Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Turauskis,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. M. S. D., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini)išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atviroje kolonijoje, teistas 1) 2010-02-04 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 290 str., 2) 2010-03-09 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 300 str. 3 d., 253 str. 1 d., 199 str. 2 d. , kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1 d. išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. M. S. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010-10-29 apie 9.30 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 3-uosiuose pataisos namuose, būdamas Sveikatos priežiūros tarnybos stacionaro koridoriuje, iš keršto, turėdamas tikslą atkeršyti, užpuolė A. S. ir tyčia smogė savadarbiu peiliu ne mažiau kaip tris kartus A. S. į kaklo, smakro ir nugaros sritis, padarydamas jam pjautines žaizdas smakre ir kakle bei durtinę pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą.

Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis T. M. S. D. dėl pareikšto jam kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis lapkričio 26 d. buvo sumuštas, kai A. S. atėjo į jo kambarį ir pasakė, kad nori pasikalbėti asmeniškai. Su juo atėjo dar du žmonės su kaukėmis ir jie jį pradėjo mušti, vienas bandė jam suduoti su kėde. Po to jis pamatė, kad yra pavogti jo drabužiai. Jis tada buvo daužomas į galvą, džiaugėsi, kad galėjo pabėgti. Jam būnant ligoninėje po dviejų dienų - 29 d. vėl atėjo A. S.. Tada A. S. jį gąsdino bei nuvedė į galinį kambarį bei pradėjo jį stumdyti. Tada jis su juo ėmėsi (kovėsi) dar atėjo kitas žmogus – A. J. ir jie jį abu mušė. Vienas laikė, o kitas mušė, jam vėl kraujavo iš galvos ir iš nosies. Tada A. J. jam sukišo pirštus į akis, jis tą žmogų pastūmė ir išėjo. Jis labai kraujavo ir negalėjo visko matyti. Vėl buvo trys žmonės, jis stengėsi sugrįžti į kambarį. Tai buvo jau antras užpuolimas, per pirmą užpuolimą buvo 4 žmonės. Dėl 26 dienos įvykio viskas yra pranešta administracijai. Po to, kai jis buvo užpultas jis nuėjo pas budinčią moterį ir jai viską pasakė. Ji sakė, kad tai – normalu ir tai pavadino reketu. Dėl įvykio, buvusio 26 dieną pareigūnai žino, jis jiems apie tai kalbėjo ir jį apklausė 29 dieną. Tada kokiu laiku atėjo nukentėjęs jis nežino, nes tai buvo ryte, galėjo būti apie 9.30 valandą, kaip nurodyta kaltinime. Tada kai atėjo nukentėjęs jis buvo koridoriuje ir jam A. J. liepė eiti į paskutinį kambarį bei sakė: „ateik į paskutinį kambarį reikia pasišnekėti“. Jis su juo kalbėjo rusiškai, jis supranta. Jis nuėjo ir paklausė jų „kokios problemos“, jį tada pavadino ožiu. Jis tada neturėjo jokio įrankio ar peilio. Tenai iki tol, kol atėjo kiti žmonės ir bandė jį sulaikyti, jis sudavė tik vieną smūgį. Po to jį laikė ir mušė. Jis sudavė tik vieną smūgį, bet peilio neturėjo. 29 dieną tarp jo ir A. S. įvyko tik muštynės, juos išskyrė atėjęs vienas žmogus.

