- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-11
- Bylos Nr.
- eI3-739-809/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02401-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajono savivaldybės administracija
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, CPVA) 2020 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. IT01 „Sprendimas dėl pažeidimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo pritaikyta 5 proc. 70 188,56 Eur finansinė korekcija; 2) priteisti iš atsakovės Agentūros pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas - 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį.
Nurodo, kad Administracija, įgyvendindama projektą „(duomenys neskelbtini)“, projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas), įvykdė supaprastintą atvirą „Darbo projekto parengimo ir rangos darbų pagal techninį projektą „(duomenys neskelbtini)“ pirkimą, kurį paskelbė 2017 m. lapkričio 23 d., Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas). Pareiškėjos Darbų viešųjų pirkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugpjūčio 11d. posėdžio protokolu Nr. VPN-426 patvirtino Darbo projekto parengimas ir rangos darbai pagal techninį projektą „(duomenys neskelbtini)“ (pagal Projektą) supaprastinto atviro konkurso sąlygos (patikslinta 2017 m. lapkričio 17 d. protokolu Nr. VPN-598). Pareiškėja Agentūrai 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. AS-3988 išankstinei patikrai pateikė derinti viešojo pirkimo dokumentaciją „Darbo projekto parengimas ir rangos darbai pagal techninį projektą „(duomenys neskelbtini)“ pagal Projektą, pridėdamas 2017 m. rugpjūčio 11 d. protokolu Nr. VPN-426 patvirtintas pirkimo sąlygas, kuriose buvo nustatyti ginčijami teikėjų kvalifikacijos reikalavimai.
Atsakovas 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. Nr. 2017/2-5904 „Dėl projekto „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini)“ išankstinio pirkimo dokumentų vertinimo“ siekdama pažeidimų prevencijos pateikė pastabas ir rekomendacijas dėl pirkimų dokumentų tobulinimo įskaitant pastabas ir dėl teikėjų kvalifikacijos reikalavimų. Pastabų CVPA nepateikė dėl Pirkimo dokumentų 23.4. 5) papunktyje nustatyto kvalifikacijos reikalavimo „Tiekėjas privalo pasiūlyti tinkamą kvalifikaciją turinčių vadovaujančių specialistų ir asmenų, atsakingų už pirkimo sutarties įvykdymą, darbo grupę, susidedančią iš specialistų, turinčių reikalaujamą kvalifikaciją ir patirtį: <...> bent vieną kvalifikuotą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistą, veiklos rūšis - tvarkybos darbų: konservavimo, restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo, specializacija - vadovavimas tvarkybos darbams <...>.“ (toliau – ir ginčijamas reikalavimas).
Pareiškėja atliko Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) ir su laimėtoju AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Tiekėjas) 2018 m. sausio 22 d. sudarė sutartį Nr. VP-11 (toliau – ir Sutartis). Pirkimo dokumentai 2018 m. kovo 7 d. per CVP IS buvo pateikti CPVA. Atsakovas 2018 m. kovo 30 d. raštu Nr. 1 „pranešimas apie pirkimo (duomenys neskelbtini) paskesnės patikros rezultatus“ nurodė, kad „pastebėjimų, dėl kurių kitų įtarimas dėl pažeidimo, nenustatė“. CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, įvertinusi Pirkimą, inicijavo pažeidimo tyrimą ir priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas vykdydamas Pirkimą dėl nustatyto ginčijamo reikalavimo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 str. 1 d., 17 str. 3 d., 17 str. 2 d., 47 str. 1 d., 47 str. 7 d., nuostatas. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus CPVA pritaikė 5 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 1 403 771,11 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 70 188,56 Eur. Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka, mano, kad jis priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir VAI) 3 str. nurodytus principus, VAI 8 str. ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau - ir PAFT, Taisyklės), 25 skirsnio pažeidimų tyrimas“ nuostatas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su atsakovo Sprendimo argumentais jog ginčijamas reikalavimas yra neproporcingas ir nesusijęs su sutarties dalyku. Pirkimo sąlygose nustatytas Ginčijamą reikalavimas yra proporcingas ir susijęs su pirkimo objektu. Pirkimo sąlygų 12 p. nurodyta, kad perkamų darbų savybės ir apimtys nustatytos Pirkimo sąlygų 4 priede - 2017 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame techniniame projekte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Techninis projektas). Statinio kategorija - ypatingas statinys. Atliekami ypatingo statinio: kiti transporto statiniai (pėsčiųjų tiltai) bei inžinerinių tinklų, esančių kultūros paveldo teritorijoje ((duomenys neskelbtini) senamiesčio ribose (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) ir senojo miesto vietos ribose (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini))) tvarkomieji statybos darbai: pėsčiųjų tilto rekonstrukcija, 10 kV elektros kabelių linijos ir ryšių (telekomunikacijų) kabelių linijos iškėlimas, tiltui suprojektuojamas naujas apšvietimas, atliekami darbai yra valstybės saugomos vietovės - (duomenys neskelbtini) miesto istorinės dalies, vad. (duomenys neskelbtini) senamiesčiu (un. Kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritorijoje ir pavienio kultūros paveldo objekto - Senojo miesto vieta (un. Kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritorijoje. Pažymi, jog yra įteisintos (duomenys neskelbtini) senamiesčio vertingosios savybės. Pirkimo objekto vietą sutampa su vietovei reikšmingo buvusio užstatymo ar jo dalių vieta - pėsčiųjų tilto vieta (NKVR aprašo 2.1.6 p.). Specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose nurodyta, kad aukščiau išvardintų vertingųjų savybių aspektu reikėtų planuoti tvarkomuosius statybos darbus. Pagrindiniai paveldosauginiai reikalavimai - Atliekant darbus būtina nesužaloti, nesumenkinti (duomenys neskelbtini) Senamiesčiui, gretimai esančių kultūros paveldo objektų nustatytų vertingųjų savybių. Be to nurodyta, kad visos nustatytos vertingosios savybės turėtų būti nurodytos brėžiniuose ir aprašytos, kokiais sprendiniais projektuojama jas išsaugoti. Specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose pareiškėjai buvo aiškiai nurodyta, kad tvarkomuosius statybos darbus tiek projektuoti, tek ir juos vykdyti gali KPD atestuoti specialistai. Nurodyta pastaba: bet kokie esminiai pataisymai laikinajame apsaugos reglamente negalimi. Atsakovas Sprendime nepagrįstai nurodė, kad „Specialieji paveldosaugos reikalavimai statytojui išduodami techninio projekto parengimui, o ne rangos darbams“, ir padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad „ nurodymas „valstybės saugomoje vietovėje tvarkomuosius statybos darbus projektuoti ir vykdyti gali KPD atestuoti specialistai “ sietinas būtent su projektavimu, o ne su darbų atlikimu.
