Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo teismo posėdyje dalyvaujančio G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M., 2016-01-05 apie 13.05 val., Vilniuje, Vokiečių g. 13, vairuodamas automobilį „Peugeot 206“, v/n (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. G. M. iš eismo įvykio išvažiavo ir tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir tokiose jo veiksmuose įžvelgiami administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Teismo posėdžio metu G. M. savo kaltę dėl svetimo turto (automobilio) apgadinimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau neigia kaltę, jog tyčia pasitraukė iš įvykio vietos. Nurodė, kad Vokiečių gatvėje, ties namo Nr. 13, bevažiuodamas tarp priparkuotų transporto priemonių kontakto tarp automobilių nepajuto ir jokio pašalinio garso negirdėjo, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Tuo metu automobilyje garsiai grojo muziką. G. M. teigimu, jis tuo metu sirgo, vartojo antibiotikus, jautėsi nelabai gerai, gal dėl tokios jo būsenos galėjo nepajusti kontakto su svetimu automobiliu. Tyčios pasitraukti ji neturėjo. Papildomai pranešė, kai policijos pareigūnams jam pranešus apie eismo įvykį, G. M. buvo nuvykęs į kelių policiją, jis neslėpė pažeidimo, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, nedarė jokių kliūčių dėl pažeidimo išsiaiškinimo. Be to, apgadinto automobilio „Audi“ savininką jis gerai pažįsta, toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, jis parkuodamas nuolat palieka savo automobilį. Jo darbovietė randasi netoli, todėl jam nebuvo jokio būtinumo vengti atsakomybės, jis yra drausmingas vairuotojas. Atidžiau apžiūrėjus savo automobilį, jokių žymių apgadinimo požymių nesimatė, tik nubraukti dažai. Remiantis aukščiau išdėstytu prašo teismo jos atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-02-18 elektroniniu paštu gautas M. T. paaiškinimas, kuris teismui pranešė, jog dėl užimtumo negali atvykti į teismo posėdį. Dėl eismo įvykio paaiškino, kad 2016-01-05 apie 8.00 val. pastatė jam priklausantį automobilį „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini) Vokiečių g. 13, Vilniuje, namo kieme. Automobilis buvo tvarkingai pastatytas, nepažeidžiant jokių kelių eismo taisyklių, neužstatant pravažiavimo. Prie automobilio M. T. grįžo apie 14.00 val., pamatė už valytuvo užkišta raštelį, jame buvo parašyta: „Jūsų mašinos galą nubraukė 2016-01-05 13.05 val. (duomenys neskelbtini) Peugeot“. Tada priėjęs prie automobilio galo, pamatė, kad apgadintas galinis bamperis, nubraukti dažai nuo kairio kampo (20 x 5 cm), bamperis nelūžęs. Iškarto iškvietė policiją. Atvykus policijai, perteikiau tą pačią, rašte surašytą informaciją, užpildė protokolą.

Pažeidėjas baustinas. Byla dalyje nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007, N63 - 2972/2010 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad G. M. veiksmuose nėra tyčios. Be to, iš pažeidėjo parodymų, matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog jis po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekęs išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, kelių policijoje ir teismo posėdžio metu kaltininkas iš karto pripažino savo kaltę dalyje dėl svetimo turto apgadinimo. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju G. M. veiksmuose nėra tyčios. Apie tai, jog jo automobilis 2016-01-05 galėjo kontaktuoti ir apgadinti stovintį automobilį „Audi“ sužinojo tik policijoje, tik ten buvo apžiūrėtas ir jo automobilis, rasti nežymus nubrozdinimai. Jo automobiliui neprireikė net remonto. Jis teigia, kad jei būtų supratęs apie eismo įvykį, būtų sustojęs, nes yra disciplinuotas vairuotojas, iki tol neturėjęs avarijų. Jo automobilis yra draustas, todėl pasišalinti iš įvykio vietos jam nebuvo jokio reikalo. Nurodė, jog savo automobilį nuolat parkuoja ties Vokiečių g. 13, Vilniuje. Jis gerai pažįsta ir apgadinto automobilio „Audi“ savininką, jam nebuvo jokio reikalo vengti atsakomybės. Pagrindo netikėti G. M. teismas neturi, nes kaip matyti iš tyrimo medžiagos, ant automobilio „Audi“ yra įžvelgiamas tik nežymus apgadinimas – ant galinio bamperio liko dažų žymės. Pažymėtina, kad 2016-01-07 transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyta, kad ant abiejų automobilių „Peugeot 206“ bei „Audi A4“ matyti nežymus apgadinimai (b. l. 16-18).

Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad G. M. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl G. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad G. M. 2016-01-05 apie 13.05 val., Vilniuje, Vokiečių g. 13, vairavo automobilį „Peugeot 206“, v/n (duomenys neskelbtini), bei dėl savo neatidumo važiuodamas pro stovintį automobilį „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini) jį kliudė ir apgadino abu automobilius, tuo šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 122 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad dėl svetimo turto apgadinimo G. M. savo kaltės neneigia ir parodė, kad eismo įvykis kilo dėl jo neatidumo. Atsižvelgiant į tai, kad G. M. galiojančių administracinių teisės šios kategorijos bylose pažeidimu neturi jam už šio pažeidimo padarymą yra skirtina LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 31 str. 1 d. 1 p., 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.