Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-14 · Administracinė byla Nr. I-884-386/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-07-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-11-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-14
Bylos Nr.
I-884-386/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00088-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
R. B.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai
Gintaras Aleknavičius
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-884-386/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00088-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 14 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,dalyvaujant pareiškėjai R. B. ir jos atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,

atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Rolandui Andruškevičiui,

2015 m. birželio 29 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 3-10) prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, ir atsakovas) viršininko:

- 2015-02-03 įsakymą Nr. 30-TE-146 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ (toliau – ir įsakymas dėl leidimo panaikinimo);

- 2015-02-04 įsakymą Nr. 30-TE-159 „Dėl jaunesniosios policininkės R. B. atleidimo“ (toliau – ir įsakymas dėl atleidimo).

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, jog 2013-03-18 ji buvo priimta į Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos (toliau – ir KPB KPK) 1-ojo būrio patrulės pareigas, o 2014-04-24 paskirta į vyresniosios patrulės pareigybę. Teigia, kad įsakymas dėl leidimo panaikinimo priimtas padarius esminį procedūrų pažeidimą – neatlikus savarankiško patikrinimo Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, remiantis tik Klaipėdos AVPK Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir SEK) 2015-01-30 posėdžio protokolu Nr. 30-SEK-2. Mano, kad SEK protokolo išvados yra nepagrįstos objektyviais duomenimis, o siūlymas panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra nemotyvuotas. Teigia, kad minėtame protokole nurodyta bendro pobūdžio išvada, kad jai nustatytos dalykinės ir asmeninės savybės – nesąžiningumas ir neatsakingumas vykdant pareigas, polinkis nesilaikyti žinybinių teisės aktų, polinkis piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos bei savanaudiškumas, nepatikimumas, dėl kurių ji netinkama darbui su įslaptinta informacija. Nurodo, jog nepagrįstai padaryta išvada, kad ji su Klaipėdos AVPK KPB KPK 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu A. M. vedė bendrą ūkį. Mano, kad jos atžvilsiu pradėtas ikiteisminis tyrimas nereiškia, jog ji padarė nusikalstamą veiką ir yra netinkama darbui su įslaptinta informacija.

Nurodo, kad įsakymas dėl leidimo panaikinimo neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, numatytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nes nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikytos poveikio priemonės yra nemotyvuotos. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, todėl SEK negali konstatuoti, kad jos veiksmuose yra Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Mano, kad atsisakymas būti tiriamai poligrafu, nereiškia, kad ji yra nesąžininga ir neatsakinga.

Nurodo, kad įsakymas dėl atleidimo yra priimtas įsakymo dėl leidimo panaikinimo pagrindu, todėl taip pat turėtų būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepimu (b. l. 35-38) į pareiškėjos skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad 2015-01-30 Klaipėdos AVPK SEK nariai susipažino su tarnybinio patikrinimo medžiaga ir 2014-11-22 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 30-IS-105 „Dėl A. M. ir R. B. veiksmų“, pareiškėjos tarnybos byla bei ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00258-14 medžiaga, išanalizavo kitus gautus duomenis. Paaiškina, jog SEK nustatė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00258-14 pareiškėjai įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje, nes veikdama bendrininkų grupėje, būdama valstybės tarnautoja, vykdydama jai suteiktus įgaliojimus, 2014-10-11 apie 14 val. dirbdama kartu su vyresniuoju patruliu A. M. ekipaže, Klaipėdos r., ties Dumpių gyvenviete, sustabdė automobilį dėl nustatyto leistino greičio viršijimo, A. M. susitarė ir paėmė iš vairuotojo 200 litų kyšį už tai, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Teigia, jog SEK konstatavo šias aplinkybes: pareiškėja gyvena nuomojamame bute Klaipėdoje kartu su A. M. ir abu veda bendrą ūkį, apie tai neįspėdami tiesioginių vadovų, kaip to reikalauja teisės aktai; pareiškėja sąmoningai nenurodė mačiusi stabdomo automobilio greičio viršijimo fakto, toleravo porininko A. M. pažeidimus, t. y. tyčia neužtikrino, jog budėtojas būtų informuotas radijo ryšiu apie stabdytą automobilį, nesidomėjo ir neįspėjo, kad A. M. laikytųsi jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, jo nesustabdė nuo policijos pareigūno vardą žeminančių veiksmų; pareiškėja kartu su A. M. neteisėtai gautus pinigus tarnybos metu paslėpė po medžiu; pareiškėja veikė priešingai jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, nesiėmė jokių priemonių, kad tam būtų užkirstas kelias neigiamiems padariniams atsirasti, tarnybines pareigas vykdė nesąžiningai, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų. Nurodo, jog SEK, vadovaujantis VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu, nustatė pareiškėjos asmenines ir dalykines savybės – nesąžiningumą ir neatsakingumą vykdant patikėtas pareigas, polinkį nesilaikyti žinybinių teisės aktų, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos bei savanaudiškumą ir nepatikimumą, dėl kurių policijos įstaigai kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, todėl 2015-01-30 protokoliniu sprendimu Nr. 30-SEK-2 pasiūlė panaikinti jai išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Paaiškina, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu.