Pirkimo sąlygose ir sutartimi rangovui tenka projektavimo darbų dalis, nes buvo pavesta parengti darbo projektą, kuriam taikomos specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose nustatytos sąlygos: - Pirkimo objektas: parengti pėsčiųjų tilto per (duomenys neskelbtini), darbo projektą ir atlikti rekonstravimo darbus pagal 2017 m. techninį projektą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. AD-1-982 „Dėl pėsčiųjų tilto per (duomenys neskelbtini) statinio statybos ir pritaikymo turizmo reikmėms (laida A) techninio projekto tvirtinimo pirkimo sąlygų 11 punktas). Tiek pačiuose specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose nurodyta, kad darbus vykdyti gali KPD atestuoti specialistai, tiek Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (laikinųjų apsaugos reglamentų) turinio ir išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame LR kultūros ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ĮV-975 (redakcija, galiojusi išduodant Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus) (toliau - Aprašas), 16 punkte nurodyta, kad Specialieji paveldosaugos reikalavimai nustatomi statinio projektui ir tvarkomiesiems statybos darbams konkrečioje nekilnojamojoje kultūros vertybėje, jos teritorijoje, apsaugos zonoje konkrečiame kultūros paveldo statinyje arba nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ar apsaugos zonoje esančiame statinyje. Išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai galioja tol, kol pripažįstami netekusiais galios (Aprašo 23 punktas).
Atsakovas Sprendime visiškai nepagrįstą išvadą, kad Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. nurodytus proporcingumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus, nes nustatė su Pirkimo objektu nesusijusį ir todėl Pirkimo objektui neproporcingą reikalavimą. Atsakovas nustatė, kad atliekami ypatingo statinio: kiti transporto statiniai (pėsčiųjų tiltai) bei inžinerinių tinklų, esančių kultūros paveldo teritorijoje ((duomenys neskelbtini) senamiesčio ribose ir senojo miesto vietos ribose tvarkomieji statybos darbai: pėsčiųjų tilto rekonstrukcija, 10 kV elektros kabelių linijos ir ryšių (telekomunikacijų) kabelių linijos iškėlimas, tiltui suprojektuojamas naujas apšvietimas, tačiau tai nereiškia, kad šie darbai nebuvo susiję su tvarkybos darbais. Tvarkomieji statybos darbai buvo atliekami kultūros paveldo objekte - (duomenys neskelbtini) senojo miesto archeologinėje vietoje. Vertingųjų savybių pobūdis - Archeologinis (lemiantis reikšmingumą); Istorinis (lemiantis reikšmingumą svarbus);Memorialinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); Vertingosios savybės - 2.1.6. kultūrinis sluoksnis (kelių horizontų, sudarytas iš pilkos, rusvos, tamsiai pilkos ir juodos žemės su tarpsluoksniais, degėsiais bei griuvenomis, iki kelių metrų storio, su medinių ir mūrinių pastatų liekanomis, grindiniais ar jų liekanomis ir archeologiniais radiniais <...>), 2.1.7. gamtiniai elementai - reljefas ((duomenys neskelbtini) senojo miesto archeologinės vietovės reljefo didžioji dalis yra (duomenys neskelbtini) senamiesčio-1604, U35 vertingoji savybė, o jos PV dalis yra (duomenys neskelbtini) dešiniojo kranto gana lygioje, nežymiai banguotoje pirmoje terasoje; dalis šio reljefo dirvonuoja ar užsėta žole, kai kur užaugę medžiai, dalyje XX a. aštuntajame - devintajame dešimtmečiuose pristatyta daugiabučių pastatų, ties jos PR, P ir PV pakraščiu lanku teka (duomenys neskelbtini)<...>); Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. V- 146 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtino Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos aprašo (toliau - Atestavimo aprašas) nuostatomis atestuojami specialistai, vykdantys tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Atestavimo aprašo 7 p. nustatytos atestuojamos veiklos specializacijos pagal atestuojamos veiklos rūšis, iš jų pareiškėjas pirkimo dokumentuose nustatė dvi: pagal 7.1.1. p. archeologinių tyrimų ir pagal 7.3.8. p. vadovavimo tvarkybos darbams. Pareiškėjo vertinimu šie du reikalavimai susijęs su sutarties dalyku, minėta, tik vienas iš šių reikalavimų, t. y. vadovavimo tvarkybos darbams yra nepagrįstai ginčijamas atsakovo.
