- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- eI-6324-790/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00950-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Donatas Vansevičius, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- R. V., A. I.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjų atstovei Rasai Šimkūnaitei, atsakovo atstovui Vytautui Nemeikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. V. ir A. I. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai R. V. ir A. I. kreipėsi į teismą (b. l. 28-32), prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2016-02-04 sprendimą Nr. A51-8934/16(2.14.2.12-MP8) ,,Dėl adreso suteikimo“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę suteikti adresą nekilnojamam daiktui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) ir 2015-11-12 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/15450 pažymėtam plane 5I1p. Nurodė, kad 1983-07-20 išduotu statybos leidimu Nr. 177 ir suderintu 1983 metų projektu buvo pastatyti garažai su sandėliukais kompleksui (duomenys neskelbtini) (pakeistas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus m. vyr. architektūros ir planavimo valdybos 1983-07-22 suderintame gen. plano brėžinyje aiškiai nurodyta, kad sutartiniais ženklais pažymėtoje vietoje projektuojami vietoje medinių (esamų) mūriniai garažai ir sandėliukai gyventojams kompleksui (duomenys neskelbtini). Perstatomų garažų ir kiemo dalies plano M 1:100, numeriu 2 pažymėtoje vietoje numatyti projektuojami sandėliukai gyventojams. R. V. ir A. I. nuosavybės teise priklauso butai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini). Perstatomų garažų ir kiemo dalies plane M 1:100, R. V. ir A. I. nuosavybės teise priklausantys sandėliukai, kurie pastatyti pagal teisėtai išduotą statybos leidimą ir suderintą projektą, pažymėti skaičiumi 2. Atlikus kadastrinius matavimus, 2015-11-12 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo byloje Nr. 13/15450, nuosavybės teise priklausantys sandėliukai statinių išdėstymo plane 1:500 pažymėti 5I1/p ir suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Siekiant įregistruoti sandėliukus, buvo kreiptasi į Valstybės įmonės Registro centro Vilniaus filialą su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Valstybės įmonės Registro centro Vilniaus filialas 2015-12-10 sprendimu Nr. VILKS-5439 atsisakė įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes suformuotam nekilnojamajam daiktui – ūkio pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra suteiktas adresas, o Nekilnojamojo turto registre įrašomi tik tie adresai, kurie įregistruoti Adresų registre. 2016-01-11 raštu buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu nekilnojamajam daiktui (sandėliukams), 2015-11-12 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo byloje Nr. 13/15450 pažymėtam plane 5I1p ir kuriam suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), suteikti adresą. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2016-02-04 sprendimu Nr. A51-8934/16 (2.14.2.12-MP8) „Dėl adreso suteikimo“ nurodė, kad pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam prašoma suteikti adreso numerį, yra pagalbinio ūkio statinys, tarnaujantis gyvenamajam namui, todėl šiam pagalbiniam pastatui suteikti atskirą adreso numerį nėra pagrindo. Atsakovas savo nesutikimą suteikti pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresą motyvuoja tuo, kad minėtas pagalbinio ūkio statinys yra statinio priklausinys, tarnaujantis gyvenamajam namui. Pareiškėjai nesutinka su šiuo argumentu, nes, jų nuomone, tam, jog patalpos būtų pripažįstamos pareiškėjų butų (duomenys neskelbtini) priklausiniu, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) patalpos paskirtis susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnauja bendram tikslui – tenkinti bute gyvenančių asmenų poreikius, 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijęs teisę į pagalbines patalpas. Tarp pareiškėjų buto ir ginčo sandėliuko nėra funkcinio, techninio ryšio. Statinys, kuriame yra sandėliukas, yra atskiras, turi atskirą įėjimą, patalpos yra izoliuotos nuo butų, visa tai rodo, kad ginčo patalpos savarankiški teisinių santykių objektai ir naudojamos individualiai. Pareiškėjai savo butus šildo elektra, naudojasi rūsiu, kuris yra po namu, taigi, sandėliukas nėra vienintelė vieta, kurioje būtų galima laikyti daiktus. Atsižvelgiant į tai, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo sandėliuką laikyti pareiškėjų butų priklausiniu.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 44-48) su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas mano, kad vienas iš pareiškėjų praleido skundo padavimo teismui terminą, numatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje. Nurodė, kad Miesto plėtros departamentas 2016 m. vasario 4 d. raštu Nr. A51-8934/16(2.14.2.12-MP8) „Dėl adreso suteikimo“ pareiškėjus informavo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-23 nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių 4.3 ir 4.4 punktus adresų objektai yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas bei pastatuose esančios gyvenamosios patalpos ir negyvenamosios patalpos, kurios yra arba gali būti suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 punkto 2 papunktį atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti statinių priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07.2002 6.4 punktą, namų ūkio pastatas – tai namo pagalbinis pastatas (gyvenamojo namo priklausinys), kurio paskirtis – pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.17 punkte įtvirtinta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti būtiniausias nuolatines reikmes. Tame pačiame punkte pateiktas ir nebaigtinis tokių pastatų sąrašas, kuriame nurodyti tiek sandėliukai (8.17.1 punktas), tiek garažai (8.17.2 punktas). 