Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, nukentėjusiam J. D., nedalyvaujant kaltinamajam E. S., kurio buvimo vieta teismui nežinoma, ir nukentėjusiam S. U., tinkamai informuotam apie šį posėdį, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamasis E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1961-07-29 Kauno m., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas Kauno miesto apylinkės teismo 1999-09-29 pagal Lietuvos Respublikos BK 125 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 1999-12-21 nutartimi nuosprendis pakeistas – taikytas Lietuvos Respublikos BK 47¹ str. ir bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojus be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, gyvenamoji vieta nenustatyta, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 274 str. 1 d. (1961 m. redakcija), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, apgaule ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2000-05-17 Pervazninkų k., Sudargo sen., Šakių r. sav., per įmonės atstovą S. M. kito darbuotojo H. Š. vardu pagal gyvulių pirkimo kvitą – serija GŽA Nr. 5094780, gavo iš J. D. du jaučius, kurių bendra vertė 1541,76 Lt, o pagal gyvulių pirkimo kvietą – serija GŽA Nr. 5094779, gavo iš J. U. du jaučius, kurių bendra vertė 2282,52 Lt, gyvulius paskerdė, mėsą pardavė, tačiau su gyvulių savininkais per numatytą mėnesio laikotarpį neatsiskaitė ir tokiu būdu užvaldė svetimą turtą, nukentėjusiesiems J. D. ir S. U. padarydamas atitinkamai 1541,76 Lt ir 2282,52 Lt dydžio turtinę žalą.

Prokuroras prašo baudžiamąją bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kadangi kaltinamasi E. S. slapstosi, nėra jokios informacijos apie jo buvimo vietą ar padarytas kitas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju taikytinos BPK normos, galiojusios nusikaltimo padarymo metu kaip kaltinamojo padėti lengvinančios, nes dabar baudžiamosios atsakomybės terminai yra nustatyti žymiai ilgesni.

Nukentėjęs J. D. neprieštarauja, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta prokuroro nurodomu pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos BPK 3 str. numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. Tais atvejais, kai yra aišku, jog šis terminas yra suėjęs ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. S. kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 274 str. 1 d.

Teismo 2005-10-21 nutartimi palikta galioti teismo 2001-07-24 nutartimi pakeista kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti į suėmimą, įpareigojant prokurorą pristatyti kaltinamąjį ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas nuo suėmimo momento teismui apklausti dėl suėmimo pagrįstumo ir nuspręsta kreiptis į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą dėl Europos arešto orderio išdavimo E. S.. 2005-11-23 išduotas Europos arešto orderis E. S.. Iki šiol E. S. nesurastas, nėra informacijos apie kitas galimai jo padarytas nusikalstamas veikas, kurios būtų reikšmingos, šioje byloje sprendžiant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties klausimą.

Pagal nutarties priėmimo metu galiojančios Lietuvos Respublikos BK 95 str. 4 d. nuostatas, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką, praėjo dvidešimt penkeri metai, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – trisdešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. nustatyta, jog senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Tačiau ši apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo senaties terminą reglamentuojanti Lietuvos Respublikos BK nuostata keitėsi kelis kartus. Nusikalstamos veikos padarymo metu Lietuvos Respublikos BK 49 str. (Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis) redakcija (1961-06-26 Vyriausybės žinios Nr. 18-148, įsigaliojusi 1961-09-01, galiojusi iki 2003-01-09) numatančia, kad „senaties eiga sustoja, jeigu padariusysis nusikaltimą asmuo pasislepia nuo tardymo ar teismo. Šiais atvejais senaties eiga atsinaujina nuo to momento, kai asmuo sulaikomas arba kai jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo“.

Pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 3 str. 2 d. ir 3 d., nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, o baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi. Atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties klausimą, vadovaujasi ne šiuo metu galiojančia Lietuvos Respublikos BK 95 str. redakcija, o nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia Lietuvos Respublikos BK 49 str. redakcija (1961-06-26 Vyriausybės žinios Nr. 18-148, įsigaliojusi 1961-09-01, galiojusi iki 2003-01-09), numatančia, kad „senaties eiga sustoja, jeigu padariusysis nusikaltimą asmuo pasislepia nuo tardymo ar teismo. Šiais atvejais senaties eiga atsinaujina nuo to momento, kai asmuo sulaikomas arba kai jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo“.

E. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką 2000-05-17. Nuo šio laiko praėjo penkiolika metų. Byloje nėra duomenų, kad minėtu laikotarpiu E. S. būtų padaręs naują tyčinę nusikalstamą veiką, dėl to apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga nebuvo nutrūkusi. Nutarties priėmimo dieną jau yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio pagal Lietuvos Respublikos BK 274 str. 1 d. priėmimo senaties terminas, todėl baudžiamasis procesas dėl šios nusikalstamos veikos nutraukiamas.

Pažymėtina, kad nutraukiant baudžiamąjį procesą, suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas, nes apkaltinamojo nuosprendžio jau negalima priimti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-93/2007, 2K-7-233/2007, 2K-P-100/2008).

E. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutarčiai įsiteisėjus kardomoji priemonė – suėmimas, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis Lietuvos Respublikos BK 95 str., 3 str. 2 d. ir 3 d. ir Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., 235, 253 str., 254 str. 4 d. teismas,

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje E. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 274 str. 1 d., nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Iki įsiteisės ši nutartis E. S. palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą. Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti šią kardomąją priemonę.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Šakių rajono apylinkės teismą.