- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-99-492/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- S., S. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-360-726/2009 pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei A. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovas S. M. prašė priteisti iš atsakovės A. P. be pagrindo įgytus 15 871,33 Lt, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po savo tėvo E. M. mirties „(duomenys neskelbtini)“ įstatymo nustatyta tvarka priėmė palikimą ir Vilniaus m. 22-ajame notaro biure 2006 m. rugpjūčio 18 d. jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį jis paveldėjo 3/8 dalis tėvo turto. Priėmęs palikimą, sužinojo, kad jo tėvo santuokos su L. P. metu jo žmonos L. P. vardu AB banke „Hansabankas" (šiuo metu AB bankas „Swedbank") buvo atidarytos sąskaitos: Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriose buvo iš viso 2 359,5 Lt. Pusė šios sumos kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, priklausė tėvui ir todėl jis turėjo paveldėti 3/8 dalis nuo šios sumos, t. y. 442,41 Lt. Be to, AB banke „Hansabankas" L. P. buvo atidariusi sąskaitą (duomenys neskelbtini) , į kurią iš karto po tėvo mirties, t. y. 2003 m. spalio 31 d. įnešė 10 000 Lt. Ieškovas mano, kad tai pinigai, kuriuos jo tėvas buvo gavęs už 2001 m. gegužės 23 d. parduotą jam priklausiusį 8,0900 ha žemės sklypą „(duomenys neskelbtini)“. Šie pinigai laikytini asmenine jo tėvo nuosavybe, nes buvo gauti pardavus žemės sklypą, į kurį tėvui buvo atkurtos nuosavybės teisės pagal Apskrities viršininko 2001 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 89-6757. Todėl iš šių pinigų jam kaip palikimas (3/8 dalys) turėjo atitekti 3 750 Lt (10 000 x 3 : 8). Nurodė, kad pagal AB banko „Snoras" pateiktą teismui informaciją, L. P. vardu banke 2002 m. rugpjūčio 3 d. atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2008 m. rugpjūčio 11 d. buvo 72 287,56 Lt. Po eilės bankinių operacijų į šią sąskaitą 2006 m. gruodžio 16 d. buvo įnešti ir 10 000 Lt, kurie, kaip minėta, po tėvo mirties buvo padėti AB banke „Hansabankas" ir laikytini ieškovo tėvo asmenine nuosavybe. Todėl bendrąja jungtine L. P. ir mirusio ieškovo tėvo E. M. nuosavybe laikytinas indėlis sumoje 62 287,56 Lt (72 287,56 - 10000). Nurodė, kad pagal NTR Centrinio duomenų banko išrašą, 1999 m. lapkričio 8 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 6-9844 L. P. pardavė 0,0864 ha žemės sklypą, esantį „(duomenys neskelbtini)“. Šį sklypą remiantis NTR Centrinio duomenų banko duomenimis atsakovė buvo nupirkusi 1998 m. balandžio 28 d. pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. PO 1/98-15300. Žemės sklypas, kurį pardavė atsakovė, jos vardu buvo įgytas santuokos su ieškovo tėvu metu ir laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Piniginės lėšos gautos pardavus šį sklypą taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ieškovas nurodė turįs teisę paveldėti jam priklausančias pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą 3/8 dalis nuo tėvui priklausiusių piniginių lėšų, t. y. nuo 31 143,78 Lt (62 287,56:2). Tokiu būdu, jis po tėvo mirties turėjo paveldėti 11 678,92 Lt (31 143,78 x 3 :8), iš viso turėjo paveldėti 15 871,33 Lt (442,41 + 3 750 + 11 678,92). Nurodė, kad 2008 m. lapkričio 6 d. L. P. mirus, jos palikimą priėmė mirusiosios vaikaitė A. P. tokiu būdu paveldėdama ir L. P. turtines prievoles (CK 5.1, 5.52 straipsniai) ir privalo atsakyti pagal šį ieškinį.