1983 m. gen. plano kopijoje matyti, kad dar 1983 m. statinys, kuriam pareiškėjai prašo suteikti adresą, buvo projektuojamas kaip garažai ir sandėliukai gyventojams. Be to, pačių pareiškėjų pateiktoje UAB „Geomata“ sudarytoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje statinys žymėjimu 511 p (ginčo statinys), įvardijamas kaip pagalbinis ūkio pastatas. Kartu pateikiamoje Statinių bendrųjų rodiklių lentelėje ginčo statinys, žymėjimu 511/p, vėl įvardintas kaip ūkio pastatas (lentelės 1.1 punktas). Pareiškėjai su prašymu pateikė 2015 m. lapkričio 27 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1. Joje taip pat nurodoma, kad užbaigta yra pagalbinio ūkio paskirties ūkio pastato statyba (deklaracijos 1.1 punktas) pagal garažų statybos 1983 m. projektą (deklaracijos 2.2 punktas). Patys pareiškėjai savo 2016 m. sausio 11 d. prašyme nurodė, kad sandėliukai yra numatyti gyventojams, jokie pareiškėjų pateikti duomenys nerodo priešingai. Remiantis Civilinio kodekso 4.19 straipsniu, priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį, antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Atsakovo teigimu, pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam prašoma suteikti adreso numerį, yra pagalbinio ūkio statinys, tarnaujantis gyvenamajam namui, todėl vadovaujantis teisės aktais šiam pagalbiniam pastatui suteikti atskirą adreso numerį nėra pagrindo. Todėl atsakovas neturi pagrindo laikyti, kad pareiškėjų sandėliukai, kuriems jie prašo suteikti adresą, nėra skirti tarnauti pagrindiniam daiktui, t. y. nėra laikytini priklausiniais. Atsakovo manymu, jis priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta tokiam pagalbiniam pastatui suteikti atskirą adreso numerį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė palaikė skundą, prašė jį tenkinti, patikslino, kad prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suteikti adresą ginčo nekilnojamajam daiktui. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjų užsakymu UAB „Geomata“ 2015-11-12 atliko pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir sudarė kadastrinių matavimų bylą Nr. 13/15450 (b. l. 13-18). Šioje kadastrinių matavimų byloje užfiksuotas pagalbinis pastatas – ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu 5I1p, kuris pastatytas 1984 m.
Pareiškėjai 2015-11-27 sudarė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurioje nurodė, kad buvo užbaigta ūkio pastato 5I1p, kurio paskirtis pagalbinio ūkio, statyba (b. l. 20-23).
Pareiškėjai dėl aptariamo statinio ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centro Vilniaus filialą), tačiau VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015-12-10 sprendimu Nr. VILKS-5439 aptariamo statinio duomenys į nebuvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir, atitinkamai, registrą. Kaip viena iš priežasčių atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nurodyta tai, kad nekilnojamajam daiktui teisės aktų nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas.
Pareiškėjai 2016-01-11 prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydami suteikti adresą nekilnojamajam daiktui, kuris 2015-11-12 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/15450 pažymėtas plane 5I1p (b. l. 9-10).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2016-02-04 raštu Nr. A51-8934/16(2.14.2.12-MP8) atsisakė suteikti adresą, motyvuodamas tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-23 nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių 4.3 ir 4.4 punktus adresų objektai yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, tačiau pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 punkto 2 papunktį atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti statinių priklausiniai, tuo tarpu pastatas, kuriam prašoma suteikti adreso numerį, yra pagalbinio ūkio statinys, tarnaujantis gyvenamajam namui, todėl jam suteikti adreso numerį nėra pagrindo (b. l. 6-7). Byloje kyla ginčas dėl šio atsakovo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktas nustato, kad adresų suteikimas <...> pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra savarankiškoji savivaldybių funkcija.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011-01-25 įsakymu Nr. 1V-57 patvirtinto Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo 3 punktas nustato, kad numerius <...> pastatams, pastatų kompleksams, butams, patalpoms ir korpusams aprašo nustatyta tvarka suteikia, keičia ir panaikina savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnai. Šio aprašo 4 punktas nustato, kad <...> adresų objektų numeriai turi būti rašomi Adresų formavimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Vyriausybės 2002-12-23 nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių 4.3 ir 4.4 punktai nustato, kad adresų objektai yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas; pastatuose esančios gyvenamosios patalpos ir negyvenamosios patalpos, kurios yra arba gali būti suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Adresų formavimo taisyklių 5 punktas nustato, kad adreso objektas nėra tie pastatų priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai.