Pirkimo dokumentų 23.4. 6) papunktyje nustatytas dar ir kitas kvalifikacijos reikalavimas, kuris susijęs su tvarkybos darbais ir atsakovo pripažintas, kaip tinkamas ir nebuvo ginčijamas: 6) turėti bent vieną kvalifikuotą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistą, veiklos rūšis - nekilnojamojo kultūros paveldo taikomųjų mokslinių ir ardomųjų tyrimų, specializacija - archeologiniai tyrimai. Archeologiniai tyrimai priskiriami tvarkomiesiems paveldosaugos darbams (LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (NKPAĮ) 2 str. 34 ir 36 d.). Nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. Remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomas kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumas, apibrėžiamos ar tikslinamos jų teritorijų ribos NKPAĮ (8 str. 3 d.). Tvarkomieji statybos darbai buvo atliekami kultūros paveldo objekte - Senojo miesto (5148), kurio vertingosios savybės gamtiniai elementai - kultūrinis sluoksnis, reljefas, taip pat į Techniniame projekte numatytą rangovui tenkančią pareigą atlikti archeologinius tyrimus ir parengti darbo projektą, tiekėjo riziką imtis priemonių apsaugoti statinius, saugotiną dirvožemį bei želdinius nuo galimos žalos, pareiškėjas pagrįstai nustatė ginčijamą reikalavimą. Atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, jog Specialieji paveldosaugos reikalavimai išduoti 2016 m. kovo 17 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistams, (veiklos rūšis - tvarkybos darbų: konservavimo, restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo, specializacija - vadovavimas tvarkybos darbams), kurie gavę atestatus suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą galiojo iki atestato galiojimo pabaigos dienos. Atsakovė neatsižvelgė į pareiškėjos 2020 m. gegužės 28 d. pateiktą Atsakymą, jog privalomas profesinių žinių patikrinimas. Atsakovas priimdamas Sprendimą neatsižvelgė, nei į teisinį reglamentavimą, kad iki 2017 m. sausio 1 d. išduoti kvalifikacijos atestatai ir teisės pripažinimo dokumentai turi tokią pačią teisinę galią kaip keičiamame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodyti kvalifikacijos atestatai (t. y. lygiareikšmę teisinę galią turintys atestatai), nei į pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes, kad pagal naują tvarką atestuotų specialistų dar nebuvo, nei į išduotus ir galiojusius Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Pareiškėjos vertinimu atsakovo Sprendimas grindžiamas itin formaliais pagrindais.
Sprendimas prieštarauja (prikimo metu aktualios ir redakcijos) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. 1-1240 pakeitimo įstatymo (2016 m. birželio 30 d. Nr. XII-2573) 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ pagal kurias ginčijamas reikalavimas galėjo būti nurodytas pirkimo dokumentuose 4 ir 6 dalims. Pažymi, kad tuo laikotarpiu, kai buvo tikrinami pirkimo dokumentai ir vykdomas pirkimas, nei CPVA, nei tiekėjams nekilo klausimų dėl „užaukštintų” kvalifikacinių reikalavimų. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, laikome kad konkurso sąlygų 23 punkto lentelės 4 kvalifikacijos reikalavimo 5 papunkčio reikalavimas dėl tvarkybos darbų specialisto nėra perteklinis. Ginčijamas reikalavimas yra susijęs su kultūros paveldo vertingųjų savybių išsaugojimu, todėl yra proporcingas ir susijęs su sutarties dalyku.
CPVA, kaip teisės aktais įgaliota institucija atliko pažeidimo tyrimą, įvertino visą svarbią informaciją ir priėmė Sprendimą Nr. 3, kuriuo pritaikė 5 proc. finansinę korekciją. Pareiškėjos nuomone CVPA taikyta 5 proc. finansinė korekcija nuo visos sutarties vertės yra neproporcingai didelė, nes netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 70 188,56 Eur yra neproporcingai didelė ir neadekvati atsižvelgiant į CVPA vertinimu tariamai padarytą pažeidimą, kuris (jei būtų nustatytas) yra itin formalus ir mažareikšmis. CVPA, įgyvendinanti institucija, atsižvelgusi į visas tyrimo aplinkybes galėjo taikyti mažesnę finansinę korekciją nei 5 proc. Pareiškėjos vertinimu, atsakovo Sprendimas neatitinka finansinių korekcijų taikymo proporcingumo principo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAI) 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui nustatytų reikalavimų. CPVA, priimdama sprendimą dėl pažeidimo, neanalizavo pažeidimo pobūdžio sunkumo ir su juo susijusių visų aplinkybių. Sprendime nurodytas finansines korekcijas Agentūra taikė neatsižvelgusi į aplinkybių, dėl kurių atsirado poreikis jas taikyti, pobūdį ir jų realų finansinį poveikį. Agentūra Sprendime nenurodė jokių argumentų, leidžiančių identifikuoti finansinį poveikį tokiu mastu, kad būtų būtinybė taikyti nurodyto dydžio finansines korekcijas. Atsakovo taikoma 5 proc. finansinė korekcija (70 188,56 Eur) yra neproporcinga pareiškėjo veiksmų pobūdžiui, kadangi pastarieji veiksmai jokių realių pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti. Sprendime nurodytos aplinkybės, lėmusios finansinių korekcijų taikymą, yra formalaus pobūdžio. Atsakovo pažeidimais įvardijamos situacijos niekaip negalėjo daryti įtakos Pirkimo rezultatams ar suklaidinti Pirkimo dalyvius, jokių tiekėjų pretenzijų, institucijų, tai pat ir atsakovo išankstinio (skundo 3 p.) ir pakartotinio (skundo 5 p.) patikrinimo metu pastabų dėl Ginčijamo reikalavimo negauta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kitiems tiekėjams buvo nepagrįstai apribota galimybė dalyvauti konkurse, kiti tiekėjai dėl pirkimo jokių pretenzijų ar kitokio pobūdžio reikalavimų nereiškė. Atsakovas Sprendime nevertino pažeidimo pobūdžio bei jo pasekmių (nėra sukeliama žala nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui). Kitaip tariant, atsakovas Sprendime netaikė proporcingumo principo, pagal kurį net esant nurodytam konkrečiam finansinės korekcijos dydžiui atsakovas turi teisę skirti mažesnę finansinę korekciją. Atsakovo pareiškėjai Sprendime nustatyta finansinė korekcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui. CPVA Sprendimo dalis susijusi su 5 proc., 70 188,56 Eur, finansine korekcijos taikymu neatitinka VAI 3 ir 8 str. nuostatų. Atsakovas neįvertino aplinkybių, reikšmingų nustatant konkrečiu atveju adekvačios ir proporcingos padarytam pažeidimui finansinės korekcijos dydį. Sprendimas neatitinka imperatyvių VAI 3 str. ir 8 str. nuostatų, todėl turi būti panaikintas, kaip teisiškai nepagrįstas.