Atsakovė A. P. su ieškiniu sutiko iš dalies. Neprieštaravo, kad ieškovui būtų priteisti 442 Lt. Prašė kitos ieškinio dalies netenkinti. Nurodė, kad ieškovo tėvo mirties momentu sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Hansabanke" iš viso nebuvo. Ieškovo argumentai esą į šią sąskaitą įnešti 10 000 Lt yra pinigai už parduotą tėvo žemę, nepatvirtinti įrodymais. Be to, iš 2001-05-23 Žemės sklypo pardavimo sutarties matyti, kad sklypas parduotas už 6 000 litų, o ne už 20 000 kaip teigia ieškovas. Pinigai įnešti po velionio mirties pagal įstatymą laikytini asmeniniu L. P. turtu, kurių kilmę būtų galėjusi paaiškinti tik ji pati. Be to, ši sąskaita uždaryta 2005-10-25, joje jokių pinigų nėra, atsakovė nesamų pinigų nepaveldės, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti, kad iš šių pinigų ieškovui turėtų priklausyti atitinkama dalis. Su ieškovo reikalavimu priteisti 11 678,92 Lt iš L. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke Snoras atsakovė nesutinko, nurodydama, kad tai yra L. P. sąskaita, kurioje, atsakovės žiniomis, buvo laikomi L. P. asmeniniai pinigai, įnešti pardavus iki santuokos įgytą sodą. Šį sklypą ji pirko už savo asmenines lėšas. Tai, kad sklypas priklausė L. P. asmeninės nuosavybės teise patvirtino ji pati dar dalyvaudama parengiamajame posėdyje, tai patvirtina ir dokumentai, esantys byloje: 1) 1998-04-28 Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties 1 punkte nurodyta, kad pirkėja sklypą nupirko asmeninės nuosavybės teise; 2) iš 1999-11-08 Žemės sklypo pardavimo sutarties matyti, kad L. P. pardavė jai privačios nuosavybės teise priklausiusį SB „Šeškinės" sklypą A. S. už 45 000 litų. Kadangi Žemės sklypas buvo L. P. pirmojo vyro, jos vyras E. M. nedalyvavo šio sklypo privatizavime, neprieštaravo, kad sklypas būtų išpirktas kaip L. P. asmeninė nuosavybė, šio įrašo jis niekada neginčijo. Nurodė, kad iš byloje esančios AB "Snoras" informacijos teismui matyti, kad 2003-10-27, t.y. ieškovo tėvo mirties dieną sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis buvo 0 litų, todėl jokio šioje sąskaitoje buvusių pinigų paveldėjimo ieškovui negali būti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas ieškovo S. M. ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui S. M. iš atsakovės A. P. 442,41 Lt kaip palikėjos L. P. be pagrindo įgytas lėšas, 7,17 Lt žyminį mokestį, 5,40 Lt už antstolio paslaugas. Kitoje dalyje ieškovo ieškinio netenkino. Priteisė valstybei iš ieškovo S. M. 43,84 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė valstybės naudai iš atsakovės A. P. 1,36 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 78,81 Lt už suteiktą ieškovui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Nurodė, kad iš atsakovės A. P. ieškovo naudai priteistini 442,41 Lt, nes santuokoje su E. M. jo žmonos L. P. vardu AB banke „Hansabankas" buvo atidarytos dvi sąskaitos, kuriose buvo 2 359,5 Lt. Pusė šios sumos, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, priklausė ieškovo tėvui E. M., ir ieškovas, kaip paveldėtojas pagal įstatymą, turėjo paveldėti 3/8 dalis nuo šios sumos, t. y. 442,41 Lt. Nurodė, kad ieškovas, teigdamas, kad 2003-10-31 į L. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke įnešti 10 000 Lt yra būtent tėvo asmeninių pinigų, gautų už parduotą žemės sklypą, dalis, to neįrodė. E. M. 2001-05-23 sudarytoje Žemės sklypo pardavimo sutartyje nurodyta, kad sklypas parduotas už 6 000 Lt, o ne už 20 000 Lt kaip teigia ieškovas. Todėl 2003-10-31 L. P. įneštų į savo sąskaitą 10 000 Lt nėra pagrindo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių E. M. ir L. P. nuosavybe. Be to, ši L. P. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbanke buvo uždaryta 2005-10-25, joje jokių pinigų šios bylos iškėlimo dienai nebuvo, taip pat jokių pinigų šioje sąskaitoje nėra ir bylos išnagrinėjimo dienai. Teismas nurodė, kad ieškovo tėvo mirties dieną, AB “Snoras” sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pinigų likutis buvo 0 litų. Tai įrodo, kad ieškovo tėvo E. M. mirties dieną jokių piniginių indėlių L. P. sąskaitose nebuvo, todėl jokio palikimo neatsirado, ir ieškovas negali paveldėti tai, ko nėra.Teismas laikė, kad 72 287,56 Lt, buvę L. P. sąskaitoje 2008-08-11 yra jos asmeniniai pinigai. Pinigus ji gavo pardavusi asmeninės nuosavybės teise turėtą sodo sklypą. Tai įrodo 1998-04-28 Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis, kurios 1 punkte nurodyta, kad pirkėja L. P. sklypą nupirko asmeninės nuosavybės teise, 1999-11-08 Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, iš kurios seka, kad L. P. jai privačios nuosavybės teise priklausiusį ir sodininkų bendrijoje „Šeškinė" esantį sklypą pardavė A. S. už 45 000 litų. Teismas neturėjo duomenų, kad L. P. sutuoktinis E. M. būtų šiems sandoriams prieštaravęs, ar būtų juos ginčijęs. Teismas rėmėsi liudytojo J. T. parodymais, kad žemės sklypą iš pradžių nusipirko V. P. , bet sandorio nespėjo įforminti dėl mirties, kad žemės sklypą L. P. nusipirko pasinaudodama V. P. grynųjų pinigų kvitu, kuriuo apmokėta už žemės sklypą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas S. M. prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimą dalį, kuria atsisakyta priteisti iš atsakovės A. P. 13 553,92 Lt ir šią ieškinio dalį patenkinti – priteisti iš atsakovės A. P. ieškovui 13 553,92 Lt be pagrindo įgytų lėšų bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nesutiko su teismo išvada, kad neįrodžius 10 000 Lt, įneštų į AB banko „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kilmės, jie neturi būti laikomi asmenine L. P. nuosavybe. Apelianto nuomone, neįrodžius pinigų kilmės ir remiantis CK 3.88 str. 2 d., šie pinigai yra bendroji jungtinė ieškovo tėvo ir jo sutuoktinės L. P. nuosavybė. Nors sąskaita, į kurią buvo įnešta 10 000 Lt, buvo uždaryta 2005-10-20, tai nereiškia, kad šių pinigų nebuvo bylos iškėlimo dieną. Šie pinigai buvo nuolat pervedami iš vienos L. P. sąskaitos į kitą. Byla iškelta 2008 m. balandžio mėnesį, o 2008-08-16 minėti pinigai vėl pervesti į kitą L. P. sąskaitą. Be to, net pripažįstant, kad bylos iškėlimo dieną 10 000 Lt L. P. sąskaitoje iš tiesų nebuvo, tai neatleidžia nei jos, nei jos įpėdinės nuo pareigos grąžinti ieškovui priklausančią palikimo dalį, kuria L. P. nepagrįstai praturtėjo (CK 6.237 str. 1 d.). Apeliantas nesutiko su teismo išvada, kad palikimas neatsirado, nes tėvo mirties dieną L. P. sąskaitoje (duomenys neskelbtini) pinigų likutis buvo 0 Lt. Pinigų (mažiausiai 59 437,98 Lt) tėvo mirties dieną buvo kitose L. P. sąskaitose. Teismas nepagrįstai laikė, kad 72 287,56 Lt L. P. buvo gauti už parduotą jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį sodo sklypą, nes: 1) šis sklypas Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotas kaip asmeninė L. P. nuosavybė; 2) 1999-11-08 Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad parduodamas žemės sklypas L. P. priklausė asmeninės nuosavybės teise; 3) atsakovė neįrodė CK 3.89 str. 1 d. nustatytų aplinkybių, kada turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe, t.y., kad ginčo turtas įgytas iki santuokos sudarymo, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas, taip pat sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas. Teismo nurodytos aplinkybės, kad žemės sklypą iš pradžių nusipirko V. P. , bet sandorio nespėjo įforminti dėl mirties, kad žemės sklypą L. P. nusipirko pasinaudodama V. P. grynųjų pinigų kvitu, kuriuo už žemės sklypą apmokėta dar 1992 m., teisinės reikšmės neturi, nes L. P. nebuvo V. P. įpėdinė ir teisių perėmėja pagal paveldėjimo teisinius santykius. Net ir pripažinęs, kad sodo sklypą L. P. įgijo asmeninės nuosavybės, teismas turėjo įvertinti už kiek tą sklypą pardavė, įvertinti indėlio skirtumą (17 287,56 Lt). Atkreipė dėmesį, kad J. T. parodymai apie pinigų kilmę vertintini kritiškai, nes jie prieštarauja L. P. parodymams, taip pat dėl to, kad atsakovė yra liudytojos dukra, suinteresuotas byla asmuo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. P. prašė ieškovo S. M. skundo netenkinti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas iš esmės ginčija L. P. palikimo priėmimo teisėtumą, tačiau tai daryti jau yra praleidęs CK 5.8 str. nustatytą 1 metų terminą. Ieškovui paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2006-08-18. Tačiau tada jis nelaikė, kad L. P. vardu po tėvo mirties 2003-10-30 įneštas indėlis bei 2000 m. įnešti indėliai yra kartu ir jo tėvo nuosavybė, nors su L. P. bylinėjosi. Apeliantas teiginio, kad L. P. sąskaitoje įnešti 10 000 Lt yra jo tėvo pinigai, neįrodė. Šią versiją paneigia 2001-05-21 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovo tėvas žemės sklypą pardavė tik už 6 000 Lt. Teismas pagrįstai sodo sklypą, įgytą už asmenines lėšas, vertino kaip L. P. asmeninį turtą, o tuo pačiu ir lėšas, gautas už parduotą sklypą, vertino kaip asmenines lėšas. Šį argumentą atsakovė grindė tuo, kad lėšos, kuriomis L. P. nupirko sklypą, nebuvo sutuoktinių bendros lėšos; teisė į sklypą kilo ne iš sutuoktinių teisės, o iš jos mirusio sūnaus turėtos teisės. Aplinkybes, kad sodo sklypu L. P. naudojosi dar gyvendama su pirmu vyru ir sūnumi, su jais uždirbtus pinigus laikė pas sūnų, po kurio mirties padėjo į banką, paaiškino liudytoja J. T. , tokiu būdu nuodydama apie ginčijamų pinigų kilmę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo S. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).
Ieškovas S. M. yra „(duomenys neskelbtini)“ mirusio E. M. sūnus. Santuoka tarp E. M. ir L. P. buvo sudaryta „(duomenys neskelbtini)“. Po tėvo mirties ieškovui Vilniaus m. 22-ajame notaro biure 2006-08-18 išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, registro Nr. JS-6102, jis paveldėjo 3/8 dalis tėvo turto – buto, 73,36 kv.m. bendro ploto, esančio, „(duomenys neskelbtini)“, kurio vidutinė rinkos vertė 268 000 Lt, ir ½ dalies sodų paskirties žemės sklypo, esančio SB„(duomenys neskelbtini)“, kurio vidutinė rinkos vertė 44 670 Lt, bei ½ dalies automobilio VAZ 2101, kurio vertė 344 Lt (t. 1 b.l. 5-6). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A/33-1158/2007 buvo išspręstas ginčas tarp ieškovo S. M. ir L. P. dėl ieškovo tėvo E. M. 10 000 Lt indėlio banke, ir ieškovui, esančiam įstatyminiu įpėdiniu, buvo priteista iš atsakovės L. P. 1 724,86 Lt (t. 1 b.l. 149-150).
