Kauno apygardos teismo nutarimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimo T. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK; redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 41³ straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nubaustas galutine 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2016 m. lapkričio 21 d., nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriui, leido nelegaliai dirbti apdailininko darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini), V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 2 dalies reikalavimus.Apeliaciniame skunde Institucija prašo priimti naują sprendimą – T. S. skirti griežtesnę administracinę nuobaudą. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo pažeidėjui paskirta nuobauda dėl dviejų nelegaliai dirbusių asmenų yra per švelni. Skiriamos baudos dydis turi būti nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo. Nelegalus darbas vertinamas kaip vienas grubiausių pažeidimų, nes nuobauda yra skiriama už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Todėl vertinant T. S. padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra nepriimtinas. Paskirtoji bauda – 300 Eur yra beveik šešis kartus mažesnė už minimalią ir yra aiškiai per švelni. Todėl ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti.Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Sutinkamai minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcija numato asmeniui baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 Eur, o ANK 95 straipsnio 1 dalis – baudą nuo 1000 iki 5000 Eur, nepriklausomai nuo to, kiek nustatyta asmenų, dirbusių nelegaliai. Analizuojamu atveju, taikant ATPK straipsnio sankcijos minimumą, T. S. būtų skiriama 1736 Eur (868 x 2 = 1736) bauda, o taikant ANK – 1000 Eur bauda. Taigi ANK numato galimybę administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti mažesnę baudą, todėl T. S. padarytas pažeidimas perkvalifikuojamas pagal ANK ir apeliacinis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ANK numatyta teisena.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Institucija nesutinka tik su nuobaudos pažeidėjui individualizavimu, teigia, jog paskirtoji nuobauda yra akivaizdžiai per švelni, todėl byla aukštesnės instancijos teismo tikrinama šiuo aspektu.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių T. S. administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.Pirmosios instancijos teismas išimtinai ypatingomis aplinkybėmis laikė tai, kad du asmenys nelegaliai dirbo tik vieną darbo dieną, darbo faktas nebuvo slepiamas – buvo pildomi žurnalai ir darbo laiko apskaitos žiniaraštis, T. S. savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, jo turtinė padėtis yra sunki, tokio pobūdžio pažeidimą jis padarė pirmą kartą, pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, jokių pasekmių nesukėlė. Su šiuo argumentavimu aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl tinkamo darbo organizavimo bei įforminimo neužtikrinimo apylinkės teismo buvo pagrįstai įvertinta kaip pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl šis duomuo negali būti pakartotinai vertinamas kaip išskirtinė aplinkybė, lemianti ATPK 30¹ straipsnio taikymą. Tai, jog apie asmenų įdarbinimą VSDFV Kauno skyriui buvo pranešta iš karto po atlikto patikrinimo, taip pat neeliminuoja bei nemažina pažeidimo pavojingumo. Priežastys, kodėl apie asmenų įdarbinimo pradžią nebuvo pateikta reikiama informacija laiku, šiuo atveju taip pat nėra reikšmingos. Tai, jog su darbuotojais darbo sutartys nebuvo sudarytos ir apie darbo pradžią nepranešta Sodrai dėl didelio darbo krūvio ar buhalterės užmaršumo, tėra pažeidėjo pateiktos niekuo neparemtos gynybinės versijos. Jomis vadovautis apygardos teismas neturi pagrindo, kaip įmonės direktorius T. S. privalo tinkamai kontroliuoti darbo organizavimą, asmenų priėmimą bei atleidimą iš darbo, t. y. laikantis įstatymų imperatyvų. Aplinkybė, jog T. S. turi tris mažamečius vaikus, jo sutuoktinė yra vaiko auginimo atostogose, taip pat nėra kuo nors išskirtinė. Byloje nėra duomenų, jog pažeidėjas turėtų didelių finansinių įsiskolinimų bankams ar kitoms kredito įstaigoms. Pateiktas T. S. gaunamas darbo užmokestis (562,50 Eur per mėnesį) neatspindi realiai pažeidėjo valdomo turto, kadangi byloje nėra duomenų apie jam nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Nors byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas ar didelis mastas, tačiau teigti, jog nelegalus darbas nesukelia jokių pasekmių nėra pagrindo. Visais atvejais nelegalus darbas sukelia neigiamas pasekmes tiek valstybei, tiek dirbančiajam. Nelegaliai dirbantiems asmenims tokiu būdu mažinamos pensijos, ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju jie paliekami be socialinių garantijų ir pan. Visas viešasis sektorius paremtas mokesčių perskirstymo principu – kiek sumokama mokesčių, tokias paslaugas ir turime, todėl netiesioginę žalą patiria ne tik nesąžiningieji, bet ir visa visuomenė. Dėl to juntamas medicinos, švietimo, transporto, socialinės rūpybos ir pan. paslaugų stygius ar nepakankama jų kokybė. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas nelegalų darbą vertina kaip pavojingą pažeidimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė. Atkreiptinas dėmesys, jog pažeidimas buvo nutrauktas tik po Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo, jei nebūtų konstatuotas nelegalaus darbo faktas, šis pažeidimas neaišku kiek laiko būtų trukęs ir neaišku, ar apskritai pažeidėjo gera valia jis būtų nutrauktas. Todėl išeiti už inkriminuoto straipsnio sankcijos ribų apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.Aukštesnysis teismas sprendžia, kad T. S. yra jauno, darbingo amžiaus vyras, neturintis rimtų sveikatos problemų, todėl nuobauda laikantis minimalios sankcijos ribos jam nebūtų nepakeliama finansinė našta. Vien simbolinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamos paskirties (ANK 22 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad per švelnus nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui nebaudžiamumo nuostatas. Todėl apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – T. S. skiriama nuobauda ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vedėjo apeliacinį skundą tenkinti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:

T. S. padarytą nusižengimą perkvalifikuoti iš ATPK 41³ straipsnio 1 dalies į ANK 95 straipsnio 1 dalį, panaikinti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą, ir paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.