Šalies argumentai

Pareiškėja ir pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu atsiliepimą į pareiškėjos skundą palaikė ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja ginčija Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-02-03 įsakymą Nr. 30-TE-146 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ ir 2015-02-04 įsakymą Nr. 30-TE-159 „Dėl jaunesniosios policininkės R. B. atleidimo“.

Dėl leidimo panaikinimo

Byloje nustatyta, kad 2015-02-03 atsakovas priėmė įsakymą Nr. 30-TE-146, kuriuo panaikino pareiškėjai R. B., Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresniajai patrulei, 2013-03-18 išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ Nr. 30-2-LS-747 (b. l. 12). 2015-02-04 atsakovas priėmė įsakymą Nr. 30-TE-159, kuriuo 2015-02-04 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu) (b. l. 13).

Aiškindamas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte įtvirtintą teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad jos taikymas siejamas su kito specialaus norminio teisės akto normų (kuriose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedūra) taikymu (pvz., LVAT 2010-06-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2010, 2010-10-04 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-788/2010, 2014-09-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-775/2014). Nagrinėjamu atveju toks specialus teisės aktas yra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, o teisiniais pagrindais, kurie buvo pritaikyti panaikinant pareiškėjai leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, laikytini šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas ir 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas.

Statutas apibrėžia, kad vidaus reikalų įstaiga – valstybės politiką visuomenės saugumo srityje įgyvendinantis Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities viešasis juridinis asmuo, kurio pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais (Statuto 2 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad atitinkama vidaus reikalų įstaiga VTPĮ prasme yra paslapčių subjektas (VTPĮ 2 straipsnio 8 dalis). Vidaus reikalų įstaigos, o VTPĮ prasme kartu ir paslapčių subjekto, vadovas, kuris šio įstatymo prasme yra atsakingas už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimą (VTPĮ 12 straipsnio 2 dalis), turi būti įsitikinęs, kad su įslaptinta informacija dirbs patikimas personalas, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį. Įstatymų leidėjas valstybės paslapčių subjekto vadovui suteikia teisinius instrumentus siekti konstituciškai svarbių tikslų, t. y. užtikrinti, kad pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, eitų tik tokie asmenys, kurių patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nekelia jokių abejonių, kartu užkirsti kelią galimoms grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir su tokia informacija susijusiems valstybės interesams (VTPĮ 15, 16, 17, 18 straipsniai, Statuto 6, 11 straipsniai, 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas, 56 straipsnio 1 dalis).