Apklaustas teisme nukentėjęs A. S. parodė, kad 29 dieną jam skaudėjo dantį ir jis ėjo į medicininį punktą pasiimti tabletės. Jis užlipo į antrą aukštą, pasisuko link medicinos kabineto į dešinę pusę ir tada pajautė duslų skausmą dešinėje pusėje ir pradėjo jam temti akyse. Jis tada nukrito ir atsigavo tik pas sesutę kabinete, kai jam bandė suteikti pirmąją pagalbą. Jis niekur nebuvo užėjęs, tik užėjo į medicininę dalį pasiimti tabletės nuo skausmo. Jis 26 dieną su kaltinamuoju konflikto neturėjo. Anksčiau buvo tokia istorija - bendroje sekcijoje, kur kaltinamasis dabar gyvena, gyveno jo draugas V. Z. ir norėjo su juo pasišnekėti asmeniškai. Ten toje sekcijoje jis su Vitalijumi pakalbėjo ir išėjo. Jie tada šnekėjo dėl sporto salės, dar ėjo dėl to kalbėtis su valdžia. Jis ir jo draugai 26 dieną su kaltinamuoju nekonfliktavo, bet žinojo, kad kaltinamasis buvo sužalotas 26 dieną, bet jis tada buvo visai kitoje vietoje ir su kitais žmonėmis. Kad kaltinamąjį 26 dieną sumušė žino tik iš bendrų kalbų. 29 dieną jis smūgį gavo 2 - ame aukšte tuoj užlipęs. Tenai dešinėje pusėje yra palatos, o kairėje pusėje yra durys ir sesutė. Jis 2-ame aukšte pajuto skausmą ir susmuko. Kas smūgiavo ir su kuo jis nematė. Kad jį nudūrė sužinojo tik pas medikus, kai atsigavo. Šalia jo tada nieko nebuvo, jis ten buvo vienas, jis kaltinamojo nematė su kaltinamuoju visiškai jokių konfliktų nebuvo. Jis pažįsta A. J., žino kad jis atlieka bausmę, jis su juo nėra draugai.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad 2010 m. spalio 29 dieną jis dirbo sanitaru Pravieniškėse, tada ligoninėje kaltinamasis buvo kaip ligonis. Jis įvykį nelabai atsimena, pagarsinus jo parodymus patvirtino, kad buvo panašiai, jo parodymai yra teisingi. Tada durys buvo neužrakintos jis tik atidarė jas nukentėjusiam. Tada peilį turėjo kaltinamasis, iš kur jis jį paėmė jis nematė. Kaltinamasis visą rytą stovėjo prie lango ir žiūrėjo. Iš kur jis gavo peilį neįsivaizduoja. Kaltinamais į stacionarą buvo paguldytas prieš dieną, gal jis peilį atsinešė iš zonos. Jis su kaltinamuoju nebendrauja, peilių laikyti - neleidžiama. Peilį išmušė iš kaltinamojo A. K.. Jis kaltinamajam sudavė į veidą kumščiu. Jis peilį matė, peilis buvo metalinis, vidutinio pločio nelabai ilgas, ašmenys apie 10 cm., o rankenėlės nematė. Jis neturi jokio solidarumo su kitais nuteistaisiais prieš kaltinamąjį. Jis ten dirba ir prižiūri tvarką. Nukentėjęs buvo tada šoko būsenoje ir jį pašaukė atimti peilio, jis nebūtinai jam šaukė. Jis iki įvykio kaltinamojo nepažinojo, nebuvo su juo net kalbėjęs. Kokiomis aplinkybėmis kaltinamasis atsirado medicininėje dalyje jis nežino. V. P. ir A. K. padėjo atimti iš kaltinamojo peilį, jie neturi jokių asmeniškumų su kaltinamuoju.

Iš LR BPK 276 str. 1 d., 2 p. pagrindais pagarsintų A. J. parodymų matyti, kad šis asmuo parodė, kad 2010-10-29 apie 9 valandą jis buvo antroje palatoje, sesutė atrakino stacionaro duris ir jį pašaukė, jam davė vieną tabletę ir nuėjo atnešti antros. Jam besėdint palatoje prie stalo, įbėgo kaltinamasis ir pareikalavo jo atidaryti stacionaro duris ir pasakė: „man atnešė rūbus, atidaryk greičiau“. Jis nuėjo atidarė duris ir pamatė A. S. su juo jis pasisveikino, o kaltinamasis stovėjo stacionare tarpduryje ir staiga griebė A. S. už drabužių ir pradėjo stumdytis ir jis pamatė, kad kaltinamasis A. S. dešine ranka smūgiuoja virš liemens apie 2 kartus. Tada A. S. suriko: „paiimk iš jo peilį“. Kaltinamasis smūgiavo stacionaro koridoriuje, paskui A. S. įsitempė į vidų ir jie tarpusavyje grūmėsi, A. S. gynėsi ir griebė su ranką M., kurioje jis matė peilį. Vėliau kaltinamasis ir nukentėjęs nugriuvo ant antros lovos, antroje palatoje, o po to nugriuvo ant grindų. Visą laiką A. S. abiem rankomis laikė M. ranką, kurioje buvo peilis. Viskas vyko labai greitai, vėliau pakvietė V. P. į pagalbą, kad atitrauktu kaltinamąjį nuo nukentėjusio. V. P. paėmė kaltinamąjį už galvos ir traukė nuo A. S.. Kai A. S. išsilaisvino jis pabėgo ir nubėgo į SPT pas seseles. Tada jis pradėjo grumtis su M. ir jis dešine ranka sudavė M. ir tuo metu A. K. iš M. atėmė peilį, kur jis tą peilį padėjo jis nežino ir nematė. Jis gynėsi nuo M., kuris buvo labai agresyvus ir pavojingas. Kai iš M. paėmė peilį jis pabėgo iš palatos į koridorių po to išbėgo į pagalbines patalpas jas uždarė ir laikė rankomis. Tada jis nubėgo pranešti pareigūnams ir nuėjo iškart plauti grindis, nes buvo daug kraujo. Kaip tiksliai atrodė peilis jis neįsidėmėjo, visas įvykis vyko apie 3-4 minutes ( t. 1, b. l. 44-46).

