Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-09 · Administracinė byla Nr. AS-143-178-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-09
Bylos Nr.
AS-143-178-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00029-2012-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
Atsakovas
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų laivų agentai“
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei ,,Afalita“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Amber Bay“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Arijus“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic Forwarding and Shipping“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos pervežimai“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltlanta“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltnautic Shipping Ltd“, uždarajai akcinei bendrovei ,,BPA“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Fertimara“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Fregatų aptarnavimo agentūra“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Green Terminal“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Jungtinė ekspedicija“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Jūrtransa“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Jūrų agentūra Forsa“, uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos
Administracinė byla Nr. AS143-178/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00029-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų laivų agentai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Afalita“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Amber Bay“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Arijus“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic Forwarding and Shipping“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos pervežimai“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltlanta“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltnautic Shipping Ltd“, uždarajai akcinei bendrovei ,,BPA“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Fertimara“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Fregatų aptarnavimo agentūra“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Green Terminal“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Jungtinė ekspedicija“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Jūrtransa“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Jūrų agentūra Forsa“, uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai ,,Bega“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Koralita“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos Translit“, uždarajai akcinei bendrovei Jūrų agentūrai ,,Lepūnas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Limarko“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Limarko jūrų agentūra“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Litma“, uždarajai akcinei bendrovei ,,MK Laivyba“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Nordis Shipping Service“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Nurminen Maritime“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Okeaninių konteinerių servisas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Passat“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Prekybos namai ,,Skelmė“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Unitek“, Lietuvos ir Latvijos uždarajai akcinei bendrovei ,,Astramara“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Uosto vartai“, uždarajai akcinei bendrovei ,,VPA Logistics“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Volfra–Klaipėda“, uždarajai akcinei bendrovei ,,WM H. Muller & Co“, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų laivų agentai“ (toliau – pareiškėjas, UAB „Vakarų laivų agentai“) 2012 m. sausio 2 d. skundu, kurį 2012 m. sausio 13 d. patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – atsakovas, Konkurencijos taryba) 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 „Dėl laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 1 punktą ta apimtimi, kuria UAB „Vakarų laivų agentai“ pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus; 2 punktą ta apimtimi, kuria UAB „Vakarų laivų agentai“ yra įpareigojama nutraukti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalį pažeidžiančius veiksmus; 3.28 punktą, kuriuo UAB „Vakarų laivų agentai“ paskirta bauda už inkriminuojamą pažeidimą; 4 punktą, kuriuo UAB „Vakarų laivų agentai“ įpareigota pranešti apie inkriminuojamo pažeidimo nutraukimą ir baudos sumokėjimą Konkurencijos tarybai. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 3 punkto vykdymą.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas skundžiamu nutarimu pripažino jį pažeidus Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimus bei paskyrė 211 500 Lt baudą ir įpareigojo nutraukti Konkurencijos įstatymą pažeidžiančius veiksmus. Teigė, jog įmonės finansinė būklė yra labai sudėtinga. Paskirtos baudos sumokėjimas nedelsiant itin apsunkintų tolesnę veiklą ir priverstų patirti dar didesnius nuostolius. Susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, todėl, kilus poreikiui sumokėti paskirtą baudą, neturėtų pakankamai lėšų, todėl būtų priverstas skolintis pinigų bei mokėti už tai komercinių bankų nustatomas palūkanas. Šios sumos sudarytų jo nuostolius, dėl kurių reikėtų inicijuoti naujas bylas, kurių sėkmės tikimybė pagal formuojamą teismų praktiką tampa abejotina.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalimi patenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdė Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 3.28 punkto galiojimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str. 3 d. 3 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad, pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal ABTĮ 92 straipsnį, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Teismas nustatė, jog Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 1 punkte nurodyta, kad UAB „Vakarų laivų agentai“ ir tretieji suinteresuoti asmenys, sudarydami draudžiamą susitarimą nustatyti (fiksuoti) minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šio nutarimo 2 punktu pareiškėjas įpareigotas nutraukti nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, jeigu jis vis dar yra tęsiamas, ir 3.28 punktu už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą UAB „Vakarų laivų agentai“ paskirta 211 500 Lt bauda. Nutarimo 4 punktu pareiškėjas įpareigotas per 5 dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytų įpareigojimų įvykdymo ir šio nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytus motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, padarė išvadą, kad pareiškėjas siekia Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 3.28 punkto galiojimo laikino sustabdymo, kuriuo jam paskirta 211 500 Lt bauda. Pažymėjo, jog UAB „Vakarų laivų agentai“ sunkią finansinę padėtį patvirtina pateiktas 2011 m. birželio 30 d. tarpinis balansas, iš kurio matyti, kad per vienerius metus pareiškėjo mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro (duomenys neskelbtini) ir viršija jo per vienerius metus gautinas sumas ir pinigus sąskaitose. Tuo atveju, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą dėl nutarimo atitinkamų dalių panaikinimo, priimtų pareiškėjui palankų sprendimą ir nebūtų sustabdytas pareiškėjui paskirtos 211 500 Lt baudos išieškojimas, UAB „Vakarų laivų agentai“ komercinės veiklos vykdymas būtų apsunkintas negalint disponuoti 211 500 Lt dydžio apyvartinėmis lėšomis, pareiškėjas susidurtų su dar didesniais finansiniais sunkumais, patirtų nuostolius, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais, ir tokia situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų žymiai apsunkintas. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs UAB „Vakarų laivų agentai“ argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir teismui pateiktus šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamu atsakovo nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktu nustatyti patvarkymai dėl pareiškėjui paskirtos baudos išieškojimo. Šiuo atveju nutarimo dalies, susijusios su baudos skyrimu pareiškėjui vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla iš esmės, galėtų sukelti didesnius neigiamus padarinius nei laikinas nutarimo 3.28 punkto nevykdymas. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškos kategorijos bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjant bylas, susijusias su konkurencijos teisiniais santykiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-272/2006, 2008 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-06/2008, 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-296/2008, 2009 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-354/2009, 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-473/2009, 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010 ir kt.). Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdytinas Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 3.28 punkto galiojimas (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.).