Šalies argumentai
Atsakovė Agentūra su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėja, įgyvendindama Projektą, įvykdė supaprastintą Pirkimą. Pirkimas paskelbtas 2017 m. lapkričio 23 d., todėl Pirkimui, atsižvelgiant į Pirkimo paskelbimo datą, taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., nuostatos. Atlikus Pirkimo procedūrą, su nustatytu laimėtoju AB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 22 d. buvo sudaryta sutartis Nr. VP-11 (toliau – Sutartis). CPVA, atlikusi Pirkimo dokumentų vertinimą, įtarė, kad Pirkimas buvo įvykdytas galimai pažeidžiant VPĮ 17 str. 1 d., 2 d. ir 3 d. nuostatas bei 47 str. 1 d. ir 7 d. nuostatas, ir Projekte buvo 2020 m. balandžio mėn. 15 d. užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 bei pradėtas pažeidimo tyrimas. CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi Pirkimo dokumentus, paklausimus, atsakymus ir susirašinėjimus, priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja, Pirkimo sąlygose nustatydama nepagrįstą ir neproporcingą Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimą, kuris dirbtinai ribojo tiekėjų konkurenciją, pažeidė VPĮ 47 str. 1 d. ir 7 d. nuostatas, VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus ir VPĮ 17 str. 2 d. ir 3 d. nuostatas.
Kvalifikacijos reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir neribojantys tiekėjų konkurencijos. Perkančioji organizacija negali nustatyti perteklinių kvalifikacijos reikalavimų siekiamo tikslo atžvilgiu. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo objektui ir / ar neproporcingi reikalavimai, kurie atima galimybę pirkime dalyvauti kandidatams ar dalyviams, gebantiems tinkamai įvykdyti sutartį. Nagrinėjamu atveju CPVA, vertindama Pirkimo sąlygas, nustatė, kad pareiškėja įvykdė supaprastintą pirkimą (atviro konkurso būdu), kurio objektas apibrėžtas Pirkimo sąlygų 11 p. Pirkimo sąlygų 12 p. apibrėžta, kad perkamų darbų savybės ir apimtys nustatytos Pirkimo sąlygų 4 priede – 2017 m. techniniame projekte „Pėsčiųjų tilto per Nevėžį statinio statyba ir pritaikymas turizmo reikmėms“ Nr. 16216, patvirtintame Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. AD-1-982 „Dėl pėsčiųjų tilto per (duomenys neskelbtini) statinio statybos ir pritaikymo turizmo reikmėms (laida A) techninio projekto tvirtinimo“ (toliau – techninis projektas). Įvertinus techniniame projekte nurodytus statinius, nustatyta, kad bus atliekami ypatingo statinio: kiti transporto statiniai (pėsčiųjų tiltai) bei inžinerinių tinklų, esančių kultūros paveldo teritorijoje ((duomenys neskelbtini) senamiesčio ribose ir senojo miesto vietos ribose) tvarkomieji statybos darbai: pėsčiųjų tilto rekonstrukcija, 10 kV elektros kabelių linijos ir ryšių (telekomunikacijų) kabelių linijos iškėlimas, tiltui suprojektuojamas naujas apšvietimas. Pėsčiųjų tiltas ir inžineriniai tinklai nėra kultūros paveldo statiniai, jie yra valstybės saugomos vietovės – (duomenys neskelbtini) miesto istorinės dalies, vad. (duomenys neskelbtini) senamiesčiu teritorijoje ir pavienio kultūros paveldo objekto – Senojo miesto vieta teritorijoje. Tiek Pirkimo sąlygas sudarančiose bendrosiose sąlygose, tiek specialiuosiuose dokumentuose (techniniame projekte) nurodyta, kad Pirkimu siekiama įsigyti konkrečius tvarkomuosius statybos darbus, kurie nesusiję su kultūros paveldo vertingųjų savybių išsaugojimu. Nesutiktina su pareiškėjos skunde deklaratyviai nurodoma aplinkybe, kad Pirkimo objektas yra susijęs su tvarkybos darbais, nes pareiškėja skunde nenurodo ir Pirkimo sąlygomis nepagrindžia, kokie tvarkybos darbai nagrinėjamu Pirkimu buvo perkami. Analizuojant Pirkimo objektą ir numatomų darbų apimtis, vadovaujantis techniniame projekte pateikta informacija, nenustatyta jokių sąsajų tarp perkamų darbų ir Paveldo techninių reglamentų. Pažymi, kad ir techninis projektas buvo rengtas vadovaujantis Statybos techniniais reglamentais. Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro (toliau – NKVR) vertingųjų savybių apraše nėra nurodyta ir neįvardintos numatomo rekonstruoti pėsčiųjų tilto konstrukcijos, o taip pat jokie darbai nevykdomi vertingosiose savybėse, todėl darytina išvada, kad Pirkime nebuvo numatyta atlikti tilto konstrukcijų tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Taigi, Pirkimo sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad Pirkimą laimėjęs rangovas turės atlikti tik tvarkomuosius statybos darbus, t. y., statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.
