta. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė minėtą produkciją gavo, ant sąskaitų – faktūrų nėra atsakovės parašo. Be kita ko, sąskaitų išrašymo metu atsakovė turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Aplinkybė, kad ieškovė patiria laikinų finansinių sunkumų taip pat priimant sprendimą buvo įvertinta, t.y. vietoj įstatyme numatytų 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos, atsakovei buvo priteista tik 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio kompensacija. Ieškovės argumentai, kad jai nebuvo žinoma apie iškeltą bylą yra formalūs. Darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta, kad pranešimas įteiktas tinkamai. Argumentai, kad atsakovė praleido senaties terminą reikalavimui dėl darbo užmokesčio už 2018 m. gegužės mėnesį priteisimo reikšti yra nepagrįsti. Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį darbdavys privalo atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną. Atsakovė atleista 2018-08-20, o į Darbo ginčų komisiją kreipėsi 2018-09-21, todėl terminai reikalavimui reikšti nepraleisti. Darbo ginčų komisija priteisdama atsakovei iš ieškovės neišmokėtą darbo užmokestį vadovavosi Sodros duomenimis, kadangi ieškovė jokių duomenų neteikė. Darbo užmokestis buvo priteistas neatskaičius mokesčių. Ieškovė vykdydama Darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimą turėtų išmokėti darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Todėl aplinkybė, kad ieškovė yra sumokėjusi mokesčius valstybei nuo atsakovės darbo užmokesčio ir tuo pagrindu turėtų būti mažinamos priteistos sumos taip pat yra nepagrįsti.
Ieškovės atstovė į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą posėdį atidėti arba bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Teismui nepripažinus ieškovės atstovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis svarbiomis, byla išnagrinėta ieškovės atstovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Kretingalės mėsa“ ir atsakovės L. J. (anksčiau – N.) 2007-11-15 sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 252 pagrindu atsakovė nuo 2007-11-16 dirbo ieškovės įmonėje realizacijos padalinio darbininkės pareigose. Šalys darbo sutarties 3 punktu buvo susitarusios dėl 1100,00 Lt (318,58 Eur) darbo užmokesčio dydžio, mokamo du kartus per mėnesį – 15 ir 30 mėnesio dienomis. Darbo sutarties 3 punktas šalių susitarimu buvo keistas keletą kartų. Pagal paskutinį byloje esantį 2016-06-29 sudarytą darbo sutarties pakeitimą, ieškovė atsakovei nuo 2016-07-01 buvo įsipareigojusi mokėti 430,00 Eur darbo užmokestį. Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2018-08-20 pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo iniciatyva). Ieškovė atsakovės atleidimo dieną su ja neatsiskaitė, todėl atsakovė 2018-09-21 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už 2018 m. gegužės – liepos mėnesius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei netesybas. 2018-10-23 sprendimu Nr. DGKS-5693 Darbo ginčų komisija prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė iš UAB „Kretingalės mėsa“ L. J. išieškoti 437,33 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių už 2018 m. gegužės mėnesį, 465,83 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, už 2018 m. birželio mėnesį, 477,95 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių už 2018 m. liepos mėnesį, 177,34 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių už 2018 m. rugpjūčio mėnesį, į šią sumą įskaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei 460,37 Eur netesybų. Darbo ginčų komisija darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei netesybas paskaičiavo vadovaudamasi Sodros duomenimis, būtent pagal ieškovės pateiktus duomenis apie priskaitytą darbo užmokestį atsakovei. Ieškovė, nesutikdama su priimtu Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl darbo užmokesčio išieškojimo už 2018 m. gegužės mėnesį, panaikinti sprendimo dalį dėl netesybų išieškojimo bei atitinkamai sumažinti priteistinas darbo užmokesčio sumas už 2018 m. birželio – rugpjūčio mėnesius atsakovei, atsižvelgiant į išmokėtas sumas ir už atsakovę sumokėtus mokesčius.
Dėl procedūrinių pažeidimų.
Ieškovė, reikšdama teismui ieškinį, nurodė, jog Darbo ginčų komisija nagrinėdama atsakovės L. J. prašymą pažeidė procedūrines taisykles, tai yra tinkamai neinformavo ieškovės apie gautą prašymą ir bylos nagrinėjimą, todėl ieškovei nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus ir įrodymus, susijusius su pareikštu prašymu, taip pat nebuvo sudaryta galimybė ginčą išspręsti taikiai.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo. Darbo ginčų komisijos 2018-10-23 sprendime nurodyta, kad UAB „Kretingalės mėsa“ procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Netikėti institucijos nustatytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Be to, vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu iš esmės negalima tokia teisinė situacija, kad procesiniai dokumentai juridiniam asmeniui būtų neįteikti. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Darbo ginčų komisijoje paraleliai buvo nagrinėjamos dar kelios bylos pagal buvusių įmonės darbuotojų pareiškimus, jose ieškovė atsiliepimų taip pat neteikė. Aplinkybė, kad ieškovė galimai ignoravo Darbo ginčų komisijos siunčiamus pranešimus, nedaro Darbo ginčų komisijos sprendimo neteisėto ar negaliojančio.