Pakartotinai apklaustas A. J. parodė, kad jis laikosi ankstesnių parodymų. 2 palatoje visada tvarkė jis. Po įvykio iš karto jis tvarkė kraują, nes buvo nusipirkęs šluotą ir su ja sutvarkė. Jis tvarkydamas peilio nerado, nes jo neieškojo. Jis nenori atsakyti į užduotus klausimus. Jis nerado peilio, nors buvo tvarkinys. Konfliktas prasidėjo koridoriuje, paskui tęsėsi palatoje, kaip jis prasidėjo nematė, jie buvo dviese - nukentėjęs ir D.. Jie į palatą pateko stumdydamiesi. Jis niekur nėjo, jam pasakė, kad peilis ir sakė atimti. Jis tada dirbo tvarkiniu, kaip ten pateko S. jis nežino, ne jo kompetencijoje - žinoti. Nukentėjęs negulėjo stacionare, nukentėjęs atėjo vaistų, tiksliau ko atėjo nežino. Kurioje rankoje D. laikė peilį neprisimena. Kokie jo ir A. S. santykiai iki įvykio ir kokie santykiai po negali įvardinti ir nenori. Nemato pagrindo įvardinti santykių su A. S.. A. S. tą dieną nėjo jo aplankyti. Jis žino, kad dieną prieš tai buvo pagrobtas turtas iš D..

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad jis spalio 29 dieną įvykį prisimena miglotai, nes senokai buvo, pagarsinus jo parodymus, patvirtino, kad užrašyta teisingai. Peilis buvo italo, jį matė kaltinamojo rankose. Kas laikė kaltinamojo rankas jam sunku pasakyti, jie ten buvo susikabinę A. S., V. P., A. J. - atrodė kamuolys. Jis pagriebė kaltinamojo ranką, norėjo išimti peilį, bet nesugebėjo, tai šalia buvo lovugalis su virbais, tada jam pavyko įstumti kaltinamojo ranką tarp tų virbų, truktelėti ir tas peilis iškrito iš jo rankų. Jo paties ranka buvo sulaužyta ir tada lūžo antrą kartą, tai jam viskas aptemo ir jis iš ten išėjo. Peilis buvo surūdijęs, mažiukas, geležtė apie 8-10 cm. (parodo), rankenos jis nematė. Po įvykio šio peilio likimas jam - nežinomas, jam tada lūžo ranka, labai suskaudo jis išėjo. Kategoriškai tvirtina, kad peilį turėjo kaltinamasis. Jis negali teigti, kad tyrimo metu atpažino tą patį peilį, bet iš tų, kuriuos jam rodė tyrėja pagal dydį, tai buvo panašiausias, nes kitus rodė didelius, virtuvinius. Jis į stacionarą buvo paguldytas, gal prieš vieną dieną iki įvykio, jie - nepažįstami.

Iš LR BPK 276 str. 1 d., 2 p. pagrindais pagarsintų A. K. parodymų matyti, kad jis apklausiamas parodė, kad jis 2010-10-29 buvo Sveikatos priežiūros tarnybos stacionare, virtuvės patalpose. Jis tenai būdamas išgirdo triukšmą ir nuėjęs pamatė 4 vyrus susikibusius į krūvą. Tada jį pamatęs A. S. paprašė pagalbos: „A. padėk paimti peilį“. Jis italo ištiestose rankose pamatė peilį. Tose grumtynėse buvo A. S., A. J., V. P.. A. J. ir V. P. laikė „įtalą“ o jis, pagriebęs jo ranką, užkišo už lovos metalinių virbų ir patraukė į save ir tada peilis iškrito, kažkur už lovos. Tos grumtynės truko 3-4 minutes, konfliktas baigėsi kai peilis iškrito, kaip A. S. išbėgo iš palatos jis nepastebėjo. Peilis buvo trumpos geležtės. Po įvykio, kur tas peilis buvo padėtas jis nežino ( t. 1, b. l. 53-54).

Pakartotinai teisme apklaustas A. K. parodė, kad jis tada gulėjo stacionare, ten kur įvyko įvykis, be jo dar gulėjo sanitaras J., V., kuris vėliau pasikorė, V. P.. H. ir A., jie ir dabar penkiese ten guli. Kaltinamasis ne jų palatoje gulėjo, jis gal buvo gretimoje palatoje. Jis buvo paguldytas stacionare prieš mėnesį o kaltinamasis buvo prieš dieną paguldytas. Ryte jis buvo virtuvėje, skaitė knygą, kavą gėrė. Kaip A. S. pateko tą dieną į stacionarą jis nežino, prieš tai jo nematė. Jis sėdėjo virtuvėje, skaitė, durys buvo uždaros ir išgirdo bildesį, vėliau matė žmonių kamuolį palatoje. Jis miglotai atsimena kas ten buvo. A. J. buvo toje patalpoje. Jis griebė D. už rankos ir išmušė peilį iš jo rankų, jis išsikruvino ir išėjo plauti rankų. Jis palatoje ant grindų matė kraują jo buvo aplinkui, kraujo tikrai buvo, jis visas išsikruvino kai išiminėjo tą peilį. Nukentėjęs tada buvo šalia, kas ką laikė ranką nepamena.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. K. parodė, kad ji dirbo bendrosios praktikos slaugytoja. 2010m. spalio 29 dienos rytą ji dalino vaistus ir išgirdo triukšmą. Paskui odontologė dar rinko korteles ir kažkas sušuko: „greit kviesti pareigūnus“. Ji nulėkė į stacionarą ir pamatė ant vienos lovos grumtynes ir išgirdo žodį „peilis, peilis, atimkit peilį“. Todėl lėkė spausti pavojaus signalą ir iškvietė pareigūnus. Toje patalpoje ji matė tik sanitarą A. J., negali pasakyti kas šaukė „peilis“. Bet tik jai atlėkus iš paskos atbėgo A. S. jis buvo išbalęs ir tik tada viską išsiaiškino. A. S. buvo apžiūrėtas, jis buvo išblyškęs, išprakaitavęs, skundėsi dusuliu, pasimatė nugaroje kairėje pusėje kraujo dėmė. Nuvilkus maikutę ji pastebėjo durtinę žaizdą. Jis jai nepasakojo kaip buvo sužalotas, ji nematė kas turėjo peilį. Kaip ten pateko peilis jai nėra žinoma, po įvykio to peilio nematė. A. S. nebuvo praradęs sąmonės, jis nukraujavo nesmarkiai. Į A. S. klausimą atsakė: „taip, gaivinome, bet sąmonės nebuvai praradęs“. Kaltinamasis į gydymo skyrių buvo patalpintas stebėjimui iš būrio, kur jis buvo sumuštas, jis buvo paguldytas į skyrių, nes jam buvo galvos trauma.

