Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Frančiako pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje G. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji G. P. melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, tai yra 2019 m. balandžio 5 d. apie 19.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešė, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sugyventinis R. K. prieš ją naudojo fizinį smurtą, ne mažiau vieną kartą spyrė į veidą ir sukėlė jai fizinį skausmą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13876-19, tokiu būdu G. P. melagingai pranešė įstaigai apie nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką.

Kaltinamoji G. P., pranešus jai apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir apklausus ją įtariamaja, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. balandžio 5 d. nuo pačio ryto dirbo pas žmogų, R. A., Kiduliuose, nešė malkas. Bedirbdama vartojo alkoholį su pažįstamu M., kuris taip pat nešė malkas. Dirbo iki vakaro 18.00 val. ir kaip reikiant prisigėrė. Parėjo į namus (duomenys neskelbtini), po kurio laiko grįžo sugyventinis. Jis pamatė, kad ji girta, jis labai supyko, pradėjo ant jos šaukti. Atidarė buto duris, jos visai nelietė ir liepė nešdintis lauk ir negadinti jam gyvenimo. Ji jam nieko nesakė ir išėjo pro duris. Sugyventinis paskui ją išmetė šlepetes ir uždarė duris. Ji lipo laiptais ir dėl girtumo neišlaikė pusiausvyros ir nukrito nuo laiptų. Laiptai labai statūs, ji krito veidu. Kad susimušė, net nejautė, nes buvo per girta. Ji labai supyko ant sugyventinio, kad jis ją išmetė iš namų, todėl nuėjo pas kaimyną su kuriuo gėrė visą dieną, ir paskambino į policiją, melagingai pranešė, kad sugyventinis R. prieš ją smurtavo. Dėl to, kad nebuvo sugyventinio sumušta nevyko pas teismo medicinos ekspertą. Po to įvykio vartojo alkoholį dar kelias dienas, kai išsiblaivė, suprato ką padarė ir dabar tikrai sako tiesą. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 79-82).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios G. P. kaltę įrodo jos pačios visiškas prisipažinimas (b. l. 46-47, 79-82), liudytojo R. K. parodymai (b. l. 62-63), pranešimas apie įtarimą R. K. (b. l. 54), įtariamojo apklausos protokolas (b. l. 55-56) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad jis teistas, priklausomybės ligų, narkologijos įskaitose neįrašytas, sunkių galvos traumų neturėjęs. 2019 m. balandžio 5 d. apie 18 val. grįžo namo iš darbo. Namuose kambaryje rado lovoje gulinčią sugyventinę G. P.. Ji buvo girta. Jis liepė jai išeiti iš namų, viena ranka sugriebęs jai už drabužių ištempė iš kambario į koridorių. Ji grįžo į kambarį kažkokių savo daiktų, jis ją iškeikė necenzūriniais žodžiais liepė išeiti, išmetė į kiemą jos šlepetes. Uždarė duris, o sugyventinė nuėjo pas kaimyną E. M.. Tuo metu jam paskambino draugas, su kuriuo nuvažiavo prie Nemuno, praėjus kuriam laikui paskambino pusbrolis, kuris pasakė, kad pas jį į namus atvažiavusi policija. Tada jis grįžo namo. Buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nors policijos pareigūnams paaiškino, kad jis tikrai nesmurtavo savo sugyventinės atžvilgiu, buvo laikinai sulaikytas. Jis P. nemušė, nespyrė. Kalbėdamas su sugyventine nepastebėjo, kad ant jos veido sumušimo žymių. Nežino dėl ko jį sugyventinė kaltina smurtavus. Su G. P. yra sugyventiniai daugiau nei 10 metų, smurto būta per šiuos metus, ypač tada, kai jis vartojo alkoholį. Pastaruoju metu apie pusantrų metų alkoholio nevartoja. Būstas, kuriame gyvena, nepriklauso nei jam, nei sugyventinei. Čia leido jiems gyventi su sąlyga, kad bus sumokėti komunaliniai mokesčiai ir prižiūrėtas namas. R. K. civilinio ieškinio byloje nereiškia, G. P. dėl melagingo įskundimo pretenzijų nereiškia, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 62-63).