III.

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalį, kuria nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir išspręsti šį klausimą iš esmės, atmetant pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos, kai siekiama garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų padarinių santykiuose su trečiaisiais asmenimis ar nuo galimų teisminių ginčų. Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimas yra iš esmės tiesiogiai susijęs su viešojo intereso apsauga, jų galiojimo sustabdymas yra galimas tik ypatingais ir išskirtiniais atvejais. Nutarimai vienokiu ar kitokiu būdu sukelia tam tikras pasekmes ūkio subjektams, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais yra būtinybė stabdyti jų galiojimą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra nepakankamos ir neįrodo, jog, nesustabdžius Konkurencijos tarybos paskirtos baudos išieškojimo, būtų reali grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas.

2. Finansiniai sunkumai gali būti aplinkybe, į kurią atsižvelgiama taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, tik tokiu atveju, jei tokios aplinkybės egzistavimas yra įrodytas. Pareiškėjo pateikti duomenys objektyviai finansinių sunkumų realios grėsmės nepagrindžia. Vien tik teiginiai ir prielaidos dėl galimų neigiamų finansinių pasekmių patyrimo sumokėjus Konkurencijos tarybos nutarimu paskirtą baudą bei nepagrindus realios grėsmės pareiškėjo veiklai nelaikytina objektyvia priežastimi, dėl kurios būtų pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas nepateikė jokių kitų objektyvių argumentų, duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad Konkurencijos tarybos paskirtų baudų sumokėjimas gali turėti įtakos teismo sprendimo vykdymui. Pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo atveju, t. y. panaikinus ginčijamą Konkurencijos tarybos nutarimą, sumokėtos baudos būtų grąžintos iš valstybės biudžeto be papildomų bylų iškėlimo teismuose.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

1. Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimas gali būti stabdomas lygiai tų pačių aplinkybių pagrindu, kaip ir kiti teisės aktai.

2. Įmonės finansinė padėtis iš tiesų yra sudėtinga.

3. Nurodyti faktai dėl būsimų nuostolių yra pakankami sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą. Pateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, kurie patvirtina nuostolių kilimą. Palankaus teismo sprendimo atveju galimybė prisiteisti atsakovo/Lietuvos Respublikos sukeltus nuostolius (t. y. grąžinti įmonę į padėtį, buvusią iki neteisėtai paskirtos baudos sumokėjimo) yra minimali.

4. Teismų praktika konkurencijos bylose palaiko Konkurencijos tarybos paskirtų baudų mokėjimo sustabdymo poreikį.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Limarko“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Limarko jūrų agentūra“ atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Prašymai sustabdyti nutarimų dėl piniginės baudos skyrimo galiojimą turėtų būti tenkintini visais atvejais, kai pareiškėjas nurodo aplinkybių, kurios objektyviai pagrindžia, kad, tokio prašymo nepatenkinus, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju jo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį taptų sudėtingas ar neįmanomas. Reikalavimo sustabdyti atsakovo nutarimo galiojimą dėl piniginės baudos skyrimo tenkinimo neigiamas poveikis tretiesiems asmenims ir viešajam interesui yra minimalus ar jo iš viso nėra.

2. Teismų praktikos priemonėmis suformuotina prezumpcija, kad baudos sumokėjimas visais atvejais sukelia neigiamas finansines pasekmes sankcionuotam ūkio subjektui ir dėl to baudos mokėjimas visais atvejais sustabdomas, jei pareiškėjas abejoja Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumu ir dėl to apskundžia nutarimą teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl administracinio akto dalies – Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 „Dėl laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ dalies – teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti šio akto rezoliucinės dalies 3.28 punkto, kuriuo jam paskirta 211 500 Lt bauda, galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (T 1, b. l. 1–85; T 2, b. l. 1–88).

Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Be to, asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (iš esmės, tai yra finansiniai sunkumai), taip pat reikalavimui užtikrinti pateiktus įrodymus, galima daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas pagrindė realią finansinių sunkumų grėsmę (UAB „Vakarų laivų agentai“ 2011 m. birželio 30 d. balansas (T 1, b. l. 160–161; T 2, b. l. 154–155)). Yra objektyvus pagrindas manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi pagrįstai nusprendė imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas