- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-12
- Bylos Nr.
- 2YT-33199-863/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- N. A.
- Suinteresuotas asmuo
- K. A., Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – K. A. ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo sutuoktinio K.‘o A.‘o mirties palikimą priėmė, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškime pareiškėja nurodė, kad mirus sutuoktiniui įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisinių santykių atlikimo, nes buvo įsitikinusi, jog jai atlikus atitinkamus veiksmus, kurių pagrindu ji buvo įregistruota sutuoktinio transporto priemonės valdytoja, ji taps šios transporto priemonės savininkė. Kartu pabrėžė, kad po vyro mirties akivaizdžiai pašlijo ir jos pačios sveikata, todėl visą dėmesį skyrė sveikatos problemų sprendimui, palikimo priėmimo laikotarpiu buvo nedarbinga, jai buvo atlikta operacija.
Atsiliepimas
Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių paveldimo turto priėmimą valdyti, neprieštaraus pareiškimo tenkinimui.
Suinteresuotas asmuo K. A. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2020 m. spalio 21 d. Iš teismui pateiktų Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis matyti, kad K. A. mirė būdamas santuokoje su N. A., turėjo vieną vaiką – dukrą K. A.. Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo bei Gyventojų registro pažymos matyti, kad pareiškėjos ir palikėjo santuoka buvo sudaryta 1989 m. rugsėjo 7 d. ir galiojo iki palikėjo mirties. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų K.‘o A.‘o sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, iš 29-ojo notaro biuro notarės S. Š. 2021 m. spalio 22 d. rašto matyti, kad po K.‘o A.‘o mirties notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad palikėjas jokio nekilnojamojo turto Lietuvoje neturėjo, tačiau iš pareiškėjos pateiktų VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, jog mirties dieną palikėjui nuosavybės teise priklausė transporto priemonė Opel, A. S. W., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, siekdama sutvarkyti savo sutuoktinio K.‘o A.‘o palikimą.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje. Šiuo metu įstatymas įtvirtina du alternatyvius palikimo priėmimo būdus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po K.‘o A.‘o mirties nei jo sutuoktinė N. A. nei jo dukra K. A. per civiliniame kodekse nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui. Tačiau byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėja po palikėjo mirties perėmė palikėjui priklausančios transporto priemonės valdymą, kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonės valdytojo pakeitimo.
Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės numato, jog mirus transporto priemonės savininkui, iki bus suteiktas naujas unikalus transporto priemonės deklaravimo kodas (SDK), bet ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui nuo transporto priemonės savininko mirties aplinkybių nustatymo, registruojamas tik transporto priemonės valdytojas (Taisyklių 64.3 punktas). Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, jog pareiškėja pranešė apie palikėjo mirtį ir 2020 m. lapkričio 25 d., t. y. įstatymo nustatytu palikimo priėmimo laikotarpiu, viešame registre buvo atlikta operacija dėl transporto priemonės valdytojo pakeitimo, valdytoja įrašyta N. A.. Tokiu būdu pareiškėja, pradėjusi valdyti ir rūpintis sutuoktinio paliktu turtu iškart po jo mirties, nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti.
Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėja N. A. priėmė savo mirusio vyro K.‘o A.‘o palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio K.‘o A.‘o (K. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2020 m. spalio 21 d., priėmė palikimą per 3 mėnesių laikotarpį, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po K.‘o A.‘o mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacinius skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.