Be to, atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 4, 5 dalys). Pagal DK 231 straipsnio 3 dalį, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. išsprendžia šalių ginčą, kilusį darbo teisinių santykių srityje, ir nustato materialines šalių teises ir pareigas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų bei dėl uždelsimo atsiskaityti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė apie paskirtą teismo posėdį buvo informuota tinkamai, jai buvo suteiktos galimybės pateikti visus įrodymus ir paaiškinimus, susijusius su atsakovės L. J. nagrinėjamu prašymu, t.y. ieškovei buvo suteiktos visos galimybės, ko negalėjo padaryti ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, tai galėjo padaryti bylą nagrinėjant teisme.
Dėl senaties termino.
Ieškovė UAB „Kretingalės mėsa“ ginčydama Darbo ginčų komisijos 2018-10-23 sprendimą Nr. DGKS-5693 nurodė, kad atsakovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl darbo užmokesčio išieškojimo už 2018 m. gegužės mėnesį reikšti. Su tokia ieškovės pozicija sutikti nėra jokio teisinio pagrindo.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (DK 15 straipsnio 1 dalis). DK 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 1.127 straipsnio 1 dalis, DK 15 straipsnio 4 dalis). Pagal DK 219 straipsnį darbo ginčą nagrinėjantis organas priimdamas sprendimus dėl uždelsto sumokėti darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo turi atsižvelgti į kodekse nustatytus apribojimus ir ieškinio senaties taikymo taisykles. Reikalavimui dėl darbo užmokesčio išieškojimo reikšti sutrumpintas ieškinio senaties terminas nenustatytas, todėl taikytinas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo atleidimo dieną, t.y. 2018-08-20, kai ieškovė jai neišmokėjo priklausančio darbo užmokesčio bei kitų išmokų. Atsakovė į Darbo ginčų komisiją dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi 2018-09-21. Akivaizdu, kad atsakovė trejų metų ieškinio senaties termino, reikalavimui dėl neišmokėto darbo užmokesčio už 2018 mėnesį gegužės mėnesį reikšti, nepraleido.
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.
DK 146 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Nagrinėjamoje byloje duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl kitokio darbo užmokesčio bei kitų išmokų apmokėjimo termino, nei atleidimo dieną, nėra. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad 2018-08-20 atleisdama atsakovę iš darbo nei atleidimo dieną, nei vėliau su ja neatsiskaitė. Byloje ginčas kilo iš esmės tik dėl priskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio dydžio bei netesybų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Darbo ginčų komisija priimdama sprendimą dėl atsakovei išmokėtinų darbo užmokesčių sumų, rėmėsi Sodros informacinėje sistemoje esančiais duomenimis, pagal kuriuos atsakovei už 2018 m. gegužės mėnesį priskaičiuotas darbo užmokestis, neatskaičiavus mokesčių sudarė 437,33 Eur, už 2018 m. birželio mėnesį – 465,83 Eur, už 2018 m. liepos mėnesį – 477,95 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėnesį su priskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas – 177,34 Eur.
Ieškovė į bylą pateikė atsakovės atlyginimo žiniaraščius, pagal kuriuos atsakovei už 2018 m. gegužės mėnesį priskaičiuotas darbo užmokestis, neatskaičiavus mokesčių sudarė 437,33 Eur, už 2018 m. birželio mėnesį – 465,83 Eur, už 2018 m. liepos mėnesį su priskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas – 499,63 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėnesį – 190,22 Eur. Taip pat į bylą pateikti duomenis apie gyventojų pajamų mokesčio už 2018 m. gegužės – liepos mėn. sumokėjimą bei atsiskaitymą su Sodros biudžetu už 2018 m. gegužės – liepos mėn., bei dalinai už 2018 m. rugpjūčio mėn. Ieškovės teigimu, atsakovė iš įmonės 2018 m. birželio mėn. įsigijo produkcijos už 7,24 Eur bei 2018 m. rugpjūčio mėn. už 16,51 Eur ir šias sumas išskaičiavo iš atsakovės darbo užmokesčio.
Palyginus Sodros duomenų bazėje deklaruotus ir ieškovės pateiktus duomenimis matyti, kad atsakovei priskaičiuotas darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas atostogas už 2018 m. liepos – rugpjūčio mėnesius nesutampa. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas numato, kad būtent draudėjai, šiuo atveju ieškovė UAB „Kretingalės mėsa“ privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose; draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis (17 straipsnio 2,3 dalys). Duomenų, kad ieškovė būtų tikslinusi Sodrai pateiktus duomenis apie atsakovei priskaičiuotas mokėtinas sumas byloje nėra. Laikytina, kad Sodros duomenų bazėje esantys duomenys yra teisingi ir būtent šiais duomenimis teismas vadovaujasi skaičiuodamas atsakovei priteistinas darbo užmokesčio sumas.