Apeliantas teigia, kad po tėvo mirties 10 000 Lt, L. P. 2003-10-31 įnešti į AB banko „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , neturi būti laikomi asmenine jos nuosavybe. Apelianto nuomone, neįrodžius pinigų kilmės ir remiantis CK 3.88 str. 2 d., šie pinigai yra bendroji jungtinė ieškovo tėvo ir jo sutuoktinės L. P. nuosavybė. Mano, kad tai lėšos, kurias jo tėvas gavo 2001-05-23 pardavęs 8,0900 ha žemės sklypą, „(duomenys neskelbtini)“, priklausiusį jam asmeninės nuosavybės teise. Tačiau apeliantas neįrodė, kad šios lėšos yra asmeninė jo tėvo ar bendroji jungtinė nuosavybė ir jis turi teisę gauti jų dalį kaip įstatyminis įpėdinis. 2001-05-23 sudarytoje žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas parduotas už 6 000 Lt, duomenų civilinėje byloje, kaip šias lėšas galėjo panaudoti E. M. iki savo mirties, nėra, todėl apelianto argumentai, kad L. P. 2003-10-31 į auksčiau minėtą sąskaitą įnešė būtent už žemės sklypą gautas lėšas, tėra neįrodytos apelianto prielaidos. Sąskaita banke buvo atidaryta po santuokos pasibaigimo, t.y. E. M. mirties, ir laikytina asmenine L. P. nuosavybe, tokiu atveju taikyti CK 3.88 str. 2 d. prezumpciją nėra pagrindo. Ieškovas įrodymų, kurie patvirtintų, kad lėšos yra bendroji jungtinė nuosavybė, nepateikė, t.y. neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą. Pažymėtina, kad kitoje civilinėje, iškeltoje pagal S. M. ieškinį atsakovei L. P. buvo nustatyta aplinkybė, kad E. M. mirties dieną „(duomenys neskelbtini)“ L. P. , veikdama pagal įgaliojimą, iš E. M. sąskaitų AB banke „Hansabankas“ išėmė 5 000 Lt ir 5 051,49 Lt ir jas uždarė. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A/33-1158/2007 šios lėšos buvo pripažintos sutuoktinių jungtine nuosavybe ir ieškovui S. M. iš atsakovės L. P. buvo priteista 1 724,86 Lt. Darytina išvada, kad likusi lėšų dalis buvo pripažinta atsakovės asmenine nuosavybe, į kurias ieškovas negali dar kartą pretenduoti. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, tenkinti šią apeliacinio skundo dalį nėra pagrindo.