Statuto 6 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose gali būti nustatyti atitinkami papildomi reikalavimai, siejami inter alia su asmens moraliniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose. Taigi, paslapčių subjekto vadovas turi teisę nustatyti, kad statutiniai valstybės tarnautojai, užimantys atitinkamas pareigas, atitiktų specialųjį reikalavimą – turėtų įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Nagrinėjamu atveju, R. B. ėjo Klaipėdos AVPK KPB KPK 1-ojo būrio vyresniosios patrulės pareigas. Byloje nėra ginčo, kad vienas iš minėtai pareigybei keliamų reikalavimų buvo atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (Pareigybės aprašymo 6.8 punktas, b. l. 14-16). Leidimas Nr. 30-2-LS-747 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ pareiškėjai buvo išduotas 2013-03-18 (Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio medžiagos psl. 15). 2013-03-14 pareiškėja pasirašė pasižadėjimą saugoti įslaptintą informaciją (Specialiosios ekspertų komisijos posėdžių medžiagos psl. 16).

Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas VTPĮ nustatyta tvarka ir pagrindais. VTPĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu: 1) asmuo atsisako arba netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 2) asmuo daugiau negu vieną kartą pažeidė nustatytą darbo su įslaptinta informacija tvarką arba dėl šiurkštaus šios tvarkos pažeidimo kilo grėsmė, kad įslaptinta informacija gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista; 3) su paslapčių subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai ar pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas; 4) atlikus patikrinimą, nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje.

VTPĮ 13 straipsnio 1 dalis numato, kad paslapčių subjektuose įslaptintos informacijos apsaugą koordinuoja paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos, kurios: 1) rengia paslapčių subjekto teisės aktus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga, prižiūri, kaip šie teisės aktai vykdomi; 2) teikia siūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo; 3) teikia siūlymus bei išvadas dėl informacijos įslaptinimo pagrįstumo, slaptumo žymų keitimo, įslaptintos informacijos išslaptinimo ar sunaikinimo; 4) organizuoja įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos būklės tikrinimus ir teikia pasiūlymus dėl įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų prevencijos, sprendžia kitus klausimus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga.

Teisiniu pagrindu, kuris buvo pritaikytas panaikinant pareiškėjai išduotą leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, laikytinas šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas (leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje). Ši įstatymo norma laikytina blanketine, t. y. nukreipianti į kitą teisės normą.

Iš skundžiamo įsakymo turinio matyti, jog jis priimtas atsižvelgiant į Klaipėdos AVPK Specialiosios ekspertų komisijos 2015-01-30 posėdžio protokolą Nr. 30-SEK-2 (b. l. 84-88) (toliau – ir SEK protokolas), kuris laikytinas įsakymo dėl leidimo panaikinimo motyvuojamąja dalimi. Toks aiškinimas atitinka LVAT praktiką (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) tarnybinių ginčų bylose, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikro anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, kad toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti ne tik skundžiamą aktą, bet ir jo sudedamosios dalies turinį (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014-02-03 Nr. A552-260/2014, 2013-01-28 Nr. A492-279/2013, 2010-05-24 Nr. A146-700/2010, 2010-10-15 Nr. A146-1228/2010 ir kt.).

SEK protokole nurodyta, jog pareiškėjos atžvilgiu yra pagrindas taikyti VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą, kadangi nustatytas pareiškėjos asmeninės ir dalykinės savybės – nesąžiningumas ir neatsakingumas vykdant pareigas, polinkis nesilaikyti žinybinių teisės aktų, polinkis piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos bei savanaudiškumas, nepatikimumas, dėl kurių ji netinka darbui su įslaptinta informacija. Paminėtas VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas nustato, jog leidimas panaikinamas, kai tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Pažymėtina, jog VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos asmens savybės nėra konkrečiai išvardintos, tačiau jos yra apibūdinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Todėl teismas, vadovaudamasis šiuo kriterijumi, kiekvienu konkrečiu atveju, taikydamas proporcingumo ir protingumo kriterijus, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusios asmens savybės gali būti suderinamos su darbu su įslaptinta informacija. Kiekvienu konkrečiu atveju svarbu išsiaiškinti faktus, kurie parodo būtent nurodytas asmens savybes (žr. LVAT 2012-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1327/2012; 2011-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A143 -3779/2011; 2014-09-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-775/2014).

Išvadą, kad pareiškėja nėra tinkama dirbti su įslaptinta informacija, nes tolimesnis jos darbas su įslaptinta informacija gali kelti grėsmę tokios informacijos saugumui, SEK iš esmės grindė tuo, kad dėl pareiškėjos veiksmų Klaipėdos AVPK Imuniteto skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00258-14, kurio metu nustatyta, jog Klaipėdos AVPK kad KPB KPK 1- ojo būrio vyriausiasis patrulis A. M., 2014-10-11 dirbdamas kartu su Klaipėdos AVPK KPB KPK 1-ojo būrio vyresniąja patrule R. B. ekipaže, kurio Šaukinys „Dainava 536“, apie 14 val. galimai kyšininkavo, reikalavo bei provokavo duoti kyšį, dėl ko buvo sulaikyti, jiems įteikti pranešimai apie įtarimą bei atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu A. M. už pareigūno vardo pažeminimą atleistas iš tarnybos, o R. B. už netinkamą pareigų atlikimą skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. 2014-10-13 pranešimas įtariant bendrininkavus padarant minėtą nusikalstamą veiką (BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalyje) įteiktas R. B., kad ji, būdama valstybės tarnautoja, t. y. Klaipėdos apskr. VPK KPB KPK 1-ojo būrio vyresniąja patrule, 2014-10-11 dirbdama kartu su Klaipėdos AVPK KPB KPK 1-ojo būrio vyresniuoju patruliu A. M. ekipaže, kurio šaukinys „Dainava 536“, apie 14 val. Klaipėdos r. ties Dumpių gyvenviete sustabdė M. S. vairuojamą automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl toje kelio atkarpoje nustatyto leistino greičio viršijimo 55 km/h. A. M. su M. S. susitarė ir paėmė iš pastarojo 200 litų kyšį už tai, kad M. S. nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl nustatyto greičio viršijimo.

Būtent minėtas pareiškėjos atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas buvo siūlymo SEK svarstyti dėl pareiškėjos tinkamumo ir patikimumo dirbti su įslaptinta informacija pagrindas (Specialiosios ekspertų komisijos medžiagos psl. 14). Klaipėdos AVPK vidaus tyrimų poskyrio 2014-11-12 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados Nr. 30-IS-105 „Dėl A. M. ir R. B. veiksmų“ (b. l. 17-26) (toliau – ir TNT išvada) pagrindu priimtas Klaipėdos VPK viršininko 2014-11-19 įsakymas Nr. 30-TE-1313 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (Tarnybinio patikrinimo medžiaga psl. 117).

Vertinant SEK protokolą, kaip ginčijamo sprendimo sudedamąją dalį, pareiškėjos asmeninių savybių dėl tinkamumo ir patikimo darbui su slapta informacija nebuvimo kontekste, teismas pažymi, jog sutiktina su SEK protokole nurodytomis aplinkybėmis.