Pakartotinai apklausta liudytoja J. K. parodė, kad buvo sužalotas A. S., bet ji nieko nematė išgirdo tik kilusį triukšmą. Tai įvyko palatoje Nr. 2, kai ji atėjo į palatą pareigūnų jau nebuvo, buvo tik nuteistieji. Ji apie peilį nieko nežino, nei girdėjo, nei matė. Ji tik matė sužalotą A. S. ir palatoje susibūrusius į krūvą 4-5 žmones. Ji matė S. kakle įbrėžimą, konfliktas buvo palatoje Nr. 2 ten kur būna sanitarai. Virtuvė yra priešais palatą Nr. 1, grumtynės vyko palatoje Nr. 2. Virtuvėlė yra įėjus į stacionarą priešais 1 palatą. Nuo virtuvėlės iki 2 palatos yra apie 7 metrai. Stacionare kiek buvo žmonių tą dieną neatsimena. Ji tik išgirdo triukšmą, pamatė žmonių kamuolį, atpažino tik A. J., jis buvo ant viršaus, kitų nuteistųjų nematė. Iš viso tame kamuolyje buvo 5-4 žmonės, grumtynės vyko ant lovos. Dušo patalpoje yra vonia, tualetas – ji yra priešais antrą palatą. Ji nematė kaip kaltinamasis pateko į dušą. Nukentėjęs sąmonės nebuvo praradęs, jis buvo tik išbalęs, išsigandęs, jam buvo sunku kvėpuoti. Jos darbo stažas - 6 metai. Praktikoje yra buvę, kad nuteistieji patys susižaloja, kad išvyktų į ligoninę ar kitais tikslais. Tokių atvejų, kai patys nuteistieji žalojasi yra daugoka, jie patys žalojasi dėl nesutarimų, dėl įvairių konfliktų. Ji matė, kur buvo sužalotas nukentėjęs, gal tokioje vietoje pats negalėtų susižaloti. Ji nežino, kaip rastas peilis atsirado virtuvės šiukšlinėje, virtuvėje būna šaukštai. Tada nukentėjęs pats atėjo į procedūrinį ir jai sakė, kad jis nieko nežino, nieko nesupranta. Dar jam pagalbą teikė vyr. slaugytoja V. D.. Iš nukentėjusio sužalojimų suprato, kad jis buvo sužalotas aštriu daiktu. A. S. ateina į SPT pasiimti vaistų, kuriuos paskiria gydytojai. Jai nežinoma, ar jis galėjo būti sužalotas iki šio įvykio. Ji taip pat negali pasakyti, kad jį sužalojo būtent šio konflikto metu. Patekimas į stacionarą yra ribojamos durys rakinamos, raktas yra pas juos. Nuo durų į stacionarą iki 2 palatos yra maždaug 7 metrai, gal - 10 metrų. Ji nematė, iš kur atėjo A. S. pas ją, jis greitai įlėkė į procedūrinį ir sėdo ant kėdės. Tada nukentėjęs nusirengė maikutę ji buvo kruvina, koridoriuje kraujo nebuvo ji jo nematė ir palatoje.