Kvalifikacijos reikalavimo atitikimui patvirtinti, tiekėjas turėjo pateikti galiojančių kvalifikacijos atestatų/pažymėjimų ar kitų lygiaverčių dokumentų skaitmenines kopijas. Pirkimo sąlygose nebuvo numatyta atlikti tvarkomųjų paveldosaugos darbų, kurių vadovavimui būtų reikalingas atestuotas specialistas, kaip tai nurodyta ginčijamame kvalifikacijos reikalavime. Pirkimu buvo perkami tik tvarkomieji statybos darbai, todėl pagrįstai buvo nustatyta, kad ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas, kuriame apibrėžtas įpareigojimas tiekėjui pateikti bent vieną kvalifikuotą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistą, kurio veiklos rūšis – tvarkybos darbų: konservavimo, restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo, specializacija – vadovavimas tvarkybos darbams, yra neproporcingas ir nepagrįstas Pirkimo objektui. Pagrindžiant aukštų arba specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslingumą, ypač tais atvejais, kai dėl tokių reikalavimų nustatymo kyla ginčų arba abejonių, perkančioji organizacija privalo įrodyti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį. Nepagrįstas ir nepaneigiantis nustatyto viešųjų pirkimų teisės normų pažeidimo pareiškėjos teiginys, kad ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas yra pateisinamas aplinkybe, kad pėsčiųjų tiltas yra valstybės saugomos vietovės – (duomenys neskelbtini) miesto istorinės dalies, vad. (duomenys neskelbtini) senamiesčiu teritorijoje ir pavienio kultūros paveldo objekto – Senojo miesto vieta teritorijoje, nes, kaip minėta, pėsčiųjų tiltas ir inžineriniai tinklai nėra kultūros paveldo statiniai. Taigi, kvalifikacijos reikalavime nurodytas specialistas nebuvo reikalingas, vykdant Pirkimo objektu apibrėžtus tvarkomuosius statybos darbus, todėl kvalifikacijos reikalavimas negali būti pagrįstas jokiais motyvais, Pirkimo objekto svarba ir pan., todėl laikomas neteisėtu, nepagrįstu ir neproporcingu Pirkimo objektui.
Darbo projekto paskirtis – vykdyti statybos darbus, pastatyti, atiduoti naudoti ir pripažinti tinkamu naudoti statinį, atlikti statinio statybos užbaigimo procedūras. Vertinant aplinkybę, kad techninis projektas yra vientisas dokumentas, kurio pagrindu rengiamas darbo projektas, todėl darbo projektas privalėjo būti rengiamas pagal 2017 m. techninį projektą. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja pirko pėsčiųjų tilto rekonstrukcijos, elektros bei ryšio kabelių iškėlimo, tilto apšvietimo įrengimo darbus, kurie, vadovaujantis techniniu projektu, yra tvarkomieji statybos darbai, ir vertinant aplinkybę, kad techninio projekto pagrindu yra rengiamas darbo projektas, darytina išvada, kad nepagrįstas pareiškėjos skunde nurodomas argumentas, kad Pirkimo sąlygose ir Sutartimi rangovui tenka projektavimo darbų dalis. Atsižvelgiant į tai, kad buvo perkami tvarkomieji statybos darbai, darbo projekte turėjo būti detalizuoti techniniame projekte numatyti šių darbų įgyvendinimo sprendiniai, kurio parengimui kvalifikacijos reikalavime nurodytas specialistas nebuvo reikalingas. Remonto darbų, kurie būtų laikomi tvarkomaisiais paveldosaugos darbais arba tvarkomaisiais statybos darbais, atskyrimas yra galimas, vertinant atliekamų darbų turinį, o vien tik aplinkybė, kad perkami darbai bus atliekami ypatingame statinyje, nepagrindžia šių darbų priskyrimo tvarkybos darbams. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip minėta, pareiškėja skunde nenurodo, kokie nagrinėjamu Pirkimu buvo perkami tvarkomieji paveldosaugos darbai, o pareiga aiškiai apibrėžti Pirkimo objektą yra nustatyta pareiškėjai, todėl šios pareigos neįvykdymo pasekmės negali būti pateisinamos nustatant aukštus kvalifikacijos reikalavimus, kurie, nagrinėjamu atveju, nepagrįstai susiaurina visų galimų tiekėjų sąrašą tam tikrų tiekėjų nenaudai. Pareiškėja nustačiusi ginčijamą kvalifikacijos reikalavimą, nepagrįstai apribojo tiekėjų, kurie atitiko kitus Pirkime tiekėjams keliamus kvalifikacijos reikalavimus, galimybę dalyvauti Pirkime ir teikti pasiūlymą.
Pirkimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbtas 2017 m. lapkričio 23 d., t. y., iki Pirkimo paskelbimo beveik metus galiojo nauja Statybos įstatymo redakcija, todėl atsakingas pareiškėjas turėjo pakankamai laiko rūpestingai įvertinti pasikeitusius teisės aktus ir Pirkimo dokumentuose nustatyti tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie būtų susiję ir proporcingi Pirkimo objektui. Tik atlikdami tvarkomuosius paveldosaugos darbus, o ne tvarkomuosius statybos darbus, asmenys turi turėti specialių paveldosaugos žinių ir reikiamą tvarkomųjų paveldosaugos darbų atestaciją. Specialieji paveldosaugos reikalavimai statytojui išduodami techninio projekto parengimui, o ne rangos darbams. Specialieji paveldosaugos reikalavimai išduoti 2016 m. kovo 17 d., Pirkimo paskelbimo dieną pareiškėja privalėjo vadovautis Statybos įstatymo 12 str. 20 d. nustatyta tvarka. Teisės aktai nenumato, kad iki 2017 m. sausio mėn. 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka atestuotas statybos darbų vadovas privalėtų turėti papildomus atestatus, kad galėtų atlikti tvarkomuosius statybos darbus. Už tinkamą viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą yra atsakinga pareiškėja, o ne CPVA, todėl pirkimų sąlygų derinimo su CPVA aplinkybė, pažymint, kad CPVA teikia rekomendacijas, o pirkimus vykdo ir pirkimo laimėtojus nustato projekto vykdytojai savarankiškai, nepaneigia savarankiškos pareiškėjos atsakomybės už aptariamo Pirkimo pažeidimus.
CPVA, atlikusi įtarimo apie pažeidimą tyrimą, Sprendime nustatė ir pagrindė pažeidimą. Šiais veiksmais pareiškėja padarė žalą Europos Sąjungos bendrajam biudžetui, todėl CPVA pareiškėjai pagrįstai taikė finansinę korekciją. Nagrinėjamo pažeidimo atveju pareiškėja savo veiksmais (išdėstytais faktinėse aplinkybėse bei Sprendime) pažeidė VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas, vertinant nustatytą pažeidimą, laikytinas esminiu. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, nurodantis, kad CPVA nustatyti pažeidimai yra formalaus pobūdžio ir mažareikšmiai, nes vien tik viešųjų pirkimų principų pažeidimas sudaro pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, o vertinant Sprendime nustatytą pažeidimą, darytina išvada, kad pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu. Nagrinėjamo pažeidimo atveju, kuris, įvertinus pareiškėjos veiksmus (išdėstytus faktinėse aplinkybėse bei Sprendime) laikytinas pažeidžiančiu VPĮ nuostatas, yra esminis, todėl, esant aptartam pareiškėjos pažeidimui, kuris kaip nustatyta negali būti vertinamas mažareikšmiu ir/ar formaliu pažeidimu, ir pareiškėjai išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su šiuo pažeidimu, padaryta žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui.
CPVA įvertinus tai, kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas Europos Sąjungos vidaus rinkai, nes juo nesidomėjo užsienio ūkio subjektai, pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, kurie atitiko ribojantį kvalifikacijos reikalavimą, nors 2 tiekėjų pasiūlymai ir buvo atmesti (atmetimo pagrindas nesusijęs su pažeidimo tyrimu), todėl buvo konkurencija, ribojantis kvalifikacijos reikalavimas buvo susijęs su specialistais, kuriuos tiekėjas galėjo pasisamdyti ir rėmimasis kitų ūkio subjektų (šiuo atveju ir atskirų specialistų) pajėgumais nebuvo apribotas, todėl pažeidimo poveikis nevertintas kaip labai sunkus, pretenzijų dėl kvalifikacijos reikalavimo nebuvo, nustatytam pažeidimui taikė 5 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui. CPVA tinkamai nustatė finansinės korekcijos dydį, kuri yra proporcingas padarytam pažeidimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2020 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. IT01 „Sprendimas dėl pažeidimo“, kuriuo Administracijai buvo pritaikyta 5 proc. 70 188,56 Eur finansinė korekcija, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama Projektą, įvykdė supaprastintą atvirą Pirkimą, kuris CVP IS paskelbtas 2017 m. lapkričio 23 d.
Agentūra 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 2017/2-5904 informavo Administraciją, kad išnagrinėjo Pirkimo dokumentus bei pateikė rekomendacijas dėl Pirkimo dokumentų tobulinimo.
Pareiškėja ir AB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 22 d. sudarė Sutartį.
Agentūra 2018 m. kovo 30 d. Pranešimu apie Pirkimo (duomenys neskelbtini) paskesnės patikros rezultatus informavo Administraciją, kad pastebėjimų dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, nenustatė.
Agentūra Sprendimu taikė 5 proc. finansinę korekciją 70 188,56 Eur sumai. Taip pat Sprendime nustatyta, jog Administracija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 47 straipsnio 1 ir 7 dalies nuostatas.
Agentūros, kaip įgyvendinančios institucijos funkcijos, yra nustatytos „Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse“, priimtose Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės) bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT). Taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatytos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, tarp kurių: 9.3 punktas įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai, 9.3.1 punktas tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus. nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai; 9.3.4 punktas atlieka projektų patikras vietose teisės aktų nustatyta tvarka; atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka; 9.3.5 punktas atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą, teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka, 9.3.7 punktas atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus. Teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimų dėl tolesnių veiksimų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui ir atlieka kitas funkcijas.
VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.
VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.
VPĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi siekti, kad: 1) prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai; 2) vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose.
Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą.
Pagal VPĮ 47 straipsnio 7 dalį, tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką.
Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika), patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105, 21 punkte nustatyta, kad techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo tikslas - įsitikinti, jog tiekėjas turi pakankamus įgūdžius, priemones, įrankius, personalą ir kt., reikalingus pirkimo sutarties vykdymui. Vertinant tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, atsižvelgiama į žmogiškuosius ir techninius išteklius, pirkimo sutarčiai įvykdyti, reikalingą patirtį, tiekėjo darbuotojų kvalifikaciją, darbo produktyvumą, patirtį ir patikimumą.