Aplinkybės, kad ieškovė yra sumokėjusi mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai bei didžiąja dalimi atsiskaičiusi su Sodros biudžetu nesudaro pagrindo mažinti atsakovei priteistino darbo užmokesčio. Gyventojų pajamų mokestį ir mokesčius Sodrai privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti darbdavys, šiuo atveju ieškovė. Darbo ginčų komisijos 2018-10-23 sprendimu Nr. DGKS-5693 buvo nutarta iš ieškovės atsakovės naudai išieškoti darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, todėl ieškovės ieškinyje dėstomi argumentai yra teisiškai nepagrįsti.
Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais (DK 150 straipsnis). Aplinkybė, kad darbuotojas yra galimai skolingas darbdaviui, gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks įskaitymas galimas tik sutikus darbuotojui. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra skolinga įmonei 23,75 Eur už įsigytą produkciją ir ši suma turėtų būti išskaičiuota iš Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytų išieškoti sumų. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teigė, kad atsakovė iš įmonės jokios produkcijos neįsigijo. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos – faktūros atsakovės nepasirašytos. Objektyvių duomenų, kad atsakovė iš įmonės būtų įsigijusi produkcijos, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neigė įsigijusi produkcijos, šalys nesitarė dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, o pagal DK 150 straipsnio 2 dalį tokio pobūdžio įskaitymas nėra galimas, todėl tenkinti ieškovės prašymo nėra pagrindo.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui atsakovei iš ieškovės priteistinas 437,33 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių už 2018 m. gegužės mėnesį, 465,83 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių už 2018 m. birželio mėnesį, 477,95 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių už 2018 m. liepos mėnesį, 177,34 Eur darbo už mokesčio neatskaičius mokesčių už 2018 m. rugpjūčio mėnesį, į šią sumą įskaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, jog teismas nukreipia skubiai vykdyti teismo sprendimus dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendime nustatyta dalis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendimo dalis dėl vieno vidutinio atsakovės darbo užmokesčio priteisimo vykdytina skubiai.
Dėl netesybų.
Pagal DK 147 straipsnio 1 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pasibaigus šalių darbo santykiams ieškovė su atsakove atleidimo iš darbo dieną neatsiskaitė. Duomenų, kad uždelsimas atsiskaityti įvyko dėl atsakovės kaltės, byloje nėra. Ieškovė nurodė, kad įmonė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, jai iškelta restruktūrizacijos byla. Pasak ieškovės, kadangi tokia situacija susiklostė dėl nuo ieškovės valios nepriklausančios ekonominės situacijos, nėra pagrindo bausti ieškovę ar jos atžvilgiu imtis prevencinių priemonių.
Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Darbuotojo, <…> vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Iš Sodros duomenų bazėje deklaruotų duomenų apie atsakovei mokamą darbo užmokestį matyti, kad atsakovės vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 460,37 Eur. Nagrinėjamu atveju netesybos skaičiuojamos už laikotarpį nuo šalių darbo santykių pabaigos, t.y. nuo 2018-08-20, ir negali būti didesnės nei už 6 mėn. Teismo sprendimo priėmimo metu ieškovė su atsakove delsia atsiskaityti ilgiau kaip 6 mėnesius, todėl atsakovei priklausytų 2762,22 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti mažinama, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).
Teismas, atsižvelgęs į atsakovei neišmokėtų sumų apimtį, į delsimo atsiskaityti su darbuotoju laikotarpį ir darbdavio poziciją dėl reikalavimų pagrįstumo, taip pat darbdavio nepalankią finansinę situaciją, pareigą atsiskaityti su keliais darbuotojais panašiu metu, pripažįsta, kad 460,37 Eur netesybų suma yra pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei yra adekvati darbdavio padarytam pažeidimui.
Visapusiškai ir objektyviai ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinus šalių paaiškinimus, visumą nustatytų faktinių aplinkybių, darytina išvada, kad Darbo ginčų komisija teisingai vertino faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.
Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovės bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus sudaro 150,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Kretingalės mėsa“, į.k. 163712994, atsakovės L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai:
437,33 Eur (keturis šimtus trisdešimt septynis eurus ir 33 ct) darbo užmokesčio, neatskaičiavus mokesčių už 2018 m. gegužės mėnesį;
465,83 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 83 ct) darbo užmokesčio, neatskaičiavus mokesčių už 2018 m. birželio mėnesį;
477,95 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 95 ct) darbo užmokesčio, neatskaičiavus mokesčių už 2018 m. liepos mėnesį;
177,34 Eur (šimtą septyniasdešimt septynis eurus ir 34 ct) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, neatskaičius mokesčių, už 2018 m. rugpjūčio mėnesį;
460,37 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų ir 37 ct) neatskaičiavus mokesčių netesybų;
150,00 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio – 460,37 Eur (keturių šimtų šešiasdešimties eurų ir 37 ct), neatskaičiavus mokesčių, priteisimo vykdyti skubiai.
Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018-10-23 sprendimas DGKS-5693 darbo byloje Nr. APS-108-18882 netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.