Teisme apklaustas liudytoju Ž. K. parodė, kad jis tyrė šią bylą. Jie atlikinėjo įvykio vietos apžiūrą, apžiūrėjo vietą, kur buvo grumtynės - 2 palatą, joje nieko nerado. Sesutė jiems sakė, kad buvo sužalota peiliu, ieškojo to peilio. Ilginas virtuvės kibire rado peilį. Nuo įvykio iki vietos apžiūros galėjo praeiti tik 3-5 minutės, kol jie atbėgo po pranešimo. Iškart buvo apžiūrėta 2 palata ir kitos patalpos. Kai atėjo į 2 palatą ji jau buvo sutvarkyta, kraujo jau nebuvo, grumtynių požymių taip pat nebuvo likę. Palatą skubiai sutvarkė tvarkiniai, tada tvarkinys buvo A. J.. Iškart buvo atlikta apžvalginė apklausa, bet niekas nieko nežinojo. Rastas peilis buvo nuplautas, nes jis buvo šlapias. Rastas peilis šiukšlių dėžėje buvo dar šlapias jam sukėlė įtarimą. Virtuvėje nuteistieji gali naudotis peiliais, jie jais gaminasi maistą. Jis netyrė versijos, kad nukentėjęs galėjo susižaloti pats anksčiau. Teisiamasis duše pats slėpėsi nuo kitų nuteistųjų, bent jau taip aiškino A. J.. Buvo nustatytas nusikaltimo motyvas, kad D. buvo anksčiau sumuštas, dėl to buvo pardėtas ikiteisminis tyrimas. D. nurodė, kad jį sumušė S. su bendrais. To ikiteisminio tyrimo metu nieko nenustatė, nes buvo tik kaltinamojo parodymai. Mano, kad tai buvo lyg D. kerštas už ankstesnį jo sumušimą. Tarp šių įvykių buvo vienos dienos laikotarpis. Vieną dieną iki konflikto buvo vienas ikiteisminis tyrimas pradėtas, o sekančią dieną kitą ikiteisminį tyrimą pradėjo, kai D. jau gydėsi stacionare. Ant rasto peilio DNR tyrimo neskyrė, nes prokuroras sakė, kad tai užvilkintų procesą ir neduotų rezultatų, nes jis buvo nuplautas. Nukentėjęs jiems nenurodė jokių įvykio aplinkybių. Jis tada nukentėjusį matė, jis buvo sąmoningas, bet sunkiai orientavosi, buvo išblyškęs, sužalojimai buvo švieži, kraujo buvo tik ant drabužių. Sužalojimas buvo nugaroje, matėsi kraujo dėmelė, jį iš karto etapavo į ligoninę. Jis apklausė A. J. su juo aiškinosi, kaip šis peilis atsirado virtuvėje. Kas iš 2 palatos galėjo nunešti peilį į virtuvę negali pasakyti, jį galėjo išmesti ir A. J..

Teisme apklaustas liudytoju S. I. parodė, kad S. buvo sužalotas 2010-10-29. Tada jo pareigos buvo KPP 2 priežiūros skyriaus vyr. inspektoriaus. Tada jam pranešė per radijo stotį, kad reikia atlikti kratą stacionare. Atvykus į stacionarą atlikinėti kratos, buvo visiems pasakyta, kad buvo durta nuteistajam į nugarą ir reikia surasti durklą ar peilį. Tada atliko kratą patalpose, paskui virtuvėje ir rado ten peilį. Jis rado peilį paslėptą šiukšlių dėžėje. Peilis buvo savadarbis, buvo po šiukšlėmis. Tada buvo iškviestas VTT pareigūnas, kad padarytų nuotraukas, jis peilio į rankas neėmė. Peilis buvo rastas šiukšliadėžėje, ant jo buvo išpilta arbata, jis buvo šlapias ir įkištas į šiukšlių dėžę. Jis buvo rastas palėptas po šiukšlėmis.

Teisme apklaustas liudytoju M. M. parodė, kad su pamainos vyrais vyko į nuteistųjų konfliktą. Jie pirmi nuvyko ir vieną nuteistąjį rado duše, o nukentėjęs - pas medikus. Kiti nuteistieji sėdėjo ar stovėjo koridoriuje. Apie nusikaltimo padarymo įrankį jam nėra žinoma, jo neieškojo. Jo tikslas buvo užkardyti konfliktą, kai atėjo kiti pareigūnai jis išėjo. Kai jis atėjo konfliktas jau buvo pasibaigęs.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad 2010 m. spalio 29 d. įvykio neprisimena, nes tai buvo seniai. Jis tada gulėjo ligoninėje jam buvo priepuoliai. Pagarsinus jo apklausos protokolą patvirtino, kad užrašyta teisingai, daugiau nieko neprisimena.