2019 m. balandžio 5 d. liudytojos G. P. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokole ir liudytojo apklausos protokole užfiksuotas G. P. parašu patvirtintas įspėjimas prieš liudytojo apklausą už melagingų parodymų davimą numatytą baudžiamąją atsakomybę, pagal BK 235 straipsnį ir duoti melagingi parodymai, kad 2019 m. balandžio 5 d. žodinio konflikto metu R. K. tyčia ne mažiau vieną kartą spyrė jai į veidą, dėl ko sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 35-39).

2019 m. balandžio 6 d. liudytojos G. P. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokole ir liudytojo papildomame apklausos protokole užfiksuotas G. P. parašu patvirtintas įspėjimas prieš liudytojo apklausą už melagingų parodymų davimą numatytą baudžiamąją atsakomybę, pagal BK 235 straipsnį ir duoti melagingi parodymai, kad 2019 m. balandžio 5 d. žodinio konflikto metu R. K. tyčia ne mažiau vieną kartą spyrė jai į veidą, dėl ko sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 40-43).

Iš 2019 m. balandžio 6 d. pranešimo apie įtarimą R. K. ir įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje melagingai įskųstam apie nebūtą nusikaltimą R. K. ir buvo atlikta įtariamojo apklausa (b. l. 54, 55-56).

Iš 2019 m. balandžio 5 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad ši procesinė prievartos priemonė buvo paskirta melagingai įskųstam apie nebūtą nusikaltimą R. K. (b. l. 52).

Iš 2019 m. balandžio 6 d. nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį matyti, kad laikinai sulaikytas R. K., melagingai įskųstas apie nebūtą nusikaltimą, paleistas 2019 m. balandžio 6 d. 14.50 val. (b. l. 53).

2019 m. balandžio 11 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14718-19, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, dėl melagingo įskundimo, pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, dėl to kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate atliktame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-13876-19, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kuris 2019 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko buvo nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 punktu, 214 straipsniu, kuriuo nustatyta, kad G. P., 2019 m. balandžio 5 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pareigūnams melagingai įskundė nekaltą asmenį – sugyventinį R. K., kaip jos atžvilgiu smurtavusį, sužalojusį jai veidą, tai yra padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kai dėl to R. K. atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas (b. l. 1-2, 5, 57-58).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad G. P., policijos pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą – sugyventinio R. K. jai sukeltą fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamosios G. P. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia, ji savo kaltę pripažino.

Teismas kaltinamosios G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltininkė prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

Prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajai G. P. už nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamoji neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su tokiu siūloma bausmės rūšimi (b. l.85-87).

Skiriant kaltinamajai G. P. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų baudžiamajame įstatyme numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus ir nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškumo, nusikaltimas baigtas; į kaltinamosios asmenybę ir socialinį statusą, – kaltinamoji G. P. teista, teistumas išnykęs, nebausta, psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašyta, bylos duomenimis charakterizuojama neutraliai; į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Kaltinamoji G. P. nėra linkusi nusikalsti, nedirba, pajamų neturi, todėl, teismo vertinimu, įstatyme numatyta piniginė sankcija kaltinamajai neveiktų kaip auklėjamoji ir prevencinė priemonė nuo naujų nusižengimų bei nusikaltimų darymo bei nepasiektų vienų iš įstatymo leidėjo siekiamų tikslų – atgrasymo nuo priešingos teisei veiklos vykdymo. Kaltinamoji G. P. pripažįsta kaltę ir gailisi, teistumas išnykęs, nusikalstama veika nepadaryta žala kito asmens turtui ar gyvybei, todėl, teismo vertinimu, tiesioginė laisvės atėmimo bausmė neskirtina. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji G. P. yra darbingo amžiaus, sveika, sutinka atlikti viešuosius darbus, teismas sprendžia, kad kaltinamajai G. P. skirtina viešųjų darbų bausmė, kuri visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, pakeistų gyvenimo būdą ir elgesį.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajai G. P. skirtina 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamajai iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų viešųjų darbų.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. P. kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti, kad kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.