- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-10
- Bylos Nr.
- 2-660-538/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00605-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- J. Š., Z. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos
- Trečiasis asmuo
- A. K., Palangos miesto savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras, Klaipėdos filialas, R. P., M. K.
- Advokatai
- Olegas Drobitkas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovui J. Š., ieškovų atstovui advokatui Olegui Drobitkai, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovei V. V., trečiajam asmeniui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. Š. ir Z. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus, tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras, Klaipėdos filialas, R. P., M. K., A. K. dėl žemės sklypo išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami išreikalauti iš atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos neteisėto valdymo 877 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją sumokant ieškovams ekvivalentą pinigais, t. y. 219250 Lt. Nurodo, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), valdo nuo 1966 metų. Nuo teisių į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), atsiradimo pradžios ieškovai teisėtai valdė ir žemės sklypą, kurio bendras plotas buvo 1612 kv. m. Sklypą sudarė dvi dalys, kurių viena buvo naudojama kaip sodas ir daržas. Iki 1999 metų imtinai ieškovai mokėjo žemės nuomos mokestį už minėtą sklypą. 2000-05-04 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P25/2000 - 68 ir įvairių institucijų darbuotojai aiškino ieškovams, kad jie turi teisę išpirkti visą jų valdomą nuo 1966 metų žemės sklypą. Ieškovai galvojo, kad kita šio sklypo dalis bus parduota jiems vėliau. Po to, kai kiti asmenys užvaldė ieškovų sklypą, sužinojo, kad Palangos miesto valdybos 2000-03-15 sprendimu Nr. 76 po tikslių geodezinių matavimų vietoje inventorizuotų 1612 kv. m, jiems buvo palikta 735 kv. m. Ieškovai neteko 877 kv. m žemės ploto, kuris dabar įeina į 925 kv. m ploto sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas sklypas iki šiol yra valstybės nuosavybė. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ieškovams buvo suteiktas iki nuosavybės atkūrimo pagal tuo metu galiojančius norminius aktus, pagrindinis iš kurių buvo LTSR Žemės kodeksas, šis sklypas ieškovams galėjo būti suteiktas tik naudotis ir buvo suteiktas naudotis neterminuotai. Kadangi visas ieškovams suteiktas 1612 kv. m sklypas buvo inventorizuotas, mano, kad iki šiol turi teisę į viso sklypo išpirkimą iš valstybės pagal 1999 m. kovo 9 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ nuostatas ir kitus norminius aktus. Mano, kad jų teisės turi būti ginamos pagal 1964 m. CK 148 str. ir ieškovai turi teisę išreikalauti daiktus iš svetimo neteisėto valdymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sudarė ilgalaikę žemės nuomos sutartį, o ginčo sklype pastatytas gyvenamasis pastatas, todėl prašo iš atsakovo priteisti atitinkamą pinigų sumą.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovai ieškinyje teigdami apie esą pažeistą teisę privatizuoti faktiškai naudotą 0,0877 ha žemės sklypą, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio sklypo skyrimą (suteikimą) jiems naudotis. Tokių įrodymų byloje ieškovai nėra pateikę, atvirkščiai, šis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 1989 m. kovo 30 d. Palangos miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 21 buvo suteiktas „Azalijos“ kooperatyvui. 1995 metų namų valdos Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų plane, kuris su ieškovais yra taip pat suderintas, matyti, kad ieškovų sklypas tik ribojasi su ginčo sklypu, tai rodo, kad ginčo sklypas, kuriuo tam tikrą laiką ieškovai faktiškai naudojosi, nėra ir nebuvo suteiktas naudotis ieškovams.
Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašo ieškovų ieškinio netenkinti. Nurodo, kad iš namų valdos techninės apskaitos byloje adresu (duomenys neskelbtini), esančių duomenų galima spręsti, kad 1988-07-08 atliekant pastatų einamąją inventorizaciją namų valdos plane prie 600 m žemės buvo įbraižytas papildomas 1008 m² žemės plotas, kuriuo naudojosi J. Š.. Tačiau dokumentas, patvirtinantis J. Š. teisę naudotis papildomu 1008 m² žemės plotu, nepateiktas. Pagal Palangos miesto LDT VK 1989-03-30 sprendimą Nr. 21 toje vietoje, kur papildoma žeme naudojosi J. Š., suteiktas „Azalijos“ kooperatyvui 900 m² ploto žemės sklypas kooperatyvo pastato statybai.
Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija prašo ieškinio netenkinti. Nurodo, kad ieškovai teismui nepateikė dokumentų, kurių pagrindu jie naudojasi žemės sklypu. Galima tik daryti prielaidą, kad jei ieškovai namu (statybos metai nurodyti 1966) naudojasi nuo 1966 metų, jie žemės sklypą turėjo gauti individualiai gyvenamojo namo statybai. Sprendimus dėl tokių sklypų suteikimo turėjo priimti tuo metu veikusi miesto darbo žmonių deputatų taryba. Tik toks sprendimas, o ne inventorinė byla gali pagrįsti ieškovo teisę teisėtai naudotis žemės sklypu.
Trečasis asmuo R. P. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atsmesti. Nurodo, kad ji 2004-01-21 pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybėn įgijo patalpą – verslo centrą R-8 ir nuo 2-1 iki 2-8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtą statyti, bendro ploto 180,44 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini). 2010-09-16 sutartimi Nr. 2-4042 VĮ RC Klaipėdos filiale įregistravo nuosavybę – R. P. 46/100 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o sutuoktinis E. P. 54/100 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2008-06-12 statinys buvo pripažintas tinkamu naudotis ir statinio baigtumas užfiksuotas 100 proc. 2006-03-16 įregistruota valstybinės žemės nuomos sutartis – išsinuomota 0,0925 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas išnuomotas iki 2097 m. vasario 12 d. Todėl trečiasis asmuo R. P. su sutuoktiniu E. P. yra teisėti nuosavybės savininkai ir teisėtai nuomos teise valdo anksčiau nurodytą žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0735 ploto nuo 2000-05-04 įregistruotas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis: 405/735 dalys J. Š. ir 330/735 dalys Z. Š. (įregistravimo pagrindas: Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis 2000-05-04 Nr. P25/2000-68). Šiame žemės sklype esantys statiniai įregistruoti J. Š. ir Z. S. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš namų valdos techninės apskaitos byloje (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), esančių duomenų galima spręsti, kad 1988-07-08 atliekant pastatų einamąją inventorizaciją, namų valdos plane prie 600 m žemės buvo nubraižytas papildomas 1008 m² žemės plotas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0925 ha ploto nuo 1996-02-14 įregistruotas Lietuvos Respublikai nuosavybės teise, valdomas patikėjimo teise Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (įregistravimo pagrindas: Apskrities valdytojo įsakymas 1996-02-14 Nr. 90). Įregistruoti juridiniai faktai – sudarytos nuomos sutartys: nuomininkas R. P. (įregistravimo pagrindas: Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis 2006-03-16 Nr.(4.12)Žl-6, Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis 2007-12-12 Nr. (4.12)Žl-6), nuomininkas A. K. (įregistravimo pagrindas: Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis 2006-02-13 Nr.(4.12)Žl-3, Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis 2007-12-12 Nr. (4.12)Žl-3), nuomininkas M. K. (įregistravimo pagrindas: Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis 2006-02-13 Nr.(4.12)Žl-4, Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis 2007-12-12 Nr. (4.12)Žl-4). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data: 1996-02-27. Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje (Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių dokumentų matyti, kad 900 m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) buvo suteiktas „Azalijos“ kooperatyvui kooperatyvo pastato statybai pagal Palangos miesto LDT VK 1989-03-30 sprendimą Nr. 21.
Ieškovai prašo išreikalauti iš atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos neteisėto valdymo 877 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją sumokant ieškovams ekvivalentą pinigais, t. y. 219250 Lt.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį savo teisių gynimo būdą pasirinkti, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad daikto išreikalavimas iš svetimo valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, dar vadinamas vindikaciniu ieškiniu, yra priskiriamas prie daiktinių asmens teisių gynimo būdų. Tokį ieškinį daikto savininkas turi teisę pareikšti remdamasis daiktinės teisės normomis (CK 4.95–4.97 straipsniai), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą bei kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas. Nuo tokių teisinių situacijų reikia skirti atvejus, kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens reikalaudamas pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui bei prašydamas taikyti restituciją. Restitucija priskiriama prie prievolinių asmens teisių gynimo būdų, reikalavimas taikyti restituciją grindžiamas prievolių teisės normomis (CK 6.145–6.153 straipsniai ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindą (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys ir kt.). Vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai. Šiuo atveju, kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose.