Iš LR BPK 276 str. 1 d., 2 p. pagrindais pagarsintų V. P. parodymų matyti, kad jis apklausiamas ikiteisminiame tyrime parodė, kad neatsimena kaip įvyko konfliktas tarp A. S. ir „italo“. Neatsimena nes jis serga epilepsija ir turi atminties sutrikimus ir nieko negali papasakoti ( t. 1, b. l. 66-67).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. G. parodė, kad jis apie 2010-10-29 dienos įvykį nieko negali papasakoti. Jis tik turėjo parašyti tarnybinį pranešimą, kad įvyko toks įvykis. Jis tame įvykyje nedalyvavo ir jo nematė, nebuvo toje vietoje. Buvo pavojaus signalas, jis siuntė į įvykio vietą du pareigūnus.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad 2010 m. spalio 29 d. budinčioje dalyje suveikė signalizacija ir tuo pačiu pranešė, kad įvyko kažkoks konfliktas tarp nuteistųjų medicinos dalyje. Jis tada išbėgo pirmas, o iš paskos – M.. Stacionare vaikščiojo keli nuteistieji, atrodo A. J. ir dar kažkas. Atėjus jam A. J. sako: „va tas italas durnavoja“. Kaltinamasis buvo užsidaręs vonios kambaryje ir laikė rankeną. Jie atidarė duris ir jie vienas ant kito šaukė, sanitaras A. J. ir T. M. S. D., tu ten toks, tu ten anoks. Jie juos išskyrė, gal po minutės atėjo medikė J., sako „dar vienas pas mus yra sužeistas“. Nuėję pamatė, kad sėdi A. S.. Bet kaip ten kas kur įvyko jie nieko nematė.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad 2010 m. spalio 29 d. jis dirbo arešto bausmės skyriuje inspektoriumi. Apie 9.30 valandą iš areštinės atvesdavo nuteistuosius išleisti į namus. Tuo metu budėtojų dalyje pasigirdo pavojaus signalas iš medicinos punkto. Budintis liko, o jis ir pamainos vyresnysis nubėgo link medicinos dalies. Ten buvo vienas nuteistasis ir kaltinamasis užsidaręs tualete. Kitą rado ten kur vaistus išduoda, jį jau tvarstė. Jis asmeniškai konflikto nematė, nieko negirdėjo.

Iš įvykio apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti Pravieniškių 3-uosiuose PN antrame aukšte, kuriame įėjus per duris yra koridorius, koridoriaus dešinėje yra dvi durys, kairėje pusėje taip pat dvi durys. Apžiūrint valgyklą dešinėje koridoriaus pusėje po kriaukle kibire rastas peilis, kuris paimtas ir supakuotas. Apžiūrėjus kairėje pusėje esančiose dviejuose palatose nusikaltimo pėdsakų nerasta ( t. 1, b. l. 5-11).

Iš specialisto išvados Nr. 3116/10(02) matyti, kad T. M. D. padaryta muštinė žaizda kaktos dešinėje, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje, sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant rankos kumštimi, koja, ar kitu panašaus pobūdžio daiktu, sužalojimas vertinamas nežymiu ( t. 1, b. l. 15).

Iš specialisto išvados Nr. G3283/10(02) matyti, kad A. S. sužalojimai – pjautinė žaizda smakre ir kakle bei durtinė pjautinė krūtinės kairės žaizda padaryta aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė, padarytos dvi pjautinės ir viena durtinė – pjautinė žaizda. A. S. dėl durtinės – pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos kairės pusės žaizdos padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti fotonuotraukoje pateiktu peiliu. Specialisto išvados aprašomoje dalyje nurodyta, kad A. S. padaryta gili apie 1 cm. pločio durtinė žaizda po kaire mentimi, kad A. S. apžiūros metu nusiskundė dusuliu (t. 1, b. l. 18).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta nukentėjusio striukė ir maikutė kuriuos rastos dūrimo - pjovimo žymės ( t. 1, b. l. 21-26).

Iš daikto apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas virtuvės šiukšlinėje rasta peilis ir nustatytą, kad jis yra 17 cm. ilgio, geležtės plotis plačiausioje vietoje - 2 cm. ant peilio jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, iš pridėtos fotonuotraukos matyti, kad jo geležtė vietose padengta rūdimis ( t. 1, b. l. 27-29).

Iš specialisto išvados Nr. 11-3208 (10), 3505 (10) matyti, kad buvo atliktas trasologinis tyrimas, kuriuo buvo nustatinėjama ar šiukšlinėje rastu peiliu buvo padaryti pažeidimai rasti ant nukentėjusio rūbų. Specialistai padarė išvadas, kad tirti pateiktų striukės ir džemperio tiriamieji durtiniai – pjautiniai pažeidimai padaryti duriamuoju – pjaunamuoju įrankiu. Rastuose pažeidimuose individualizuojančių pateikto peilio geležtę požymių nėra. Ant pateikto peilio geležtės nėra pluoštu spalvinėmis charakteristikomis ir struktūra su striukės ir džemperio pluoštais, taigi nėra pluoštu iš tirti pateiktos striukės ir džemperio. Įvertinus atlikto trasologinio ir pluošto tyrimo rezultatus pagal ekspertizių išvadų skalę specialistai padarė išvadą, kad individualizuojančių tirti pateikto peilio geležtę požymių nėra, todėl nustatyti, ar pateikti striukės ir džemperio durtiniai - pjautiniai pažeidimai padaryti vienu įrankiu ir ar tirti pateiktu peiliu, negalima (t. 1, b.l.36).

Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas A. K. iš pateiktų trijų peilių atpažino peilį Nr. 1 pagal dydį panašų į peilį, kuriuo buvo sužalotas nukentėjęs. Atpažinimui pateikti 3 peiliai iš kurių tik vienas yra nedidelio dydžio ( t. 1, b. l. 55-57).