Metodikos 21.6 punkte nurodyta, kad tiekėjo personalo, ar jų vadovaujančio personalo išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija numatyta, kad šis kvalifikacijos reikalavimas yra keliamas siekiant įsitikinti, kad pirkimo sutarties vykdymas bus pavestas kvalifikuotam tiekėjo, teikiančio paslaugas, ar atliekančio darbus, personalui, ar jo vadovaujančiam personalui, kuris yra tiesiogiai susijęs (ar atsakingas) už konkrečios paslaugos suteikimą ar darbų atlikimą. Pirkimo vykdytojas tiksliai ir aiškiai pirkimo dokumentuose nurodo, kokią kvalifikaciją turi turėti tiekėjas ar jo vadovaujantys asmenys (pavyzdžiui, darbų atveju - nurodoma konkreti statybos darbų sritis, statinių kategorija ir grupė bei reikalaujama patirtis). Kvalifikacijos reikalavimai turi būti nustatomi atsižvelgiant į pirkimo vykdytojo nurodytas kompetencijas galintiems atitikti asmenims norminiuose teisės aktuose keliamą kvalifikaciją (pavyzdžiui, statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus jiems taikomus kvalifikacijos reikalavimus).
Teismų praktikoje tiekėjo kvalifikacija suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).
VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju - tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Tačiau tai savaime nereiškia, kad perkančiosios organizacijos diskrecija šiuo aspektu yra neribota. Pirkimo sąlygos turi būti tokios, kad jas atitiktų tik kompetentingi, patikimi ir pajėgūs įvykdyti pirkimo sąlygas tiekėjai, tačiau tuo pačiu turi būti siekiama kuo didesnės tiekėjų konkurencijos tam, jog būtų gaunama ekonomiškai kuo racionalesnė kaina. Perkančioji organizacija tam, kad įsitikintų, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, turi nustatyti minimalius, o ne maksimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus.
Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017).
Taigi, kaip matyti iš pateikto teisinio reglamentavimo perkančioji organizacija turi nustatyti tik tokias viešojo pirkimo sąlygas, kurios susiję išimtinai su pirkimo objektu, turi būti aiškūs, tikslūs, proporcingi ir negali dirbtinai riboti konkurencijos.
Pareiškėja nesutinka su Sprendime padaryta išvada, kad specialieji paveldosaugos reikalavimai statytojui išduodami techninio projekto parengimui, o ne rangos darbams ir tuo, kad Agentūra padarė nepagrįstą išvadą, jog nurodymas valstybės saugomoje vietovėje tvarkomuosius statybos darbus projektuoti ir vykdyti gali KPD atestuoti specialistai sietinas būtent su projektavimu, o ne su darbų atlikimu.
Pagal Pirkimo sąlygų 11 punktą, pirkimo objektas: parengti pėsčiųjų tilto per (duomenys neskelbtini), darbo projektą ir atlikti rekonstravimo darbus pagal 2017 m. techninį projektą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. AD-1-982 „Dėl pėsčiųjų tilto per (duomenys neskelbtini) statinio statybos ir pritaikymo turizmo reikmėms (laida A) techninio projekto tvirtinimo“, įrengti informacinius stendus, atlikti kadastrinius ir geodezinius matavimus bei archeologinius tyrimus. Rekonstruojamo tilto ilgis – 96 m, einamosios dalies plotis - 3,66 m. Pagal Pirkimo sąlygų 12 punktą, perkamos paslaugos ir darbų savybės nustatytos techniniame projekte, pateiktame šių sąlygų 4 priede.
CPVA Sprendime, įvertinusi Pirkimo dokumentų 4 priede „Techninis projektas“ (toliau – Techninė specifikacija) nurodytus, Pirkimo objektą apibūdinančius, reikalavimus nustatė, kad nustatytas ginčijamas reikalavimas yra neproporcingas ir nesusijęs su Pirkimo objektu, nes Pirkimo sutarties vykdymo metu nebus atliekami tvarkybos darbai.
Nagrinėjamu atveju Agentūra nenustatė, jog pareiškėja Pirkimu ketino atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, susijusius su kultūros paveldo vertingųjų savybių išsaugojimu.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 2 straipsnio 34 punkte nustatyta, kad tvarkyba – nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas.
NKPAĮ 2 straipsnio 36 punkte nustatyta, kad tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą.
NKPAĮ 2 straipsnio 37 punkte nustatyta, kad tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja Pirkimu numatė atlikti darbus kultūros paveldo objekte, valstybės saugomoje teritorijoje, t. y. (duomenys neskelbtini) senamiesčio teritorijoje ir pavienio kultūros paveldo objekto Senojo miesto vietos teritorijoje. Tačiau, vien tai, jog pareiškėjos Pirkimu numatyti atlikti darbai yra saugomoje teritorijoje, nereiškia, jog jie susiję su kultūros paveldo vertingųjų savybių išsaugojimu, kadangi statiniai, kuriuose bus vykdomi darbai, nėra kultūros paveldo statiniai. Iš Pirkimo sąlygų matyti, jog pareiškėja iš esmės siekia atlikti rekonstrukcijos darbus pėsčiųjų tilte, o tokio pobūdžio darbai laikytini tvarkomaisiais statybos darbais, nors jie ir atliekami teritorijoje, kuri priklauso kultūros paveldui.
Pagal Pirkimo sąlygų 23 punktą tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti šiame punkte nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Tiekėjo kvalifikacija turi būti įgyta iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos. Perkančioji organizacija atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančių dokumentų, nurodytų šio punkto lentelėje, reikalaus tik iš to tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus galės būti pripažintas laimėjusiu. Pagal Pirkimo sąlygų 23.4 5 papunktį, tiekėjas privalo pasiūlyti tinkamą kvalifikaciją turinčių vadovaujančių specialistų ir asmenų, atsakingų už pirkimo sutarties įvykdymą, darbo grupę, susidedančią iš specialistų, turinčių reikalaujamą kvalifikaciją ir patirtį: bent vieną kvalifikuotą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistą, veiklos rūšis – tvarkybos darbų: konservavimo, restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo, specializacija – vadovavimas tvarkybos darbams.