Byloje kyla ginčas, ar pastatas, kuriam prašoma suteikti adresą, yra adreso objektas, t. y. gali būti formuojamas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą vienu iš nekilnojamojo turto kadastro objektų laikomas nekilnojamasis daiktas – statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.
Civilinio kodekso 4.13 straipsnis apibrėžia antraeilių daiktų sąvoką ir numato, kad antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai, o 4.19 straipsnis nustato, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.
Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6 punktas nustato, kad statiniai yra dviejų rūšių – pastatai ir inžineriniai statiniai; savo ruožtu pastatai yra gyvenamieji ir negyvenamieji. Pagal reglamento 8 punktą, negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius. Vienas iš negyvenamųjų pastatų pogrupių įtvirtintas reglamento 8.17 punkte – tai pagalbinio ūkio paskirties pastatai, kurie apibrėžiami kaip namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes, tarp jų sandėliai (8.17.1 punktas), garažai (8.17.2 punktas), kiti pastatai, skirti pagalbinio ūkio reikmėms.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, prašydami suteikti adresą, nurodė, kad jie yra butų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso sandėliukai. Pareiškėjai pateikė 1983 m. genplano kopiją, perstatomų garažų ir kiemo dalies kopiją, 2015-11-12 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, 2015-11-27 deklaraciją apie statybos užbaigimą (b. l. 49-61).
Iš pareiškėjų atsakovui pateiktos 1983 m. genplano kopijos matyti, kad pastatas, kuriam pareiškėjai prašė suteikti adresą, buvo projektuojamas kaip garažai ir sandėliukai gyventojams (b. l. 51). Iš pareiškėjų užsakymu UAB „Geomata“ parengtos 2015-11-12 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad joje ginčo pastatas apibūdinamas kaip pagalbinio ūkio paskirties pastatas. Tai reiškia, kad pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodytą ginčo pastato naudojimo paskirtį jis yra skirtas pareiškėjų kaip butų savininkų būtiniausių nuolatinių reikmių tenkinimui (STR 1.01.09:2003 8.17 punktas). Pareiškėjų pasirašytoje 2015-11-27 deklaracijoje apie statybos užbaigimą (b. l. 61-64) pareiškėjų nurodyta ginčo pastato paskirtis – pagalbinio ūkio.
Taigi teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pagal pastato projektavimo, kadastrinių matavimų, statybos užbaigimo dokumentus atsakovui buvo pakankamas pagrindas spręsti, jog ginčo negyvenamasis pastatas atitinka Civilinio kodekso 4.19 straipsnyje įtvirtintą pagrindinių daiktų (šiuo atveju pareiškėjų butų) priklausinio sampratą, todėl jis kaip atskiras nekilnojamasis daiktas negali būti formuojamas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir, atitinkamai, jis negali būti laikomas adreso objektu (Adresų formavimo taisyklių 4.3, 4.4 ir 5 punktai). Šiuo atveju esminė aplinkybė, kad pagal atsakovui pateiktus pastato projektavimo, kadastrinių matavimų, statybos užbaigimo dokumentus ginčo pastatas yra pagalbinio ūkio, skirtas tarnauti gyventojų reikmėms, todėl pareiškėjų skunde išdėstyti paaiškinimai, kad tai yra atskiras, turintis atskirą įėjimą, izoliuotas nuo butų pastatas, kad tai nėra vienintelė vieta, kurioje pareiškėjai laiko savo daiktus, teisinės reikšmės sprendžiant dėl ginčo pastato teisinio statuso, neturi. Ne daikto atskirumas (izoliavimas nuo kitų statinių, atskiras įėjimas ar kt.), bet daikto funkcinis ryšys su kitu daiktu (bendra ūkinė paskirtis, nuolatinis tarnavimas pagrindiniam daiktui) yra esminis požymis, leidžiantis daiktą vertinti kaip priklausinį. Nagrinėjamu atveju, minėta, toks funkcinis ryšys aiškiai nurodytas pačių pareiškėjų atsakovui pateiktuose dokumentuose.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų skundžiamą sprendimą priėmė tam įgaliotas viešojo administravimo subjektas, nepažeisdamas procedūrinių taisyklių, skundžiamame sprendime atsakovas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir teisingai pritaikė Adresų formavimo taisyklių, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas. Priešingai nei nurodo pareiškėjai, skundžiamame sprendime (antrojo lapo apačioje) yra nurodyta jo apskundimo tvarka, kuria pareiškėjai pasinaudojo. Taigi teismas nenustatė skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindų, nurodytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje. Todėl pareiškėjų reikalavimas panaikinti skundžiamą sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas, atitinkamai, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą suteikti adresą ginčo statiniui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjų R. V. ir A. I. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.