Iš 2011-07-05 teismo nutarties matyti, kad teismas savo iniciatyva paskyrė tesimo medicinos kompleksinę ekspertizę ir pavedė atsakyti į klausimą - ar sužalojimas nukentėjusiam A. S. yra padarytas įvykio apžiūros metu rastu peiliu, kuris rastas pataisos namų medicininio stacionaro valgyklos kriauklės kibire? ( 2 t. b. l. 33-34).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos medicinos kriminalistikos laboratorijos atsakymo į ekspertizės paskyrimą matyti, kad ekspertai atsakė, jog ekspertizės atlikti negali dėl to, kad nežinomas sužalojimo kanalo gylis, negali žaizdos ištirti morfologiniu požymių, todėl negalimas eksperimentas ir lyginamasis tyrimas, reikalingas žalojusio įrankio nustatymui. Todėl dėl šių priežasčių atsakyti į klausimą - ar sužalojimas nukentėjusiam A. S. yra padaryta įvykio apžiūros metu rastu peiliu, kuris rastas pataisos namų medicininio stacionaro valgyklos kriauklės kibire, negalima ( 2 t. b.l. 36).

Vertinant surinktus įrodymus darytina išvada, kad surinkti ir teisme ištirti įrodymai neleidžia padaryti neabejotinos išvados, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltę tiesiogiai pagrindžiančių įrodymų nenustatyta, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai neigė savo kaltę, dėl tyčinio kito asmens sveikatos tyrimo sutrikdymo naudojant kaltinime nurodytą peilį.

Prokuroras inkriminuotą kaltinamajam nusikalstamą veiką įrodinėjo tik nukentėjusiam A. S. specialisto išvadomis, kuriose yra nustatytas kūno sužalojimas, kitoje patalpoje šiukšlinėje rastu panašiu pagal dydį liudytojų A. K. ir A. J. apibūdintu peiliu ir liudytojų A. K. ir A. J. parodymais, kurie yra prieštaringi, nenuoseklūs.

Teismas pripažindamas asmenį kaltu pagal jam inkriminuotą nusikaltimą turi nustatyti kad surinkti įrodymai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus ir surinkti įrodymai visapusiškai neabejotinai įrodo, jog konkretus kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Vertinant surinktus įrodymus nustatyta, kad kaltinamajam T. M. S. D. inkriminuota nusikalstama veika pagal LR BK 135 str. 1 d. (sunkus sveikatos sutrikdymas) dėl nukentėjusiajam A. S. padarytos durtinės - pjautinės kiauryminės žaizdos padarytos krūtinės ląstos kairėje pusėje paremta tik specialisto išvada.

Specialisto išvados Nr. G3283/10(02) aprašomojoje dalyje nurodyta, kad gydytojas, apžiūrėdamas nukentėjusį nustatė, kad A. S. padaryta gili apie 1 cm. pločio durtinė žaizda po kaire mentimi.

Iš 2011-01-21 trasologinės specialisto išvados Nr. 11-3208 (10) 3505 matyti, kad tyrimui pateikto peilio geležtės plotis ties viduriu yra 21,0 mm. ties rankena – 19,8 mm. (dvigubai didesnis negu žaizdos plotis). Iš tos pačios trasologinės specialisto išvados matyti, kad atlikus tyrimą ant pateikto peilio nerasta nukentėjusio rūbų pluoštų su vienodomis spalvinėmis ir struktūrinėmis charakteristikomis, trasologiniu tyrimu taip pat nenustatyta, kad nukentėjusio rūbuose padarytos kiaurymės būtų paliktos tyrimų pateiktu peiliu.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokolo, matyti, kad prie bylos prijungtas kaip nusikaltimo įrankis – peilis buvo rastas visiškai kitos patalpos šiukšlinėje negu buvo išmuštas iš kaltinamojo rankų. Byloje apklausti liudytojai negalėjo nurodyti, kur dingo palatoje Nr. 2 prie lovos išmuštas peilis ir kokiu būdu šiukšlinėje rastas peilis joje atsirado. Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šio peilio pernešimą iš palatos Nr. 2 į virtuvėje esančią šiukšlinę.

Šiukšlinėje rastą peilį liudytojas A. K. atpažino kaip nukentėjusiojo sužalojimo įrankį tik iš jo dydžio, nes kiti 2 atpažinimui pateikti peiliai buvo žymai didesni už šiukšlinėje rastą peilį (liudytojo A. K. parodymai ir Atpažinimo daiktų protokolo fotonuotrauka).

Teisme ištirti įrodymai neleidžia padaryti neginčytinos išvados, kad virtuvės patalpoje šiukšlinėje rastas peilis yra tas nusikaltimo įrankis, kuriuo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiam.

Teismas vertindamas nukentėjusio A. S. parodymus padarė išvadą, kad jie yra nenuoseklūs, prieštaraujantys kitų liudytojų (A. K., A. J., J. K.) parodymams.

Nukentėjęs A. S. tiek ikiteisminiame tyrime tiek teisme nurodė, kad jis užlipo į antrą aukštą, pasisuko link medicinos kabineto į dešinę pusę ir tada pajautė duslų skausmą dešinėje pusėje ir pradėjo temti akyse, susmuko, nukrito, atsigavo tik pas sesutes iki pusės nurengtas. Kas jį sužalojo nematė, jis buvo vienas, su kaltinamuoju nesigrūmė, tada jis nukrito ir atsigavo tik pas sesutę kabinete iki pusės nurengtas, kai jam bandė suteikti pirmąją pagalbą.