Iš Klaipėdos AVPK Specialiosios ekspertų komisijos 2015-01-30 posėdžio Nr. 30-SEK-2 medžiagos ir Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2014-11-12 tarnybinio patikrinimo Nr. 30-IS-105 medžiagos bei bylos duomenų, matyti, kad 2014-10-11 apie 14.30 val. R. B., tarnybos metu, važiuodama į Agluonėnų k., ties Dumpių gyvenviete, su vyriausiojo patrulio A. M. vairuojamu tarnybiniu automobiliu priekinėje keleivio sėdynėje, pastebėjo automobilio MAZDA 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neaiškų techninės apžiūros lipduką. Teismas sutinka, kad A. M. išlipus iš automobilio ir nuėjus patikrinti sustabdyto automobilio vairuotojų dokumentų, R. B. turėjo galimybę pati pamatyti iš arti (tarnybinis automobilis sustojo prie sustabdyto automobilio galo) bei išlipti iš tarnybinio automobilio ir įsitikinti, ar transporto priemonės techninė apžiūra atlikta. Ji apie savo įtarimą apsiribojo A. M. patvirtinimu, kad viskas tvarkoje. Teismas sutinka, kad toks atsakymas gali būti suprantamas dviprasmiškai – transporto priemonės vairuotojas su padarytu pažeidimu sutiko ir jo atžvilgiu tinkamai taikyta atsakomybė ar prevencinė priemonė, arba sudaryta sąlyga vairuotojui išvengti atsakomybės. Teismas sutinka, jog R. B. nesąžiningumą bei aplaidumą vykdant tiesiogines funkcijas rodo ir tai, kad A. M. nurodė, jog automobilį MAZDA stabdė dėl jo pavojingo vairavimo tarp eismo juostų ir kelio atkarpoje, kurioje leistinas greitis 70 km/h, važiavimo 120 km/h greičiu, o ne dėl techninės apžiūros lipduko neaiškios būklės. Pareiškėja įjungė mėlynus švyturėlius, todėl jai turėjo būti akivaizdus stabdomo automobilio greičio viršijimo faktas bei aiški automobilio stabdymo priežastis. Šias aplinkybes patvirtino ir pareiškėja bei liudytojas A. M. teismo posėdžio metu. Sutiktina, kad pareiškėjos teiginiai, jog vėlesnių ekipažo vyresniojo A. M. veiksmų – grįžo prie tarnybinio automobilio iš bagažinės paimti alkotesterio ir vėl nuėjo prie sustabdyto automobilio, nemačiusi, nes blogai jautėsi ar kažko ieškojo, vertintini kritiškai, kaip neteisingi, siekiant sukliudyti išsiaiškinti tikrąją padėtį. Tas pats pasakytina ir dėl pareiškėjos teiginių apie pinigų slėpimo faktą, tai yra nesąžiningumo ir neatsakingumo savybių požymiai. R. B. teiginiai suponuoja, jog ji tyčia nevykdė Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi policijai numatytų uždavinių: nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimo ir tyrimo (5 punktas); saugaus eismo priežiūrą (6 punktas), nesilaikė šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies numatytų principų pagrindinių principų: pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo.

Tyrimo poligrafu reikšmė ir jo atlikimo arba asmens (pareigūno) atsisakymo jį atlikti teisinės pasekmės yra nustatytos Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią tyrimo poligrafu išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Jeigu asmens tyrimo išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Taigi vertintina ir tai, jog pareiškėja atsisakė tirtis poligrafu (Specialiosios ekspertų komisijos medžiagos psl. 30-31). Sutiktina, kad pasiūlius patikrinti tiriamo įvykio aplinkybes poligrafu, R. B. atsisakė būti tiriama, taip pademonstruodama nesąžiningumo bei neatsakingumo požymių turinčias savybes, sukeldama papildomų abejonių dėl tinkamumo ir patikimumo dirbti su įslaptinta informacija bei patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Analizuojant tarnybinio patikrinimo medžiagą matyti jog Klaipėdos AVPK KPB KPK 1-ojo būrio 2014 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko grafike Nr. 30-12-IL-364 nuo 1 d. iki 20 d., spalio mėnesio darbo laiko grafike Nr. 30-12-IL-413 visą mėnesį R. B. ir A. M. darbo laikai sutampa (Tarnybinio patikrinimo medžiaga psl. 7-8). Tarnybinio patikrinimo metu pateiktuose A. M. ir R. B. paaiškinimuose užfiksuota tai, jog jie kartu gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), ir veda bendrą ūkį, apie tai neįspėdami tiesioginių vadovų kaip to reikalauja teisės aktai (Tarnybinio patikrinimo medžiaga psl. 24-25, 43-44). Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad jie nevedė bendro ūkio, o tik kartu su juo nuomojosi dviejų kambarių butą, tačiau nei teismo posėdžio metu kviestas liudyti A. M., nei pati pareiškėja nepaneigė fakto, jog jie kartu gyveno, leisdavo laisvalaikį., būdami namuose kartu maitinosi.