Pagal NKPAĮ 23¹ straipsnio 1 dalį, atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybą (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus) ir paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę turi teisę šiame straipsnyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka atestuoti specialistai, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo specialisto kvalifikacijos atestatą (toliau – kvalifikacijos atestatas), ir neatestuoti jų pagalbininkai, vadovaujami atestuoto specialisto. Už atliekamus darbus atsako atestuotas specialistas. Pagal NKPAĮ 23¹ straipsnio 3 dalį, kvalifikacijos atestatus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos (toliau – Atestavimo komisija) teikimu išduoda kultūros ministras, kuris tvirtina atestuojamos veiklos specializacijas, atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašą, vadovaudamasis šiame įstatyme nustatytais pagrindais. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad atestatai išduodami tvarkomiesiems paveldosaugos darbams.
Nesutiktina su pareiškėjos skundo teiginiais, kad statybos darbus projektuoti gali atestuoti specialistai, kurie taip pat gali atlikti tvarkomuosius statybos darbus. Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu matyti, jog atestuoti specialistai atlieka tvarkomuosius paveldosaugos darbus, tačiau teisės aktuose nenustatyta, jog atestuoti specialistai taip pat turėtų atlikti tvarkomuosius statybos darbus. Nustačius, jog pareiškėja siekė atlikti tvarkomuosius statybos darbus, nepagrįstas reikalavimas specialistams turėti atestatus, kadangi tokio pobūdžio darbams atlikti nėra reikalinga tam tikra kvalifikacija bei suteiktas atestatas. Pagal Pirkimo sąlygų 23.4 5 papunktį, atestuoto specialisto reikalavimas yra privalomas, todėl sutiktina su Agentūros Sprendime padaryta išvada, jog toks reikalavimas yra nepagrįstas, neproporcingas ir nesusijęs su Pirkimo objektu. Anot pareiškėjos, iki 2017 m. sausio 1 d. išduoti kvalifikacijos atestatai ir teisės pripažinimo dokumentai turi tokią pačią teisinę galią kaip keičiamame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodyti kvalifikacijos atestatai, tačiau tai nereiškia, jog tvarkomiesiems statybos darbams atlikti turėtų būti taikomas reikalavimas turėti kvalifikacijos atestatą.
Pareiškėjos teigimu, 5 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Vadovaujantis Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų E. S. išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 10 punkte nustatyta, kad kai atrankos kriterijai nesusiję su sutarties dalyku arba jam neproporcingi, taikoma 25 proc. finansinė pataisa. Pataisa gali būti sumažinta iki 10 proc. ar 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Gairėse yra užtikrintas sankcijų (finansinių korekcijų) taikymo proporcingumo principas. Gairių 1.3 punkte nurodyta, kad jose nustatytos 5, 10, 25 ir 100 proc. pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms, atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 10 punktas, kuriame nurodoma, kad kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: ar pirkimas (išskyrus tarptautinį pirkimą) nekelia tarptautinio susidomėjimo; ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (vertinama, ar sudarytos sąlygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą, pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.); ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiūlymų; ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, laikantis proporcingumo principo įgyvendinančios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė).
Nagrinėjamu atveju Agentūra Sprendimu taikė pareiškėjai 5 proc. finansinę korekciją bei nustatė, kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai, nes juo nesidomėjo užsienio ūkio subjektai, pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, kurie atitiko ribojantį Reikalavimą, nors 2 tiekėjų pasiūlymai ir buvo atmesti (atmetimo pagrindas nesusijęs su pažeidimo tyrimu), todėl konkurencija buvo, ribojantis Reikalavimas buvo susijęs su specialistais, kuriuos tiekėjas galėjo pasisamdyti ir rėmimasis kitų ūkio subjektų (šiuo atveju ir atskirų specialistų) pajėgumais nebuvo apribotas, todėl pažeidimo poveikis nevertintinas kaip labai sunkus, pretenzijų dėl Reikalavimo nebuvo. Kaip minėta, nustatyta, jog pareiškėja nustatydama kvalifikacijos reikalavimą Pirkimo sąlygose veikė neteisėtai, kadangi toks reikalavimas apskritai neturėjo būti nustatytas, tačiau įvertinus tai, jog pareiškėja pažeidė aukščiau nurodytas VPĮ nuostatas, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai neturėjo būti taikoma finansinė korekcija. Pažymėtina, jog pagal Gaires pareiškėjai taikoma mažiausia finansinė pataisa, kuri parinkta pagal nustatytą pažeidimą. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovė, nustačius pažeidimą, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikyta 5 proc. finansinė pataisa yra mažiausia bei proporcinga pareiškėjos padarytam pažeidimui. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo jos panaikinti.
Pareiškėja skunde teigė, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita to), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. IT01 „Sprendimas dėl pažeidimo“, kuriuo buvo pritaikyta 5 proc. 70 188,56 Eur finansinė korekcija yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovės Agentūros pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas - 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį.
Administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis (ABTĮ 35 straipsnio 1 dalis). Skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 straipsnio 3 dalis). Pagal ABTĮ 36 straipsnio 2 dalį, žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė teismui banko ,,SEB” 2020 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. 04679 pagal kurį, pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal ABTĮ 36 straipsnio 2 dalį, taip pat į tai, kad pareiškėja yra sumokėjusi 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiškėjai grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti.
Grąžinti pareiškėjai Kėdainių rajono savivaldybės administracijai pagal banko ,,SEB” 2020 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. 04679 sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.