Tačiau apklausiamas liudytojas A. J. nurodė, kitas nukentėjusio sužalojimo aplinkybes – liudytojas nurodė matęs kaip kaltinamasis nukentėjusį A. S. griebė už drabužių jį stumdė, smūgiavo virš liemens apie 2 kartus nukentėjusiam, nurodė girdėjęs A. S. šaukiant „paimk iš jo peilį“, paskui matęs, kaip kaltinamasis A. S. įsitempė į vidų ir jie tarpusavyje grūmėsi, kaip A. S. gynėsi ir griebė M. ranką, kurioje buvo peilis. Taip pat, liudytojas parodė, kad abu kaltinamasis ir nukentėjęs nugriuvo antroje palotoje ant antros lovos, vėliau ant grindų, kad visą laiką A. S. abiem rankom laikė M. ranką, kurioje buvo peilis. Tada liudytojas prišokęs prie jų ir paėmęs abiem rankom M. ranką su peiliu liepęs A. S. paleisti kaltinamojo ranką. Tik atėjus į pagalbą V. P. A. S. išsilaisvinęs ir nubėgęs į SPT pas seseles.

Liudytoja J. K. ikiteisminiame tyrime nurodė, kad ji prieš įvykį mačiusi nukentėjusį A. S. stovintį atsirėmusį į palangę, nežinojusi, ko buvo jis buvo atėjęs, triukšmo metu, kai ji bėgo skambinti, į procedūrinį atbėgęs iš paskos A. S. prašė stacionare jį užrakinti, iškart pradėjo nusirenginėti ir jam nusirengusi ji pamačiusi nugaroje kraujuojančią žaizdą. Teisme liudytoja parodė, kad pamačiusi grumtynes palatoje ant lovos iškart bėgo paspausti pavojaus signalą. Toje patalpoje ji matė sanitarą, nuteistąjį A. J., jai atbėgus, iš paskos atbėgo A. S. išbalęs, tada su juo išsiaiškino, buvo apžiūrėtas, skundėsi dusuliu, sąmonės nebuvo praradęs.

Liudytojas A. K. apklausiamas parodė, kad kaltinamasis grūmėsi antroje palatoje ant lovos su A. S. kartu buvo susikabinę V. P. ir A. J., ir peilį iš kaltinamojo išmušęs bendromis pastangomis.

Teismui kelia abejones nukentėjusio sužalojimo aplinkybės: Įvykio vietoje nukentėjusį sužalojęs daiktas, daiktinis įrodymas – peilis yra rastas kitoje vietoje negu įvyko incidentas. Jis yra neaštrus, jo geležtės pločio matmenys prieštarauja padarytos kūne žaizdos matmenims, peilio geležtė yra dvigubai platesni negu kiauryminės žaizdos plotis. Nei vienas teisme paliudijęs liudytojas negalėjo parodyti, kokiu būdu šis peilis atsirado kitoje patalpoje. Liudytojas - tvarkdarys A. J. teisme tvirtinantis, kad jis ėmėsi priemonių iš kaltinamojo atimti peilį, tačiau pavykus jį išmušti iš kaltinamojo rankų, skuba sutvarkyti patalpą - išplauti kraujo dėmes ir negali parodyti, kur dingo iš kaltinamojo rankų išmuštas peilis. Daiktinio įrodymo atpažinimas padarytas pažeidžiant atpažinimo taisykles, atpažinimui pateikti kiti du peiliai yra dvigubai didesnį už šiukšlinėje rastą peilį.

Nukentėjęs negali parodyti, kokiomis aplinkybėmis ir kas jį sužalojo, jo parodymai yra prieštaringi.

Esant painioms neatskleistoms įvykio aplinkybėms teismas negali nustatyti kaltinamojo atliktus faktinius veiksmus ir juos susieti su padarytomis pasekmėmis.

Prokuroras per baigiamąsias kalbas nusikalstamos veikos mechanizmo, kaltinamojo kaltės neįrodinėjo, apsiribojo specialisto išvadomis, kurios pagrindė tik kūno sužalojimo laipsnį, bei bendru pasakymu, kad kaltei įrodyti pakanka teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų bei kitų surinktų įrodymų, kurie buvo ištirti teisme.

Po byloje atlikto papildo išsamaus įrodymų tyrimo teismui kilusios abejonės nebuvo pašalintos.

Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti paremtas abejonėmis ir prielaidomis, esančios visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

Kaltinamasis T. M. S. D. išteisintinas iš LR BK 135 str. 1 d. LR BPK 303 str. 5 d. 2 p. neįrodžius kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą veiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-302str., 303str.5 d. 2 p. , -

nusprendžia:

Kaltinamąjį T. M. S. D. išteisinti iš LR BK 135 str. 1 d. LR BPK 303 str. 5 d. 2 p. neįrodžius, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą veiką.

Baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.