Apelianto tėvo E. M. mirties dieną jo sutuoktinės L. P. vardu AB banko „Snoras“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 28 437,98 Lt likutis, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) - 31 000 Lt likutis (t. 1 b.l. 127, 128). Kitose ieškovo nurodytose sąskaitose jo tėvo mirties dieną lėšų likučio nebuvo, todėl jas vertinti kai nėra paveldėtino turto (lėšų) nėra pagrindo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paminėtos lėšos sąskaitose buvo L. P. nuosavybe, nes jos buvo gautos 1999-11-08 pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį 864 kv.m. žemės sklypą SB „Šeškinė“, esantį „(duomenys neskelbtini)“. Apeliantas teigia, kad sąskaitose buvę mažiausiai 59 437,98 Lt laikytini jungtine sutuoktinių – jo tėvo ir L. P. nuosavybe, kurios dalį jis, būdamas įpėdiniu, turi teisę paveldėti. Civilinėje byloje surinkti duomenys – galiojanti Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. P01/98-15300, sudaryta 1998-04-28, patvirtina, kad L. P. 864 kv.m. žemės sklypą SB „Šeškinė“ nupirko asmeninės nuosavybės teise. Už šį žemės sklypą buvo sumokėta ne sutuoktinių, bet L. P. sūnaus V. P. lėšomis, jis buvo ir sodininkų bendrijos nariu. L. P. į sodininkų bendriją buvo priimta tik 1998-03-19 vietoj mirusio sūnaus, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-04-20 įsakymu Nr. 1039 buvo nuspręsta pasirašyti sodo sklypo pirkimo – pardavimo sutartį su L. P. (t. 1 b.l. 27-39). Taigi tiek įrašas Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo 1998-04-28 sutartyje Nr. P01/98-15300, tiek kitos aplinkybės patvirtina, kad sodo sklypas buvo asmenine L. P. nuosavybe. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės rūšis nebuvo nurodyta. Sutuoktinis turėjo galimybę įgyti turto ne tik bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bet ir asmeninės nuosavybės teise. Kilus abejonėms dėl nuosavybės rūšies, turi būti vertinamos visos aplinkybės, kurios patvirtina vienokios ar kitokios nuosavybės įgijimą. Ginčo atveju nustatytos faktinės aplinkybės – kad sodų bendrijos nare L. P. tapo po sūnaus mirties, perkant sodo sklypą buvo įskaitytas sūnaus atliktas apmokėjimas, sutartyje nurodyta, kad turtas įgyjamas asmeninės nuosavybės teise – paneigia apelianto teiginį, kad šis turtas buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. L. P. sodo sklypą Nr. 67 SB „Šeškinė“ 1999-11-08 pardavė už 45 000 Lt (t. 1 b.l. 147). Lėšos, gautos pardavus asmeninės nuosavybės teise valdytą turtą, taip pat laikytinos asmenine nuosavybe. Tačiau aukščiau minėtose sąskaitose lėšų likutis buvo didesnis negu suma, gauta už parduotą asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą, todėl skirtumas – 14 437,98 Lt laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po E. M. mirties šių lėšų ½ dalis atiteko L. P. asmeninės nuosavybės teise, o likusių lėšų 3/8 dalis apeliantas, būdamas įstatyminiu įpėdiniu, turi teisę paveldėti. Taigi teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ta apimtimi, kuria lėšų likutis L. P. sąskaitose AB banke „Snoras“ E. M. mirties dieną, viršijantis jos gautą sumą už parduotą sodą, buvo pripažintas asmenine jos nuosavybe. Tokia išvada, remiantis aukščiau aptartais argumentais, laikytina nepagrįsta, sprendimas keistinas ir apeliantui papildomai priteistina 2 707,12 Lt iš atsakovės A. P. , kuri yra L. P. įpėdinė ir visų teisių perėmėja (CPK 329 str. 1 d., 185 str.). Senaties terminas ieškiniui reikšti laikytinas nepraleistu, nes tik 2008-10-15 išreikalavus sąskaitų išrašus tapo žinoma apie paveldėtinas lėšas (t. 1 b.l. 61).
Tenkinant dalį apelianto reikalavimų (17 proc.), proporcingai perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos, kurias priteisė pirmosios instancijos teismas bei atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 4 d., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutar ė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti. Ieškovui S. M. iš atsakovės A. P. papildomai priteisti 2 707,12 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 40,63 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 30,60 Lt už antstolio paslaugas. Į valstybės biudžetą iš atsakovės A. P. papildomai priteisti 7,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 439,79 Lt už suteiktą ieškovui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Į valsybės biudžetą iš ieškovo S. M. priteistą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumą, sumažinti iki 36,16 Lt.
Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui S. M. iš atsakovės A. P. 40,66 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų.
Priteisti atsakovei A. P. iš ieškovo S. M. 1 200 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo S. M. 4,48 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės A. P. 1,12 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme ir 136 Lt už suteiktą ieškovui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.