Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, rengdamasis nagrinėti M. K. skundą dėl Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Skunde nurodoma, kad pagal jo pareiškimą dėl to, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas P. N. neteisėtai pasisavino (duomenys neskelbtini) priklausančias lėšas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 22-1-00421-14. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė 2015 m. kovo 4 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė ir šiuo nutarimu iškėlė P. N. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. bei perdavė ją Administracinei komisijai prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nagrinėti. 2015 m. balandžio 14 d. nutarimu Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. AD-20 nutraukė nesant P. N. veikoje teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Skundą padavęs asmuo prašo institucijos priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Kauno apylinkės prokuratūrai nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą suformuluoto kaltinimo trūkumams pašalinti (b. l. 1-3)

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros (toliau – ir Prokuratūros) 2015 m. kovo 4 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl savavaldžiavimo nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus teigimu dėl P. N. kaltės įmonei padaryta 28883,47 Lt turtinė žala. Iš ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų matyti, kad P. N. nuo įmonės banko sąskaitos nusiėmė 11871,23 Lt neva laiku neišmokėto atlyginimo. Kitą įmonės patirtos turtinės žalos dydį sudaro grynųjų pinigų išėmimo mokestis – 275,5 Lt, kurių P. N. neužvaldė, bauda už pervežimo keliais ir techninių reikalavimų komercinėms transporto priemonėms pažeidimą – 2540 Eur (9115,39 Lt), Nyderlandų įmonei (duomenys neskelbtini) už automobilio ribotuvo patikrinimą ir tachografo kalibravimą sumokėta suma – 359,98 Eur, sprogusių padangų vertė – 1800 Lt bei Nyderlandų kompetentingų institucijų iniciatyva įmonei priklausančio automobilio nuvilkimo bei saugojimo aikštelėje dvi dienas išlaidos – 1283,81 Eur. Nutarime konstatuojama, kad įmonės reiškiamos pretenzijos dėl dalies lėšų turėtų būti sprendžiamos civilinio proceso tvarka. Be to, Prokuratūros nutarime teigiama, kad P. N. pripažino 2014-04-28 ir 2015-05-02 nuo (duomenys neskelbtini) sąskaitos grynais pinigais nusiėmęs 11871,23 Lt kaip įmonės jam nesumokėtą darbo užmokestį, tačiau į darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio kreipėsi tik 2015 m. gegužės 22 d. dėl bendros 8000 Lt sumos. Tvirtinama, kad P. N. neteisėtai, savavališkai nuo įmonės sąskaitos nuėmė didesnę sumą nei privalėjo sumokėti darbdavys, nes ginčo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog P. N. nebuvo sumokėta 5717,75 Lt suma, o dėl jo neteisėtų veiksmų (duomenys neskelbtini) patyrė 6153,48 Lt turtinę žalą.

Prokuratūros nutarime įvertinus žalos dydį konstatuojama, kad ji nėra didelė LR Baudžiamojo kodekso 294 str. prasme, todėl nesant LR BK 294 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, baudžiamoji atsakomybė negalima, ikiteisminis tyrimas nutrauktinas, o P. N. baustinas pagal LR ATPK 188 str. už savavaldžiavimą, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigos arba organizacijoms. Rezoliucinėje nutarimo dalyje nuspręsta iškelti P. N. administracinę bylą pagal LR ATPK 188 str. ir perduoti medžiagą nagrinėti Administracinei komisijai prie Kauno miesto savivaldybės tarybos (adm. t. p. b. l. 3-7).

Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Nutarime nurodoma, kad įvertinus administracinėje byloje surinktą medžiagą, matyti, kad P. N. kaltė padarius jam inkriminuojamą ATPK 188 str. numatytą pažeidimą, nepagrįsta ir neįrodyta bylos medžiaga. ATPK 188 str. numatyto pažeidimo norma yra blanketinė, todėl elgesio taisyklė numatyta kitame teisės akte. Prokurorė, nuspręsdama iškelti P. N. administracinę bylą pagal ATPK 188 str. nenurodė jokio norminio teisės akto, kurio reikalavimus savo veika, priešinga šiam aktui, pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, neaišku kokius konkrečius reikalavimus jis pažeidė. Be to nutarime nurodoma, kad tarp P. N. ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. K. susiklostę darbo teisiniai santykiai, kurie negali būti sprendžiami ATPK normomis. Remiantis šiais argumentais ir vadovaujatis ATPK 250 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, nutarta administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant pažeidimo įvykio sudėties (adm. t. p. b. l. 29-30).

(duomenys neskelbtini) direktoriaus M. K. skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 259 str. 1 d. nurodoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus. Vienas iš tokių atvejų, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, numatytas kodekso 262 str. 1 d., kuomet administracinę bylą iškelia prokuroras atsisakius kelti baudžiamąją bylą arba nutraukus baudžiamąją bylą, jeigu yra administracinio teisės pažeidimo požymių.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Iš aptartų administracinio teisės pažeidimo protokolui keliamų reikalavimų matyti, kad šis procesinis dokumentas turi itin didelę reikšmę administracinio teisės pažeidimo byloje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnis tiesiogiai neįtvirtina reikalavimų procesiniams dokumentams, kurių pagrindu pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, tačiau tai nereiškia, kad jie gali būti surašyti taip, jog būtų pažeistos atsakomybėn traukiamo asmens ar kitų proceso dalyvių kodekse ir kituose įstatymuose numatytos teisės ar atsirastų kliūtys tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str. numatytus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius. Sisteminis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 str., 260 str., 262 str. normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad procesinių dokumentų, kuriais pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, tais atvejais kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, turinys, turi atitikti įstatymo administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus.

Nesuformulavus aiškaus kaltinimo asmeniui konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymu, būtų pažeidžiama teisės aktų garantuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, atsirastų akivaizdžios kliūtys visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą pareikšto kaltinimo ribose. Todėl prokuroro nutarimas kaip procesinis dokumentas, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 255 straipsnio ir 262 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iškeliama administracinio teisės pažeidimo byla, turinio prasme turi atitikti administracinio teisės pažeidimo protokolui keliamus reikalavimus, t.y. jame turi būti aiškiai nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Akivaizdu, kad ši teisės norma yra blanketinė, todėl norint asmens veiką kvalifikuoti kaip šiame straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą būtina ne tik identifikuoti veiką padariusio asmens tikrą ar tariamą teisę, kuri būtų ginčijama kito asmens, bet ir nustatyti įstatymus, kurių nuostatas asmuo pažeidė tą teisę vykdydamas, su sąlyga, kad dėl asmens veiksmų nebuvo padaryta esminės žalos.

Iš byloje esančio Prokuratūros nutarimo matyti, kad jame, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis buvo sprendžiama ar P. N. veikoje nėra LR BK 294 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, iš esmės koncentruojantis tik ties padarytos turtinės žalos vertinimu. Tuo tarpu iš esmės nebuvo sprendžiama, ar P. N. veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. numatyto pažeidimo požymius, taip pat iškeliant administracinio teisės pažeidimo bylą nenurodytas joks įstatymas, kurio nuostatas būtų pažeidęs P. N., pasisavindamas (duomenys neskelbtini) lėšas. Taigi, akivaizdu, kad nutarime P. N. kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu nesuformuluotas, o tik formalus konstatavimas, kad jo įmonei padaryta turtinė žala BK 294 str. 1 d prasme negali būti pripažinta didele ir todėl jam iškeltina administracinio teisės pažeidimo byla už savavaldžiavimą, neleidžia daryti išvados, kad prokuroro priimtame nutarime iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą suformuluotas kaltinimas savo turiniu atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus.

Pažymėtina, kad Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos pagrįstai konstatavo, kad kaltinimas Prokuratūros nutarime P. N. administracinio teisės pažeidimo padarymu suformuluotas netinkamai. Tačiau užuot grąžinusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą trūkumams šalinti, institucija be pagrindo bylą nutraukė, formaliai konstatuodama, kad be paminėto trūkumo, tarp P. N. ir M. K. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie negali būti sprendžiami vadovaujantis ATPK normomis. Dėl šios priežasties institucijos nutarimas byloje negali būti pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikintinas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06). P. N. iškeltoje administracinio teisės pažeidimo byloje esantys trūkumai laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl byla grąžintina jiems pašalinti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nutraukus baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar atsisakyti skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaip matyti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimas buvo priimtas 2015 m. kovo 4 d. Atsižvelgiant į 20 dienų jo apskundimo terminą ir preziumuojant, jog jo nuorašas buvo įteiktas nutarimo priėmimo dieną, teigtina, kad terminas nuobaudai paskirti baigiasi 2015 m. gegužės 24 d. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama Prokuratūrai nutarimo dalies, kurioje formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, trūkumams šalinti, ATPK 35 str. 2 d. numatytas terminas nuobaudai paskirti pratęstinas iki vienerių metų (ATPK 35 str. 3 d.), skaičiuojant šį terminą nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2016 m. gegužės 2 d. (ATPK 35 str. 4 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str., 248 str., 255 str., 260 str. 1 d., 262 str. 1 d., 280 str., 302 str. 1 d. 4 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

(duomenys neskelbtini) direktoriaus M. K. skundą tenkinti.

Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-20 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai trūkumams pašalinti – suformuluoti Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso reikalavimus atitinkantį kaltinimą administracinio teisės pažeidimo padarymu.

Pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki vienerių metų šį terminą skaičiuojant nuo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2016 m. gegužės 2 d.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.