Teismas sutinka, kad faktas, jog R. B. ir A. M. jau kurį laiką gyveno kartu, leidžia daryti išvadą, kad R. B. tyčia nurodė nemačiusi stabdomo automobilio greičio viršijimo fakto, kaip A. M. eina į tarnybinio automobilio bagažinę paimti alkoholio matuoklio. Todėl yra pagrindas teigti, kad R. B. toleravo porininko pažeidimus, o būtent: tyčia neužtikrino, kad budėtojas būtų informuotas radijo ryšiu apie stabdytą automobilį MAZDA 626, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nesidomėjo ir neįspėjo, kad A. M. laikytųsi jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, jo nesustabdė nuo policijos pareigūno vardą žeminančių veiksmų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ji, toleruodama porininko netinkamus veiksmus, neveikimu pati veikė priešingai jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Faktas, jog A. M. su R. B. kartu gyveno apie tai neįspėdami tiesioginių vadovų, dėl ko juos statė į bendrus ekipažus, kuriuose A. M. paskirtas vyresniuoju. Taip pareiškėja R. B. pažeidė apribojimą, numatytą Statuto 11 straipsnio 5 dalyje, nurodantį draudimą valstybės tarnyboje dirbti partneriams, kai jų pareigos yra tiesioginiame pavaldume. Dėl nustatytų aplinkybių R. B. veiksmai (neveikimas) vertintini kaip tarnybos metu netinkamas tarnybinių funkcijų vykdymas. Ji, nesutrukdydama A. M. neteisėtiems veiksmams, juos toleruodama, nepranešdama vadovams apie nesąžiningus ekipažo porininko veiksmus, taip padėdama jam bei neveikimu skatindama toliau tęsti neteisėtą veiką, kas žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituoja. Tai įrodo, kad R. B. tarnybines pareigas vykdė nesąžiningai nesilaikydama teisės aktų, o tai yra nesąžiningumo bei polinkio nesilaikyti teisės aktų savybių požymiai. Taip pat ji suprato, kad jos porininkas nefiksavo ir neįformino padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų bei nesiėmė jokių priemonių, kad tam būtų užkirstas kelias, kas įrodo, kad buvo veikiama tyčia. R. B. kartu su A. M. neteisėtai gautus pinigus, galimai turėdami tikslą vėliau juos bendrai panaudoti asmeninėms reikmėms, tarnybos metu nuvažiavo ir paslėpė po medžiu, esančiu šalia šalutinio kelio prie Priekulės aplinkelio tarp Voveriškių ir Stungrių gyvenviečių, o tai yra polinkio piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos bei savanaudiškumo požymiai.

Pažymėtina, jog minėti duomenys nebuvo vertinami baudžiamojo proceso aspektu, o tik sprendžiant dėl pareiškėjos savybių ir jos tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija. Pareiškėjos nepasinaudojimas procesine galimybe išsklaidyti abejones, kilusias dėl savo, kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūnės gero vardo išsaugojimo, jei iš tiesų ji turėjo pagrindą teigti, kad elgėsi tinkamai, vertintinas kaip aplinkybė, liudijanti, kad atsakovas pagrįstai suabejojo pareiškėjos patikimumu, sąžiningumu ir lojalumu Lietuvos valstybei.

Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje yra pateikti įrodymai, keliantys pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija. Vertindamas šiuos įrodymus, kuriuose užfiksuoti faktai apie pareiškėjos elgesį tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiant ją kaip įtariamąją, tiek dėl įvykių, kurių pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto taikymo požiūriu, teismas pažymi, kad toks pareiškėjos elgesys leidžia konstatuoti jos nesąžiningumą, nepatikimumą, dėl to ji negali būti laikoma patikimu ir Lietuvos valstybei lojaliu asmeniu ir jos asmeninės bei dalykinės savybės nėra tinkamos darbui su įslaptinta informacija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-05-15 nutarime pateiktu išaiškinimu, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama; asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-07-07 nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės ir tarnybos paslapčių apsauga, inter alia nustatydamas asmenų, siekiančių eiti ar einančių pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo bei lojalumo Lietuvos valstybei kriterijus ir tokių asmenų patikrinimo procedūras, įstatymų leidėjas gali numatyti tokias įslaptintos informacijos apsaugos priemones, kurios leistų iš anksto užkirsti kelią grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir kartu – grėsmėms valstybės interesams.