Ieškovai teigia, kad jie buvo teisėti ginčo sklypo valdytojai. Byloje nustatyta, kad Palangos miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Republikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ tvarkos 15, 33 punktais, 2000-02-21 raštu Nr. 65 kreipėsi į Palangos miesto valdybą su prašymu parengti žemės sklypų planus (tarp jų ir (duomenys neskelbtini), esančiam žemės sklypui), nustatyti žemės sklypų dydžius, ribas bei apribojimus, nuomojamiems sklypams pasiūlyti nuomos terminą. Palangos miesto valdyba 2000-03-15 sprendimu Nr. 76 „Dėl žemės sklypų“ patvirtino žemes sklypo (duomenys neskelbtini) dydį, ribas bei apribojimus ir pagal 1 priedą minėto žemės sklypo dydis po tikslių geodezinių matavimų nurodytas 0,0735 ha. Klaipėdos apskrities viršininkas 2000-04-21 įsakymu Nr. 908 leido J. Š. bei Z. Š. išsipirkti 0,0735 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir 2000-05-04 tarp ieškovų bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos buvo sudaryta valstybines žemes sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr, (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovai įsigijo 0,0735 ha ploto žemes sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškinyje ieškovai nepagrįstai nurodo, jog žemės sklypas, vadovaujantis tuo metu galiojančiais įstatymais bei LTSR Žemės kodeksu, buvo suteiktas naudotis ir buvo suteiktas naudotis neterminuotai. 1970-12-16 LTSR Žemės kodekso 13 straipsnyje numatė, kad Žemės sklypai suteikiami naudotis skyrimo tvarka. Žemės sklypai skiriami, remiantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu arba rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, TSR Sąjungos įstatymų, šio kodekso ir kitų Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka. Vadovaujantis minėtu įstatymu Palangos miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1989-03-30 priėmė sprendimą „Dėl žemės sklypų ir leidimo projektuoti“ Nr. 21, kuriuo „Azalijos“ kooperatyvui suteikė 0,0900 ha žemės sklypą. (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)) kooperatyvo pastato statybai. 1990 m. rugsėjo 28 d. Palangos miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Architektūros ir urbanistikos valdymo skyrius leidimu Nr, 20/90 leido kooperatyvui „Azalija“ (duomenys neskelbtini), vykdyti statybos darbus – statyti gėlių parduotuvę su kooperatyvo tarnybinėmis patalpomis. 1995 m. gruodžio 21 d. buvo suderintas žemes sklypo ribų planas (duomenys neskelbtini), kurio plotas po tikslių geodezinių matavimų padidėjo iki 0,0925 ha.
LR CK 4.34 str. numato, kad kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą, taip pat LR CK 4.95 str. suteikia teisę savininkui išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Taigi ieškovai, reikšdami reikalavimą dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, turėjo įrodyti, kad jie yra teisėti ginčo sklypo valdytojai (CK 4.36 str. 1 d.), t. y. kad ginčo žemės sklypas buvo jiems suteiktas ar išnuomotas galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 178 str., 179 str. 1 d.). Konstatuotina, kad ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių ginčo žemės sklypo valdymo teisėtumą. Tai, kad ieškovai tam tikru laikotarpiu naudojosi ginčo žemės sklypu, kuris ribojasi su jiems priklausančiu žemės sklypu, taip pat tai, kad šio ginčo žemės sklypo duomenys buvo nurodyti ieškovų namų valdos techninės apskaitos byloje (b. l. 15), nepatvirtina, kad ieškovai naudojosi ginčo žemės sklypu teisėtai, nes byloje nėra jokių duomenų apie šio žemės sklypo suteikimą naudotis ar išnuomojimą ieškovams teisės aktų nustatyta tvarka. Priešingai, kaip jau buvo nurodyta, bylos duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypas buvo suteiktas ir vėliau išnuomotas teisės aktų nustatyta tvarka kitiems asmenims. Esant tokioms aplinkybėms, nenustačius, kad ieškovai būtų teisėti ginčo žemės sklypo valdytojai, konstatuotina, kad jie neturi teisės išreikalauti šį žemės sklypą iš svetimo teisėto valdymo ar reikalauti kompensacijos arba nuostolių atlyginimo. Tuo labiau, šiuo atveju nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl restitucijos taikymo, nes ieškovų ir ginčo žemės sklypo valdytojų nesieja prievoliniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.