Remdamasis šiomis nuostatomis, teismas daro išvadą, kad leidimas dirbti su įslaptinta informacija paslapčių subjektui suteikiamas, įvertinus pretendento patikimumą, kurį apibūdina jo dalykinės ir asmeninės savybės ir kuris nesiejamas su vykdomų pareigų trukme, o siejamas su pareigų pobūdžiu, kurių atlikimui būtinas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Leidimo panaikinimui yra reikšmingas asmeninių ir dalykinių savybių vertinimas, dėl kurių asmuo praranda paslapčių subjekto pasitikėjimą. Asmuo gali parasti pasitikėjimą ne dėl padarytų teisės pažeidimų, bet ir dėl moralinių savybių, kurios charakterizuoja asmens dalykines ir asmenines savybes. Ginčo atveju atsakovas vertino pareiškėjos sąžiningumą, atsakingumą bei patikimumą ir pripažino, kad dėl jų stokos pareiškėja netinka darbui su įslaptinta informacija. Šį vertinimą pagrindė anksčiau minėtais rašytiniais įrodymais, kurie nėra paneigti.

Vertinant leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimą proporcingumo aspektu, nėra pagrindo išvadoms, kad tai nėra proporcinga priemonė pagal nustatytas aplinkybes, kurių pagrindu buvo panaikintas šis leidimas. Pažymėtina, kad atsakovui pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nepatikimumo ir netinkamumo darbui su įslaptinta informacija dėl jo asmeninių ir dalykinių savybių, sukėlė ne viena, o kelių skirtingų aplinkybių visuma, kurios asmeniui keliamų reikalavimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija kontekste negali būti vertinamos kaip mažareikšmės.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Anksčiau nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad SEK, išsamiai patikrinusi su pareiškėja sietinas aplinkybes, turėjo pagrindą pripažinti R. B. nepatikimu, nesąžiningu bei nelojaliu Lietuvos valstybei asmeniu ir siūlyti paslapčių subjekto vadovui panaikinti išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija, o įstaigos vadovas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnį, skundžiamas administracinis aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas arba neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių ginčijamo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-02-03 įsakymo Nr. 30-TE-146 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ neteisėtumo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas šioje reikalavimų dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atleidimo

Kaip minėta, ginčijamu 2015-02-04 įsakymu Nr. 30-TE-159 „Dėl jaunesniosios policininkės R. B. atleidimo“ R. B. buvo atleista iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu).

Vertintina, kad Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas yra imperatyvi teisės norma, kuri įpareigoja vidaus reikalų įstaigos vadovą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos visais atvejais, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Atėmimas įstatymų nustatyta tvarka specialiosios teisės, kuri reikalinga tam, kad statutinis valstybės tarnautojas galėtų vykdyti atitinkamai pareigybei priskirtas funkcijas, reiškia, kad atėmus specialiąją teisę, pareigūnas nebegali tinkamai vykdyti savo tiesioginių pareigų (LVAT 2014-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-540/2014).

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresniosios patrulės pareigybei buvo nustatytas reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl panaikinus 2013-03-18 leidimą Nr. 30-2-LS-747 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pareiškėja privalėjo būti atleista iš tarnybos.

Vertintina, jog ginčijamą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-02-03 įsakymą Nr. 30-TE-146 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ pripažinus teisėtu ir pagrįstu, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjos reikalavimą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-02-04 įsakymo Nr. 30-TE-159 „Dėl jaunesniosios policininkės R. B. atleidimo“ panaikinimo, todėl pareiškėjos skundas ir šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė